Ekonominis sunkmetis stipriai veikia Lietuvos kariuomenę – mažinami įsigijimai, atsisakoma dalies pratybų, mažėja karių atlyginimai, mažiau karių priimama tarnauti profesinėje karo tarnyboje. Nepaisant to, prie karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) padalinių kasdien driekiasi eilės jaunuolių, pageidaujančių tapti profesionaliais kariais, sako KPAT viršininkas Tomas Pilvinis.
„Pavyzdžiui, šį mėnesį mes priėmėme 30 žmonių, o kandidatų, susitvarkiusių asmens dokumentus, praėjusių medicininį patikrinimą, šiuo metu turime daugiau kaip 300, taigi drąsiai galiu sakyti, kad konkursas yra 10 žmonių į vieną vietą“, – Alfa.lt sakė T. Pilvinis.
Anot jo, panašus konkursas į profesinę karo tarnybą buvo ir pernai. Skirtumas tik tas, kad pernai kariuomenė galėjo priimti tūkstantį karių, o per šiuos metus planuojama priimti apie 300 naujų Lietuvos gynėjų.
„Pernai į profesionalią karo tarnybą mes pakvietėme daugiau kaip tūkstantį jaunų žmonių, o šiemet, šios dienos ryto duomenimis, mes turime pakvietę 222 karius. Ekonominė situacija įneša savo korekcijas, kiekviena karinių pajėgų rūšis skaičiuoja savo pajėgumus pagal esamą situaciją. Einama prie to, kad optimizuojame esamų etatų skaičių vykdant užduotis atsižvelgdami į finansinius rezursus“, – teigė KPAT viršininkas.
Kariuomenė – ne darbo birža
T. Pilvinis tikina nepastebėjęs, kad ekonominis sunkmetis skatintų jaunuolius eiti į kariuomenę tik dėl to, kad neranda kito darbo.
„Besidominčių yra labai daug. Nepasakyčiau, kad tai susiję su ekonominiu sunkmečiu. KPAT kariuomenę komplektuoja nuo praėjusių metų pradžios ir mes nuo pernai kovo mėnesio turime kandidatų perteklių. Tas perteklius yra maždaug tokio paties lygio“, – tikino T. Pilvinis.
Nepaisant to, KPAT viršininkas pripažįsta, kad tokių atvejų, kai į karo tarnybą einama tik dėl pinigų, pasitaiko.
„Jeigu netekęs darbo žmogus čia ateina ieškodamas bet kokio darbo, tai mes visuomet stengiamės tokius žmones pastebėti ir nepriimti. Mums reikia, kad ateitų žmonės, kurie nori būti kariais, kurie yra pasiruošę jais būti, yra motyvuoti, o ne ieško kariuomenėje lengvo uždarbio“, – tvirtino T. Pilvinis.
Praėjusių metų pradžioje, kai buvo pradėtas priėmimas į profesinę karo tarnybą, dauguma norinčių buvo iš Lietuvos mažų miestelių, tačiau KPAT viršininkas sako, kad pastaruoju metu jau suaktyvėję ir miestų gyventojai.
„Nebegalime išskirti kuriame rajone daugiausia norinčių į karo tarnybą. Natūralu tik, kad gal didžiausias noras yra tuose rajonuose, kuriuose yra koviniai vienetai tai yra iš Alytaus, Marijampolės, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus, tačiau kandidatų yra iš visos Lietuvos“, – tikina T. Pilvinis.
Pageidaujami jauni ir išsilavinę
Pasak jo, moterys sudaro maždaug 10 proc. tiek tarp priimtųjų, tiek tarp pageidaujančių tapti profesionaliais kariais. Kariais nori tapti įvairiausio išsilavinimo asmenys, tačiau kariuomenė dažniausiai atsirenka žmones, kurie jau turėję sąsajų su karyba, turi kuo geresnį išsilavinimą, yra sveiki ir stiprūs.
„Kaip žinia, pagal įstatymą, į profesinę karo tarnybą galime priimti vos pagrindinį išsilavinimą (10 klasių) įgijusius jaunuolius, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad šiuo metu pagal turimą atrankos metodiką minimalus reikalavimas yra bent 12 klasių. Be to, matome, kad turime pakankamai kandidatų, taigi stengiamės į kariuomenę patraukti labiau išsilavinusius žmones“, – pripažino T. Pilvinis.
Be to, anot KPAT viršininko, yra kelios specialybės, kurių atstovai kariuomenėje labiausiai pageidaujami.
.
„Mes gauname iš Gynybos štabo poreikio lenteles, kuriose matosi kokie žmonės kokiam kariniam vienetui tą mėnesį reikalingi. Jei žmogus turi kažkokią specialybę, tai visuomet yra pliusas. Pavyzdžiui, mums visuomet reikės vairuotojo pažymėjimą turinčių žmonių, ypač, jei asmuo turi ne tik B, bet ir C kategoriją, tai iš tikrųjų labai didelis pliusas. Be to, mums reikia ir granatsvaidininkų, tai reiškia, kad jaunuoliai turi būti fiziškai stiprūs, taip pat reikia specialistų su radioelektroniniu išsilavinimu, kartais reikia kinologų“, – vardijo KPAT viršininkas.
Taip pat nedaug šansų patekti į profesinę karo tarnybą turi ir vyresni žmonės. Nors įstatyme numatyta, kad joje gali tarnauti asmenys nuo 18 iki 36 metų, T. Pilvinis neslepia, kad dažniausiai atrenkami 20 – 22 metų sulaukę jaunuoliai.
Bus tikrinamas fizinis pasirengimas
Pareiškę norą tarnauti profesinėje karo tarnyboje jaunuoliai dar yra tikrinami mediciniškai. Anot T. Pilvinio, apie 30 proc. kandidatų neatitinka keliamų medicinos reikalavimų.
„Šiuo metu jų neatitinka apie 30 proc. kandidatų. Palyginus, tai nėra paprasti reikalavimai. Mes suinteresuoti, kad į kariuomenę ateitų tikrai sveiki žmonės ir nereikėtų paskui investuoti į jų gydymą. Tas patikrinimas susideda ne tik sveikatos, bet ir psichologinių, intelekto nustatymo testai“, – sakė KPAT viršininkas.
Didelis pliusas dedamas ir tiems, kurie savo gyvenime jau buvo susidūrę su karyba – yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų organizacijos ar Šaulių sąjungos nariai.
Artimiausiu metu ketinama įvesti ir fizinio pasirengimo testus. Jie nebus labai sudėtingi fiziškai, ar psichologiškai – būsimieji kariai nebus šaukiami į išbandymo žygius, jiems tereiks atlikti keletą fizinių testų.
„Iki šiol mes neakcentuodavome karių fizinio pasirengimo, tačiau artimiausiu metu bus patvirtinta tvarka, pagal kurią būsimiems kariams bus privaloma laikyti ir fizinio pasirengimo testą, kuriame bus atsispaudimai, atsilenkimai ir trijų kilometrų bėgimas. Karys privalo būti ne tik sveikas, bet ir stiprus“, – teigė T. Pilvinis.
KPAT viršininkas tikina, kad dar ir visą šią atranką praėjęs asmuo negali būti tikras, kad bus priimtas tarnauti profesinėje kariuomenėje.
„Po visko dar yra ir pusės metų bandomasis laikotarpis. Paprastai, kai karys ateina į kovinį dalinį, jei jis nėra atlikęs privalomosios pradinės karinės tarnybos, nebuvęs šauktiniu, tai pirmuosius tris mėnesius jis Rukloje išklauso bazinį kario kursą. Taigi laiko per tą pusmetį stebėti jo elgesį, motyvaciją mes tikrai turime. Visgi tai tikrai labai reti atvejai, kad po pusmečio pasakome „ne“. Per praėjusius metus tokių buvo vos kelios dešimtys iš tūkstančio atrinktųjų“, – sakė KPAT viršininkas.
Gyvena ne poligone
Profesinės karo tarnybos karys nebūna visiškai atskirtas nuo šeimos ir artimųjų.
„Jei nėra budėjimų ar pratybų, karys ateina į darbą 8 val. ir 17 val. darbą baigia, jei nėra kitų vado nurodymų, jis gali keliauti pas savo šeimą, namo ir gyventi paprastą savo gyvenimą“, – pasakojo T. Pilvinis.
Profesinės karo tarnybos eilinio kario pajamos pernai buvo šiek tiek didesnės nei 2 tūkst. litų, dabar jos smuko 10–15 proc. ir 2 tūkst. nebesiekia. Į šias pajamas įeina nuompinigiai ir maistpinigiai.
T. Pilvinis pripažįsta, kad dauguma į profesinę karo tarnybą einančių žmonių tikisi kada nors išvykti į tarptautinę misiją. Tačiau, ar į ją išvyks, priklauso ne tik nuo kario pastangų, jo pasiruošimo lygio, bet ir nuo karinio dalinio veiklos planų.
Šiuo metu, kai nuo liepos mėnesio kariuomenėje nebeliko šauktinių, Lietuvos kariuomenę sudaro apie 7,5 tūkst. profesionalių karių ir dar apie 4 tūkst. savanorių.
