Gimtadienį švenčiančioje Klaipėdoje – istorinių laivų paradas

Jūros šventę ir gimtadienį švenčiančioje Klaipėdoje penktadienį pirmą kartą rengiamas tarptautinis istorinių laivų paradas. Jame dalyvaus trylika tradicinių žvejų laivų iš Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos. Šeštadienį rengiama ir burlaivių bei istorinių laivų regata 'Burpilis“, pranešė Lietuvos jūrų muziejus.

Paradas vyks vakare Danės upėje nuo Biržos tilto iki Šiaurinio rago, o dieną laivus galima bus apžiūrėti Pilies uoste prie pasukamojo Grandinių tiltelio.

Mintis surengti tokią tradicinių artimojo arealo žvejų laivų suplauką kilo Jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei, apsilankius Kaliningrado Pasaulinio vandenyno muziejaus surengtoje „Vandens asamblėjoje“, kurioje dalyvavo ir Jūrų muziejaus kurėnas.

Rusai panoro perimti gerąją Jūrų muziejaus patirtį: pasikvietė Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėją Romaldą Adomavičių pasidalinti žiniomis statant kurėną. Taip per pusmetį Kaliningrado muziejus praturtėjo pačių pasistatytu kurėnu.

Greta kurėno iš Rusijos Kaliningrado srities, parade plauks suomių irklinė valtis, norvegiškas laivas, Aistmarių žvejų valtis iš Gdansko muziejaus, Rostoko valtis, Jūrų muziejaus kurėnai ir trys venterinės valtys. Istorinių laivų parade taip pat bus pristatytas kuteris „Galento“, Platelių luotas ir dorė „Kopgalis“.

Rugjūčio 4-ąją, šeštadienį, tarp Smiltynės kurhauzo ir Kopgalio forto vyks Kuršių marių burvalčių regata „Burpilis“. Kartu su burvaltėmis startuos ir istorinės jachtos, kurios varžysis dėl vilniečio kalvio Egidijaus Latėno pagamintos „Burpilio“ taurės.

Kurėnai ir venterinės valtys savo klasėje varžysis dėl laivinio bloko ir karties su kabliu (vadinamo busaku).

Regatos pradžia – 12 valandą, prizų teikimo ceremonija prie tradicinių ir istorinių laivų prieplaukos (šalia pasukamo Grandinių tiltelio) – 16 valandą.

Pasak vieno iš regatos iniciatorių, Jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, istoriškai burvaltės, nors ir naudotos įvairiems kroviniams gabenti (šienui, daržovėms, gyvuliams ir kitoms turgaus prekėms), pirmiausia buvo žvejų kasdieniai laivai. Per šimtmečius vietos žvejai tapo įgudusiais buriuotojais.

„Nuolatinės pastangos pergudrauti gamtą, sugauti daugiau žuvies, greičiau išmesti ir ištraukti tinklus leido tobulinti burių valdymą, – pasakojo istorikas. – Paprastus juodadarbius žvejus galime vadinti pirmaisiais sportinio buriavimo atstovais dabartinės Lietuvos teritorijoje. O tarpukario laikotarpiu žvejų burvaltės rinkdavosi prie starto linijos ir regatose.“

Kaip rašo ano meto vokiška spauda, 1927 metų vasarą prieš „Memeler Segel Verein“ (Klaipėdiškių buriuotojų sąjunga) rengtas buriavimo varžybas Nidoje vyko žvejų regata, kurioje varžėsi 49 burvaltės, suskirstytos į tris klases pagal dydį (venterinės valtys, kurėnai, kiudelvaltys).

1930 metų liepos 14 dienos pavakarę vykusi žvejų regata Juodkrantėje pristatyta jau kaip tradicinis renginys. Dalyvių būta daugiau nei 40. Regatos stebėti Juodkrantės prieplaukoje susirinko apie 100 žiūrovų. Už pirmą vietą buvo įteiktas barometras arba laikrodis, už antrą – neperšlampamas švarkas, už trečią – 50 litų.

Nuo trečiadienio Lietuvos uostamiestyje minimas 760 metų miesto jubiliejus ir tradiciškai vyksta Jūros šventė.

Klaipėdos įkūrimo pradžia laikomi 1252-ieji, kai rugpjūčio 1-ąją Kuršo vyskupas Henrikas sudarė sutartį su Vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardtu von Seinu (Eberhardu fon Zeinu) ir sutarė tarp Memelio (arba Nemuno) ir Dangės upių statyti pilį, o prie jos per dvejus metus įkurti miestą.

Du trečdaliai pilies ir miesto turėjo priklausyti Ordinui, o likęs trečdalis - Kuršo vyskupui.