Kas pasikeitė Lietuvoje per dvidešimtmetį? Ar paveikios mūsų šalies kuriamos ir iš Europos Sąjungos priimamos strategijos, ar miestiečiai pamirš troleibusus, ar keičiasi lietuvių ūkininkavimo įpročiai? Šiuo atveju – su šiokia tokia paklaida – mažiausiai meluoja skaičiai.
Troleibusų reikės mažiau?
Tarpukariu lietuvių šalimi-pavyzdžiu buvo laikyta Danija, tačiau atgavus Nepriklausomybę, kai ją, kaip ir daugelį kitų kaimynių, užklupo inovacijų karštligė, lietuviai vietoje žinių visuomenės kūrė savotišką pramoninės visuomenės modelį. Žemės ūkis, kultūra, švietimas – vis dar suskirstyti į sektorius, vyksta slėnių statybos, nors skandinavai vietoje slėnių ką tik atrado žinių regionus ir šalis verčia savotiškais technologijų parkais su visą gyvenimą besimokančiais žmonėmis.
Vis dėlto investicijos į protus duoda vaisių ir mums: Statistikos departamento duomenimis, 25 – 64 metų gyventojų, turinčių aukštesnį už vidurinį išsilavinimą, 2008 metais buvo 90,6 proc. Aplenkėme ne tik Latviją, Estiją, Čekiją, bet ir Suomiją, Švediją. Per pastaruosius penkerius metus žymiai sumažėjo piliečių, neturinčių pradinio išsilavinimo.
Geresnis išsilavinimas garantuoja gyvenimo kokybę: žymiai sumažėjo troleibusais keliaujančių piliečių. 1990 metais jų buvo 303,1 mln., 2000 metais – 159,3 mln., pernai – 126,4 mln. Ar, įvedus naują lipimo į troleibusus tvarką, dar daugiau keleivių nepersės į automobilius? Gali būti – valstybės įmonėje „Regitra“ per šių metų pirmąjį pusmetį pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą gavo 18242 Lietuvos gyventojai – 5,4 proc. daugiau, nei tuo pačiu metu pernai. Didžiausią pradedančiųjų vairuotojų dalį (61,2 proc.) sudarė 16 – 19 metų vairuotojai (11159).
Karštas vanduo ir mėsa – prabanga
Automobilio prireikti gali ieškant geresnio darbo – žvilgtelėjus į Statistikos departamento duomenis, pernai ir šiemet, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, palankiausi rajonai darbuotis yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Jonavos, Elektrėnų ir Mažeikių. Žmonės vidutiniškai juose uždirba 2000 ir daugiau litų. Tik ar atsigaus mūsų šalies pramonė, jei per dešimtmetį sumažėjo tiek vyriškos, tiek moteriškos darbo jėgos? Galų gale, 1998 metais užimtų – darbo vietą turinčių – vyrų buvo 761,5 tūkst., o 2009 metais jų sumažėjo iki 680 tūkst. Sunkmečiu iniciatyvą į savo rankas ima moterys: nuo 727,8 tūkst. užimtųjų 1998 metais iki 735,9 tūkst.
Šie skaičiukai gali priversti sunerimti, jei prisiminsime augančius bedarbių vienetus ir palyginsime ketverių metų kainų pokyčius. 1995 metais už kubinį metrą karšto vandens mokėjome 4,86 litus, pernai mirkti vonioje tapo prabanga: 16,02 litai už kubinį metrą. Šaltas vanduo taip pat kainuoja jau nebe 0,62, o 2,11 litus.
Ir romantiškos vakarienės po vonios taip pigiai nebepasigaminsi: kilogramas ruginių miltų duonos – 4,32 lito (kainavo 1,45 litus), varškės – 9,67 lito (kainavo 5,78 litus), jautienos nugarinės kumpio – 19,30 (kainavo 9,65 lito), aukščiausios rūšies virtos dešros – 16,31 lito (kainavo 10,88 lito), sviesto – 18,98 lito (kainavo 13,55 lito). Vaišinti svečius pigiausia bulvėmis: prieš penkerius metus jų kilogramas kainavo 0,88 lito, dabar – 0,85 lito.
Besidžiaugdami pigesnėmis bulvėmis, geriau neužsimanykite rūkyti: nors 1995 metais pakelis cigarečių su filtru kainavo 1,23 lito, jau pernai kaina šoktelėjo iki 7,29 lito. Kaip ir lietuviškos degtinės – nuo 9,94 lito iki 18,73 lito, alaus – nuo 1,52 lito iki 2,30 lito.
Teatruose ir kine lankosi rečiau
Sukdami galvas, kaip pigiau papildyti maisto prekių krepšelius, piliečiai atsisako kultūringo laisvalaikio: 1990 metais muziejuose lankėsi 4121 tūkst. žmonių, pernai, nors muziejų šalyje buvo jau dvigubai daugiau, – 2788 tūkst.; valstybiniai teatrai 1990 metais sulaukė 1407,5, o pernai – tik 646 tūkst. žiūrovų; kino filmus žiūrėjo 2815 tūkst. piliečių, kai tuo tarpu prieš devynerius metus buvo suskaičiuota 25307 tūkst. filmų mėgėjų.
Nuo 1990 metų, kai buvo išleista 2499 mln. knygų ir brošiūrų egzempliorių, lietuvių poreikis skaityti išaugo – 2009 metais knygynai pasipildė 3972 naujomis knygomis.
Jeigu vis dar priklausytume Tarybų Sąjungai, galėtume džiaugtis pastebima gerove: 2000 metais 31 proc. namų ūkių turėjo po skalbimo mašiną, 2008 ją sau galėjo leisti jau 75 proc. Prieš dešimt metų spalvoti televizoriai jau rodė žinias 83 proc. lietuvių namuose, o nuo 2008 juos turėjo 98 proc. namų ūkių. Prieš dešimtmetį kompiuterį su internetu namuose turėjo tik 2 proc. vartotojų, buvo populiarūs kompiuterinio raštingumo kursai, o 2008 interneto prieigą jau turėjo 55 proc. gyventojų.
Užsieniečiai Lietuvoje pasilieka ilgiau
Norint sulyginti kainų ir atlyginimų santykį, reikia ir inovacijų, ir investicijų. Į darnią visuomenę, naujovišką darbo organizavimą investuojame dar nedaug. Užsienio reikalai pusėtini: kol kas išradingumu nepasižymime ir daugiausiai tiesioginių investicijų plaukia į Latviją, Rusiją, Lenkiją – šiemet taip pat dvigubai šoktelėjo investicijos Olandijoje. Bet ar tai išgelbės, jei lietuviškų prekių užsieniečiai negraibsto grumdydamiesi alkūnėmis: jų prekių eksportas, 2008 metais pasiekęs 38,8 mlrd. litų vertę, pernai smuktelėjo iki 28,2 mlrd. – grįžome į 2006 metų lygį.
Užsieniečiai mūsų šalį giria už gražią gamtą ir graudžią istoriją, kuri virpina atvykėlių iš didžiųjų valstybių turistų širdis. Ne veltui, atvykę į Lietuvą, jie čia praleidžia vis daugiau dienų: 1995 metais užsieniečiai Lietuva džiaugėsi 566,1 tūkst. dienų, 2009 – jau 1600,1 tūkst. Prieš septynerius metus sumaniusiems ilgiau apsistoti buvo mažiau nakvynės variantų: veikė 355 kaimo turizmo sodybos. Pernai jų jau užregistruota 588.
Lietuviai pritrūks bulvių ir moksleivių?
Rudenį tikriausiai sulauksime per kaimus nusirisiančios skerstuvių bangos: šiais metais, palyginus su pernykščiais ir ankstesniais, auginama daugiau kiaulių – 928 tūkst. (pernai – 897 tūkst.). Sunerimti turėtų tik cepelinų mėgėjai, nes populiariausios šalies augalinės kultūros laukai traukiasi: 1990 metais jie užėmė 113 tūkst. hektarų, 1995 – 125 tūkst., o 2009 – tik 47 tūkst. Nyksta mada auginti cukrinius runkelius, užtat vis daugiau geltonuoja rapsų laukų.
Lietuva darosi kur kas saugesnė šalis savo gyvybę ir turtą branginantiems piliečiams: 2005 metais užregistruotos 89815 nusikalstamos veikos, pernai – 83203, bet per šiuos ketverius metus beveik 500 padaugėjo nuteistųjų. Nusikalsta mažiau, bet didesnėmis grupėmis?
Ryškių pokyčių per dvidešimt metų atsirado sveikatos priežiūros sistemoje. Gydytojų skaičius sumažėjo 1,5 tūkst., slaugytojų – 16,3 tūkst., vaistininkų padaugėjo 0,7 tūkst. Lovų skaičius ligoninėse 2009 metais, palyginti su 1990 metais, sumažėjo du kartus. Sociologinis „Spinter tyrimų“ atliktas sveikatos priežiūros įstaigų tyrimas parodė, kad dauguma gydytojų patenkinti savo kabinetais, darbo trukme, bet pasiklysta popierizme. Užtat slaugytojos buvo itin nepatenkintos atlyginimais.
Nebus kam rūpintis ligoniais? Nusiraminkite, juk lietuvių gimsta vis mažiau. Mažiau vaikų – mažiau būsimų ligonių. 2008 – 2009 mokslo metų pradžioje bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 465 tūkst. moksleivių, jų skaičius, palyginti su 2006 – 2007 mokslo metais, sumažėjo 5 procentais. Nuo 2000 metų moksleivių skaičius mažėja vis sparčiau – per pastaruosius aštuonerius metus (2000–2008 m.) mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 139 tūkst. (23 proc.).
Ko buvo mokoma mokyklose anksčiau? 2003 metais „Baltijos tyrimų“ atliktas sociologinis tyrimas apie filantropiją, kurio metu buvo apklausti 1003 žmonės (424 iš jų – verslininkai, 42 – nevyriausybinių organizacijų atstovai), parodė, kad tik trečdalis respondentų apskritai buvo girdėję žodį „filantropija“ ir numanė, ką jis reiškia. Didžioji dalis verslininkų ir organizacijų narių pareiškė nepasitikintys surinktos labdaros paskirstymu.
