Užsienio Eurolygos klubuose šį sezoną rungtyniauja keturi mūsų tautiečiai – Mindaugas Kuzminskas (Malagos „Unicaja“), Jonas Mačiulis (Madrido „Real“), Linas Kleiza (Milano „Emporio Armani“) ir Martynas Pocius (Stambulo „Fenerbache Ulker“).
Kol kas geriausią įspūdį palieka antrą sezoną Joano Plazos vadovaujame komandoje žaidžiantis M. Kuzminskas. Puolėjas pirmajame rate vidutiniškai pelnydavo po 12 taškų.
Nors dar prieš dešimtmetį svečiose šalyse iš Lietuvai atstovaujančių krepšininkų buvo galima sudaryti visą dvyliktuką, Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas situacijos nedramatizuoja ir teigia, kad tokia situacija laikina.
Pašnekovas taip pat atskleidė, kad daugelis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) žaidėjų negali sukaupti finansinių atsargų juodai dienai, nes jų gaunamos algos tam yra tiesiog per menkos.
Šį sezoną Eurolygos užsienio klubuose žaidžia keturi lietuviai. Tai – sutapusių aplinkybių pasekmė ar logiška mažėjimo tendencija? – Alfa.lt paklausė „Žalgirio“ vadovo.
Sakyčiau, tai laikina situacija. Jaunimo dar nėra tiek daug, kad galėtų žaisti Eurolygos užsienio klubuose, o vyresniųjų forma krenta. Jų vertė rinkoje išlieka didelė, o žaidėjų grąža klubui nebėra tokia svari. Mantas Kalnietis turi ilgalaikę sutartį su Krasnodaro „Lokomotiv“, tačiau žinome, kad jis gali puikiai žaisti prestižiniame turnyre. Broliai Lavrinovičiai, Rimantas Kaukėnas, Tadas Klimavičius aukšto lygio, bet Eurolygos klubų lyderiai jie jau turbūt negali būti. Nemanau, kad visada tų lietuvių bus tiek mažai, kiek šiemet.
Renaldas Seibutis ir kiti tikrai galėtų rungtyniauti Eurolygoje, tačiau šį sezoną to nedaro. Tai sietina su agentų darbu ir pačių krepšininkų noru gauti finansiškai patrauklesnį pasiūlymą?
Klaipėdoje ir Kaune yra nemažai jaunimo, kuris turi labai daug galimybių atsiskleisti ir parodyti save. Tą grietinėlę nurenkame mes, o kiti Eurolygos klubai ima tik pačius geriausius žaidėjus. Jeigu žaidėjas nori už mažesnį atlyginimą pažaisti aukščiausiame lygyje ir paruošti sau trampliną į turtingą klubą, tai jis gali padaryti Lietuvoje. „Neptūno“ ir „Žalgirio“ nuopelnas tas, kad jaunam žaidėjui nereikia laimės ieškoti svetur.
Ar, pažaidus žemesnėje lygoje, žaidėjo vertė nekrinta? Jam nebūna sunku sugrįžti į Eurolygos komandas?
Jeigu prieš tai jie būna įrodę savo vertę, tai neturėtų būti sudėtinga. Renaldas rodo gerus rezultatus, todėl niekas negalvos, kad jo forma smuko ir jis tapo prastesnis krepšininkas. Visi supranta, kad turkai gali pasiūlyti daug geresnes finansines sąlygas.
Be komandos šiuo metu esantis Dovydas Redikas viename interviu teigė, kad, žaidžiant užsienio klube, vėliau lengviau patekti į prestižinę ekipą. Tai – pasiteisinimas nesulaukus pasiūlymo ar tiesa?
Būna įvairiai. Tam dalykui daug įtakos turi ir agentai. Man nesvarbu, ar krepšininkas žaidęs Ispanijoje, Italijoje, ar Lietuvoje. Gali susirinkti informaciją apie tai, kaip žaidėjas elgiasi už aikštės ribų. Aišku, mažiau dirbantiems užsienio klubams gal ir kelia susižavėjimą, kad vienas ar kitas žaidėjas turi kad ir menkos, bet NBA patirties. Visų pirma, žiūrima į patį žaidėją, o ne atstovaujamą klubui ar lygai.
Šiuo metu darbo ieško ir Simas Jasaitis. Galbūt jo agentas ir pats krepšininkas per daug tikėjosi ir galiausiai liko be nieko?
Gal kitą savaitę ims ir pasirašys, niekada negali žinot (šypsosi). Vyresniems žaidėjams labai svarbu gyvenimo sąlygos, treneris, miestas ir kiti niuansai. Jie nenori išvažiuoti bet kur ir paskui kankintis. Yra daug dalykų, kurių mes nežinome.
Ar dabartiniai LKL klubų pajėgumai leidžia žaidėjams kaupti santaupas, iš kurių būtų galima bent kurį laiką išgyventi baigus karjerą?
Absoliuti dauguma krepšininkų jokių santaupų neturėtų. Deja, bet tokia realybė. Atmetus kelis klubus, kurie turi didesnius biudžetus, daugiau nei pusė žaidėjų gauna tiek, kiek geras savo srities specialistas ne iš sporto pasaulio. Jų atlyginimai tikrai nėra tokie, kad jie galėtų investuoti į verslą bei iš to ilgai ir laimingai gyventi.
Domantas Sabonis į NCAA išvyko norėdamas geriau pritapti prie NBA krepšinio?
Nežinau tikrųjų priežasčių, bet gerbiu jo sprendimą. Kiekvienas važiuoja ten, kur jam geriau. Jeigu tikiesi, kad kažkur išvažiuosi ir tave nešios ant rankų – taip nebus, žaidėjai viską pasiekia savo darbu ir talentu.
Iš Denverio „Nuggets“ į Pirėjo „Olympiakos“ 2009 m. persikėlęs Linas Kleiza buvo viena ryškiausių Eurolygos žvaigždžių. Po blankių sezonų Toronto „Raptors“ ir Stambulo „Fenerbache Ulker“ gretose jo kaina ryškiai krito?
Manau, Linas yra labai geras krepšininkas. Jam nesiseka savęs parodyti. Kiek teko stebėti paskutines „Emporio Armani“ rungtynes, susidarė įspūdis, kad tai tikrai ne ta komanda, kurioje L. Kleiza galėtų išnaudoti visą savo potencialą. „Olympiakos“ klube jis įrodė, kad yra vienas geriausių savo pozicijos žaidėjų Eurolygoje. Toks jis yra ir dabar.
