Misija įvykdyta – per 38 dienas devyni raiteliai, išjoję iš Senųjų Trakų, pasiekė Juodąją jūrą ir joje pagirdė savo žemaitukus. Grįžę šiuolaikiniai Vytauto Didžiojo sekėjai džiaugėsi: pagaliau pavyko pakartoti vieną įsimintiniausių Lietuvos istorijoje žygių. Tačiau tarptautinės gyvūnus ginančios organizacijos sunerimo, kad organizatoriai pervertino žemaitukų ištvermę: žygį jie baigė sužaloti, maža to, kumelės Alsetos kritimo buvo galima išvengti.
Ekspertai tikino, kad iš žygio grįžo ne sveiki žemaitukai, o tik jų šešėliai. Giedriaus Klimkevičiaus iniciatyva organizuotas žygis atkreipė „Pasaulinės organizacijos už gyvūnų apsaugą“ („World Society for Protecting Animals“) dėmesį – jos atstovai išreiškė abejonę dėl Lietuvos sugebėjimo užtikrinti gyvūnų teises. Jie sakė esantys labai susirūpinę žirgais ir jų būkle, o ypač neramina žinia apie kritusią kumelę. Savo rekomendacijas pateikė ir organizacija „Royal Society for Preventing Cruelty to Animals“.
Ruošėsi tinkamai ar nesirūpino žirgų gerove?
„Jei nebūtų buvę žemaituko – karo žirgo, gal nebūtų buvę ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės“, – prieš kelionę, kalbėdamas apie šiuos „žemaitiško“ būdo žirgus – ištvermingus, užsispyrusius, kantrius, – sakė Vilniaus žirgyno direktorius Stasys Svetlauskas.
Jei Vytauto laikais į žirgų teises ir nebuvo žiūrima itin skrupulingai, akivaizdu, kad tų laikų raiteliai turėjo daugiau ilgų žygių patirties. Tačiau jo organizatorius Giedrius Klimkevičius tikina, kad ruoštasi buvo atsakingai, be to, kelionei pasibaigus, buvo tikėtasi tam tikrų pasireklamuoti norinčių gyvūnus ginančių organizacijų puolimo.
Jo argumentas – po dviejų savaičių Kurtuvėnuose vyksiančiose ištvermės varžybose visus žygyje dalyvavusius žemaitukus žmonės galės pamatyti gyvus ir sveikus.
Gyvūnų teisių aktyvistų požiūris kitoks. „Elgesys su „Žygio prie Juodosios jūros“ žirgais kelia didelį susirūpinimą gyvūnų gerove, jis susijęs ne tik su žirgais, bet ir su Lietuvos požiūriu į gyvūnus apskritai.
Pats pagrindinis gerovės reikalavimas – kad arkliai nebūtų verčiami atlikti tokią užduotį, kaip minėta „ekspedicija“, be tinkamo pasiruošimo, kompetencijos ir inventoriaus – nebuvo įvykdytas.
Mūsų organizacijos nuomone, atstumas ir įveikta vietovė, atkartojant kelionę, vykusią daugiau nei prieš penkis šimtmečius, yra labai kenksminga žirgų gerovei. Svarbu, kad Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, išlaikytų aukštus gyvūnų gerovės standartus, ir tai atsispindėtų tarptautiniu mastu.
„World Society for Protecting Animals“ (WSPA) primygtinai ragina Lietuvos valdžios institucijas įsikišti ir imtis visų būtinų priemonių šių gyvūnų gerovės blogėjimui ateityje“, – savo nuomonę pareiškė organizacijos Naminių ir darbinių gyvūnų padalinio vadovė Suzanne Rogers.
Rekomendacija – ruoštis trejus metus
Apie žygyje kenčiančius žemaitukus organizacijai pranešė Žirgų globos asociacija. Pasak jos direktorės Eglės Gerulaitytės, WSPA žemaitukų būkle domėjosi jau nuo žygio pradžios, kai iš spaudoje pasirodžiusių nuotraukų, veterinaro ir žygio dalyvių komentarų tapo aišku, kad ruoštasi neatsakingai ir žirgai patyrė sužalojimų jau pirmosiomis dienomis. Juos neramino tai, kad nesiimta priemonių – nors žemaitukus prižiūrėjo veterinaras, tačiau dauguma sužalotų dėl netinkamų balnų žirgų vėl buvo balnojami.
„Kai prasidėjo pranešimai apie patemptas žirgų sausgysles ir žaizdas nuo grandinių – daugelyje ES šalių arklių rišimas apskritai uždraustas – WSPA susidomėjo, kodėl neįsikiša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vienintelė institucija Lietuvoje, turinti juridinę teisę rūpintis gyvūnų gerovės pažeidimais. Tačiau spaudoje pasirodžius tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Algio Dranseikos komentarui, kad jie nieko blogo neįžvelgia, tapo aišku, kad Lietuvos institucijos nesikiš“, – Alfa.lt sakė E. Gerulaitytė.
Žygio dalyviai, planuodami kelionę, patys kreipėsi pagalbos į Lietuvos ištvermės jojimo asociaciją. Projekto organizatoriams Gintautui Babravičiui ir Giedriui Klimkevičiui buvo išdėstytos rekomendacijos.
„Peržvelgę žygio planus bei sąmatas, informavome jo organizatorius, kad tokiai distancijai ir tokiems krūviams žirgai turėtų būti ruošiami apie trejetą metų, be to, reikia pasirūpinti tinkamu inventoriumi, specialiais pašarais, kitaip žirgams grėstų išsekimas ir galimi sužalojimai. Tačiau į mūsų rekomendacijas atsižvelgta nebuvo, jie nusprendė nekeisti savo planų ir žygį pradėjo taip, kaip buvo sumanę patys.
Žirgai po tokių perkrovų neturi galimybių visai atsigauti – taip, kad su jais dar būtų įmanoma sportuoti. Galų gale, svarbu ne tik žirgo paruošimas, inventoriaus tinkamumas, racionas, didelį vaidmenį vaidina ir raitelių kompetencija“, – sakė Ištvermės jojimo komiteto kuratorė Ugnė Mateikaitė.
Žirgų sveikatą stebėjo profesionalas
Žemaitukų likimu susirūpinusių organizacijų atstovai pasakojo, kad mėgino kalbinti žygio dalyvius, tačiau veltui. Tuo tarpu G. Klimkevičius sako, kad jokių užklausimų apie žirgų sveikatą iš minėtų organizacijų nei jis, nei kiti žygio dalyviai nebuvo gavę.
„Pasiruošimas žygiui vyko pagal planą, konsultuojant veterinarui. Viso žygio metu jis ne tik mus lydėjo, bet ir darė tyrimus, iš jo gauta informacija leidžia teigti, kad žirgų būklė buvo gera visos kelionės metu. Konsultavomes su specialistu – kas dar galėtų geriau prižiūrėti, perprasti žirgus?
Tokios šnekos apie netinkamą priežiūrą, nesveikus žirgus pagrįstos prielaidomis ir gandais. Mes to ir laukėme, kad tam tikros organizacijos duos žinoti apie save.
O kumelės Alsetos būklė, daryto skrodimo išvados ir kiti duomenys užfiksuoti raštiškai, tų organizacijų atstovai galės su ekspertų išvadomis susipažinti“, – sakė G. Klimkevičius.
Grįžo žaizdoti ar sveiki?
„Jei turėtumėte galimybę nuvykti į Vilniaus žirgyną, kur stovi žygio žirgai Karklas ir Kokosas, pamatytumėte, jog žirgai yra suliesėję, sužalotomis nugaromis – palyginus nuotraukas prieš žygį ir dabartinį vaizdą, tėra likę tik žirgų šešėliai.
Nors pati idėja yra tikrai graži ir sveikintina, neabejojame, kad žygis turėjo būti organizuojamas kur kas rimčiau. Patys žygio dalyviai vos prasidėjus kelionei pripažino, kad daugumai žemaitukų netinka balnai, tačiau jų nekeitė ir jojo toliau.
Tokioms ilgoms distancijoms balnai turi ne tik idealiai tikti žirgams, bet ir būti specialios paskirties – tokie, kaip ištvermės jojimo balnai, kur kas geriau paskirstantys raitelio svorį, nei žygio dalyvių naudoti. Tą puikiai įrodo vos per kelias dienas ant žirgų nugarų atsivėrusios žaizdos.
Kankinti žirgus vien dėl to, kad žygis turėjo būti įgyvendintas būtent šiais, Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių metais, yra neatleistina. Neabejoju, kad jeigu organizatoriai būtų paklausę specialistų patarimų, visi žirgai būtų grįžę sveiki ir be ilgalaikių, o gal net nepagydomų, traumų“, – aiškino E. Gerulaitytė.
Jos nuomone, vilniečiai ir miesto svečiai, šeštadienį prie Gedimino kalno susirinkę pasitikti grįžusių raitelių, išvydo nekokį vaizdą: „Akis badė suliesėję, įdubusiomis nugaromis žirgai – tikrai ne taip turi atrodyti sveiki ir gero įmitimo žemaitukai.
Kokią žinutę mes siunčiame visuomenei? Ogi tokią, kad žirgas yra tas pats, kas motociklas: jei nebeveikia – sėdi ant kito. Todėl WSPA įspėjimas verčia susimąstyti, kur Lietuva yra gyvūnų apsaugos srityje – XXI amžiaus Europoje ar vis dar sovietinėje glūdumoje“.
Išgirdęs tokius kaltinimus, G. Klimkevičius tik gūžčiojo pečiais: pasak jo, žygeivių sutiktuvėse prie Gedimino kalno visi norintys galėjo įsitikinti, kad žemaitukai žvalūs ir sveiki.
Tiesa, kai kurie žirgininkai įsitikinę, kad Lietuvoje apskritai trūksta profesionalios veterinarinės pagalbos jų augintiniams. „Profesionalių veterinarų turime vieną, kurio neįmanoma prisišaukti situacijose, kada tai būtina.
Tenka žirgelius vesti į klinikas Kaune. Didelė ir visuotinė problema, kad turime tik vienas klinikas, kur ne visada sulauksi žmogiškumo. Paklauskite didžiųjų sportininkų, kur jie gydo žirgus: dažniausiai atsakys, kad užsienyje. Tą jie gali padaryti tik turėdami daug lėšų.
O ką daryti kitiems? Lietuvoje veikianti Kauno klinika be proto brangi ir nekvalifikuota“, – dar vieną problemą iškėlė į redakciją parašiusi žirgininkė Miglė Žaliukaitė.
