Vilniuje nėra kitos tokios vietos, kaip vadinamasis stoties rajonas. Čia kas kelis metrus įsikūrusiose girdyklose glaudžiasi kišenvagiai, žemiausio lygio prostitutės, smulkaus plauko plėšikai. Įstaigas kasdien priversti lankyti policijos pareigūnai ragina sostinės valdžią imtis priemonių, o ši atkerta apie stoties prieigose sukamą „versliuką“ esą neturinti konkrečių faktų.
„Buvau apiplėštas...“, „Buvau sumuštas...“ - tokie pareiškimai kasdien plaukia į Vilniaus apskrities 3-iąjį policijos komisariatą (PK). Tad ir ankstyvą vasaros rytą čia įžengęs iš Kaliningrado srities į Vilnių atvykęs vyriškis pareigūnų nenustebino. Atvykėlis papasakojo, kad išvakarėse traukiniu atvažiavo į Vilnių ir sumanęs „atsigerti“ užėjo į greta stoties esančią kavinę. Pasak vyriškio, prie jo prisėdo meili mergina, užsimezgė pažintis.
Kiek truko jųdviejų „flirtas“, vyras neatsimena. Sostinės svečias atsipeikėjo kitoje vietoje - greta Vilniaus autobusų stoties esančioje tarpuvartėje. Tik jau be pinigų, telefono, auksinės grandinėlės. „Klofelino įpylė“, - išklausę vyro parodymų ir tąkart neabejojo pareigūnai. Jie paguodė, kad šis „išsisuko bent jau be traumų“.
„Vilniaus valdžia pagaliau turėtų išgirsti mūsų, pareigūnų, balsą. Šioje rizikingoje zonoje visoms girdykloms reikėtų apriboti prekiavimo alkoholiu laiką, o gal net ir visai neišduoti licencijų čia esančių barų savininkams“, - LŽ sakė generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. Pareigūnas įsitikinęs, kad tik taip sumažėtų nusikaltimų, daromų šioje sostinės vietoje. Tačiau Vilniaus meras Artūras Zuokas patikino kol kas nieko padaryti negalintis, nes girdyklų savininkus esą gina įstatymas.
Garsioji „Naktida“
LŽ žurnalistus, vakare apsilankiusius Vilniaus stoties rajone, domino pagrindinės linksmybių vietos. Kavinėmis jas vadinti lyg ir pernelyg skambu, nes nedidukėse patalpose testovi vienas ar pora stalelių, tik vasarą lauke pastatomi dar keli. Tačiau čia niekuomet nebūna tuščia, o nuolatiniai klientai vieni kitus puikiai pažįsta.
3-iojo PK viršininko pavaduotojas Gediminas Vidžiūnas prisiminė, kad prieš trejetą metų netoliese esančioje Sodų gatvėje veikė liūdnai pagarsėjusi kavinė „Naktida“, joje rinkdavosi prostitutės ir jų draugužiai. Ši vieta buvo labai populiari ne tik dėl „mergaičių“, bet ir dėl keistai mažų kainų. Už alaus bokalą buvo prašoma vos po 2 litus, tad klientų čia niekada netrūko.
Tačiau į „Naktidą“ atsitiktinai užklydę lankytojai smarkiai rizikuodavo, nes tuo metu prie šios girdyklos klestėjo ir kitas „verslas“ - plėšikavimas. „Mūsų darbuotojai ten vykdavo net po keletą kartų per parą. „Naktidai“ vadovavusi moteriškė mums visada pateikdavo nepriekaištingus dokumentus. Tačiau nežinia dėl kokios priežasties baras buvo staiga uždarytas. Gal savininkei įkyrėjo policijos vizitai, o gal ji neteko „globėjų“? - svarstė 3-iojo PK viršininko pavaduotojas.
Nuolatiniai klientai
Dabar „Naktidos“ nebėra, tačiau kitos pasilinksminimo įstaigos autobusų ir geležinkelio stočių prieigose liko. Vietelių, kur alkoholiu prekiaujama visą parą, priskaičiuojama apie 20. Viena, bene garsiausia, įsikūrusi adresu Pylimo 49, priešais Halės turgų. Kaip kadaise į „Naktidą“, taip dabar čia policininkai vyksta kasdien. „Į mus nuolat kreipiasi nukentėjusieji nuo vagių arba sulaukiame skambučių dėl ten kilusių muštynių“, - pasakojo G.Vidžiūnas. Beje, garsusis baras įsikūręs pačioje policijos panosėje, tad pareigūnams toli vykti netenka.
Kitas policininkų gerai žinomas ir nuolatinių stoties rajono lankytojų itin mėgstamas „taškas“ - paviljonas priešais „Iki“ parduotuvę. Tiesa, tą vakarą, kai į jį užsuko LŽ žurnalistai, klientų buvo nedaug. Nebuvo matyti ir čia laiką leisti mėgstančių „plaštakių“, kaip jas vadina pareigūnai.
Kiti priešais autobusų stoties pastatą išrikiuoti paviljonai taip pat atrodo baugūs.
Šiek tiek stebino tik tai, kad šiltą rudens vakarą lankytojų ten buvo nedaug. Pasisukinėjus ilgėliau paaiškėjo ir tai lėmusios aplinkybės. Nusistovėjus geram orui girdyklų klientai traukia virš geležinkelio bėgių nusidriekusiu pėsčiųjų tiltu į greta esančioje Pelesos gatvėje įrengtą mokyklos stadioną.
Jau iš pirmo žvilgsnio aišku, kad ši vieta labai patogi įvairiems pasilinksminimams, nes teritorija menkai apšviesta, o nuošalių kampelių krūmuose pakanka. Apie čia verdantį užribio gyvenimą - plėšimus, prievartavimus, žaginimus - liudija ir policijos suvestinės.
Į pašalius nustūmė vaizdo kameros
„Kai ko daugiau“ nei alkoholis vadinamajame stoties rajone galima gauti nesunkiai ir palyginti nebrangiai. Tiesa, anksčiau prostitutės arba „plaštakės“, turėjo savo vietas, kur laukdavo klientų. Dabar jos vengia lūkuriuoti atvirose vietose. Mat Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nupirktomis vaizdo kameromis stebima visa stoties rajono teritorija.
Tad LŽ žurnalistams lankantis šioje didelės rizikos vietoje tą rudens vakarą seniausios profesijos atstovių nebuvo matyti. Nepastebėta jų ir prie anksčiau pamėgto „Panoramos“ viešbučio.
Tačiau pareigūnai pasakojo, kad dabar kai kurios jų klientus medžioja tose pačiose kavinėse, kitos išsisklaido po tamsesnius užkampius ir ten lūkuriuoja klientų. Net vaizdo kameros jų „pasiūlos“ nesumažino. Policijos duomenimis, per šių metų aštuonis mėnesius išaiškintos 46 prostitutės, dirbančios autobusų ir geležinkelio stočių rajone. „Vis dėlto sklandantys gandai, kad jų čia apie 300, smarkiai perdėti“, - LŽ sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Vladimiras Jankoitas.
„Ekstrymas“ pasiturintiesiems
Daugelis stoties rajone dirbančių „plaštakių“ - narkomanės. Kai kurios jų vien už prostituciją šiemet baustos po du, tris, net šešis kartus. Viena jų šįmet įkliuvo jau dešimtą kartą.
Šiame rajone dirbančios prostitutės - žemiausios kategorijos, tad ir pigiausios. Vis dėlto jų kainos skaičiuojamos nevienodai. Nuomojamuose butuose dirbančios arba į namus atvežamos prostitutės atlygį skaičiuoja pagal „vizitui“ sugaištą laiką. Gatvės prostitutėms taip skaičiuoti užmokestį neapsimoka, nes jos dirba žaibiškai, klientus aptarnauja tarpuvartėse, automobiliuose, kiemuose. Jų vidutinė kaina - 60 litų už vieną paslaugą.
Aplink Vilniaus geležinkelio stoties aikštę gyvenamųjų namų beveik nėra, tačiau nuo stoties „kontingento“ kenčia net toliau nuo aikštės prieigų gyvenantys žmonės. Vietos gyventojus stebina, kad „plaštakių“ klientai neretai būna pasiturintys žmonės, atvykstantys prabangiais automobiliais. Kai kurie jų net atvežami vairuotojų. Pareigūnai nesistebi ir paaiškina: pinigingi vyrai pasiilgsta „ekstrymo“.
Licencijų upė neužtvenkiama?
LŽ kalbintas generalinio komisaro pavaduotojas R.Požėla nesistebi Vilniaus stoties rajono prieigų audringu gyvenimu. Jo tikinimu, tuo garsėja viso pasaulio miestuose greta stočių esantys rajonai. Esą natūralu, kad visą naktį neužmiegančiose šurmuliuojančiose stotyse ir jų prieigose daugiau rizikos.
Tačiau komisaras taip pat pripažįsta, kad Vilniuje dar rizikingiau negu kitose Europos valstybių sostinėse. Vilniaus padėtis, palyginti su kitais miestais, nepavydėtina dar ir todėl, kad čia laisvai išduodamos licencijos prekiauti alkoholiu. Taip, pasak R.Požėlos, sukuriama dirbtinė rizika. „Reikia įvertinti didesnės rizikos vietą ir neišduoti tiek daug licencijų prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Vilniaus miesto valdžiai esame ne kartą tai tvirtinę, tačiau niekas nesikeičia“, - apmaudo neslėpė ir G.Vidžiūnas.
Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento direktorius Julius Morkūnas teigė jokių pareigūnų pranešimų negavęs. „Reikėtų faktais grįsto policininkų rašto, tada svarstytume tą problemą“, - sakė jis.
Vilniaus meras A.Zuokas LŽ suskubo tvirtinti, kad klausimas, nors ir vangiai, bet jau sprendžiamas. „Mes - ne visagaliai, dėl netvarkos kalta įstatymo spraga. Tokiose vietose, apie kurią kalbate, neuždrausta prekiauti alkoholiu išsinešti. Vyriausybei jau pateikėme įstatymo pataisų siūlymus, kad būtų numatyta drausti alkoholį išsinešti. Dabar laukiame Ūkio ministerijos pritarimo“, - LŽ tikino A.Zuokas. Jis pripažino, kad tokios girdyklos, kaip esančios stoties rajone, tarsi magnetas traukia nusikalsti linkusius asmenis. Vis dėlto norint apriboti prekybos alkoholiu laiką arba atimti licenciją, esą reikia turėti informacijos, kad pažeidimai ar nusikaltimai tikrai sietini su konkrečia kavine. „Juk negalima nei iš šio, nei iš to joms taikyti sankcijų“, - teigė jis ir patikino, esą tokios informacijos neturintis.
Tuo tarpu pareigūnai tai išgirdę nustebo. „Visada tirdami nusikaltimą ar pažeidimą apklausiame liudytojus, jie pasakoja, jei įtariamieji ar nukentėjusieji prieš incidentą sėdėjo vienoje ar kitoje kavinėje, išgėrinėjo. Aiškiau faktų susieti nebeįmanoma. Jei jiems trūksta tik faktų, mes jų turime apsčiai“, - sakė G.Vidžiūnas.
Tačiau sostinės meras ir politikai laikosi nuostatos, esą verslininkai taip pat turi savo teises, ir jas reikia gerbti. A.Zuokas priminė, kad tuomet, kai miesto meru buvo Rolandas Paksas, o vėliau Juozas Imbrasas, buvo privatizuotas pats autobusų stoties pastatas ir greta esantys paviljonai. Tai ir buvusi esminė klaida, nes vietos valdžiai praradus pastatus, juose galėjo įsikurti, kas tik norėjo.
Tokios kalbos tęsiasi metų metus, o į komisariatą tebeplaukia nukentėjusiųjų pareiškimai. Ir mamos, prieš išleisdamos vaikus žaisti į kiemą, turi surankioti jame besimėtančius prezervatyvus.
„Girdyklų ir nuodėmių lizdų uždaryti negalime, tad juos, kaip ir prostitutes, belieka „inventorizuoti“, - tik liūdnai reziumavo G.Vidžiūnas.
