„Knygų rašymui reikia tik kantrybės, laiko ir sielos ramybės“, – savo įkvėpimo receptą iškloja Monika Budinaitė – Žadeikienė, prieš keletą metų vaidinusi LNK televizijos seriale „Nekviesta meilė“. Ir intriguojančio siužeto, kurį filologijos studijas baigusi debiutuojanti rašytoja tiesiog ištraukė iš rankovės. Knygą apie dviejų homoseksualių merginų meilę parašiusi autorė prisipažįsta, kad jai yra tekę stebėti tokių merginų santykius, bet pasakojimas nėra autentiškas.
Dramatišką istoriją išgalvojo
„Visi romanai apie meilės trikampius, kai vyras myli moterį, o moteris – vyrą, man pasirodė išdainuoti, aprašyti. Ieškojau meilės temos, bet kad tai būtų meilė, apie kurią įdomu skaityti ir homoseksualiems žmonėms. Istoriją rašiau kaip merginos, kuri nėra lesbietė, pasakojimą – ją įsimyli draugė, priverčia pasiduoti egoistiškoms intrigoms. Herojė Emilija ir vyrą mylėjo, ir šeimą buvo sukūrusi, o lesbietė Lauryna melais išdraskė jos šeimą“, – dramatišką romano „Geismo dukterys“ siužetą pasakoja M. Budinaitė – Žadeikienė.
Knygos veikėjos – merginos, kurios ieško savo identiteto. Abi auga vaikų namuose, tik turi skirtingų patirčių: graži, įžūli ir ekscentriška Lauryna jau paauglystėje suvokia, kad ji kitokia, o naivi ir draugiška Emilija tampa jos geismo objektu. Pirmąją knygą parašiusi autorė juokiasi, kad jos niekada nebuvo įsimylėjusi moteris, bet kartais teko sukinėtis tarp žmonių, kur galėjo matyti, kaip gimsta dviejų merginų meilė.
„Negalėčiau sakyti, kad tai mane įkvėpė, bet paskatino pamąstyti, kad dar yra ir tokių meilės istorijų. Kas man padėjo kalbėti apie homoseksualių merginų jausmus? Paprastai padariau: rašydama apgavau save remdamasi tais pojūčiais, kuriuos pajunti, kai myli vyrą. Knygoje viską galima sugalvoti. Tikrai esu patyrusi meilės jausmą, esu ištekėjusi, nebuvo labai sunku“, – šypsosi Monika.
Nors abi savo herojes ir jų meilę pradedanti rašytoja išgalvojo, į knygą perkėlė autentišką kelionių patirtį. Užtat rašydama apie vaikų namuose augusias merginas, pabūgo apsilankyti vaikų namuose, kad suprastų, kaip juose gyvena vaikai: „Nežinau, ar taip nupiešiau vaikų namų aplinką. Turėjau minčių ten nuvykti, bet turiu dvi nuostatas: neinu į gyvūnų prieglaudas ir vaikų namus. Man per sunku, esu labai jautri tokiems dalykams“.
Nori tapti kosmetologe
Pristatydami jaunos autorės pirmąjį kūrinį, leidėjai rašė, kad romanas šiek tiek primena televizinį serialą: jis sudarytas iš daugybės skyrelių, dėliojant epizodus it kokią mozaiką. Tik pati Monika, paklausta apie serialą, prieš keletą metų mušusį populiarumo rekordus, sako, kad tai buvo labai seniai ir jai šiek tiek gėda, kai žmonės prisimena jos televizinę patirtį.
„Man buvo labai smagu filmuotis. Puiki patirtis, patiko meniška aplinka. Pakartočiau tai dar kartą.
Dabar mano pagrindinis užsiėmimas – studijos ir rašymas. Žinoma, reikia daug etapų pereiti, kad ko nors pasiektum. Mano mama yra išleidusi du romanus – ji buvo visai mėgstama, užsidirbo. Tačiau Lietuvoje jaunam žmogui ateiti į šią rinką labai sunku.
Rašytoja dar negaliu savęs vadinti. Baigiau lietuvių kalbos studijas, dabar studijuoju kosmetologiją. Tai moteriška, graži profesija. Ją pasirinkau, nes mąsčiau apie ateitį. Svajoju būti savo srities žinove ir gera rašytoja“, – ambicingų tikslų neslepia M. Budinaitė – Žadeikienė.
