Lietuvos moksleiviai socialiniuose tinkluose turi nepažįstamų draugų, su kuriais mielai susitiktų, bet nežino, kaip apsaugoti savo privatumą ir apsiginti nuo patyčių. Jos čia plinta akimirksniu – kuriamos uždaros „Facebook“ grupės tyčiotis iš naujokų, keliamos pašiepiančios nuotraukos.
Nori turėti kuo daugiau „Facebook“ draugų
Vaikai Lietuvoje vidutiniškai internetu pradeda naudotis nuo 9 metų amžiaus. Jaunimas socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3–4 val. per dieną, tačiau 80 proc. moksleivių trūksta žinių apie saugumą elektroninėje erdvėje ir kaip reaguoti į patyčias, kurios čia plinta žaibišku greičiu, vienu „patinka“ mygtuko paspaudimu.
Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centro projektų vadovė, vedanti mokymus apie smurtą, patyčias elektroninėje erdvėje Alfa.lt pasakojo, kad ji ir kolegos, pabendravę su 400 moksleivių, pastebėjo, kad beveik visi socialiniuose tinkluose turi draugų, kurių nepažįsta. Ir daugelis nustemba išgirdę, kad socialiniuose tinkluose galima pačiam keisti privatumo nustatymus, reikėtų atidžiau skelbti nuotraukas iš paaugliškų kvailiojimų, nes net ir jas ištrynus negalėsi būti tikras, kad ši informacija internete nepaliks pėdsakų.
Projekto „LOG IN – saugumas man patinka“ dalyviams keliaujant po šalies mokyklas ir su jaunimu kalbant apie smurtą ir stereotipus, patyčias elektroninėje erdvėje paaiškėjo, kad vidutiniškai Lietuvos vaikai, kurie daugiausia naudojasi „Facebook“, turi po 300–400 draugų.
„Kai kurie turi ir 900 ar daugiau draugų, moksleivių požiūriu, kuo daugiau draugų turi, tuo „kietesnis“ esi. Bendraudama su moksleiviais pasidariau vidinę išvadą, kad tie moksleiviai, kurie neturi daug draugų mokykloje, internete gali jų susikviesti labai daug. Taip jie jaučiasi ne tokie vieniši. Merginos priima į draugus nepažįstamus užsieniečius, joms malonūs jų komplimentai. Priimti į draugus nepažįstamuosius jaunuoliams atrodo normalu“, – pasakojo R. Butkevičiūtė.
Nepažįstamuosius į savo interneto erdvę priimantys jaunuoliai jai pasakodavo, kad mielai su jais susitiktų, jei tik pakviestų.
Dėl elektroninių patyčių paliko mokyklą
Moksleiviai ne itin rūpinasi savo privatumu socialiniuose tinkluose. Daugelis sutrinka atsidūrę situacijose, kai bendramoksliai įkelia jų nuotraukas su užgauliais komentarais, sukuria specialias uždaras grupes, kuriose raginama tyčiotis, ir nepagalvoja apie tai, kad turi teisę reikalauti pašalinti netinkamą atvaizdą ar įžeidžiantį komentarą. Prie to prisideda ir bendraamžiai, tiesiog spaudžiantys „like“ ir negalvojantys, kad taip tampa nors ir pasyviais, bet vis tiek – patyčių dalyviais. „Mano giminaitė pasakojo, kad jos vaiko bendramoksliai, kai į klasę atėjo keli nauji mokiniai, sukūrė „Facebook“ grupę, kurioje buvo tyčiojamasi iš naujokų. Tai neapykantos kalba, į kurią įsijungia daug žmonių“, – sakė Moterų informacijos centro projektų vadovė.
Nusprendę kontroliuoti vaikų elgesį socialiniuose tinkluose, suaugusieji dažnai priima sprendimą riboti jų priėjimą prie interneto, bet jiems ne visada sekasi. „Mano tėtis griežtas, namie draudžia man naudotis internetu, bet aš turiu išmanųjį telefoną ir visada esu online“, – taip vieno užsiėmimo metu R. Butkevičiūtei prisipažino Klaipėdos moksleivė.
„Jau užaugo pirmoji karta, kuri su kompiuterinėmis technologijomis dirba nuo pat kūdikystės, jų saugumas internete mums turėtų smarkiai rūpėti, juolab kad patyčios yra toks veiksmas, kuris vyksta praktiškai 24 valandas per parą“, – įsitikinusi Jūratė Šeduikienė, Moterų informacijos centro direktorė.
Linas Slušnys, vaikų psichiatras, bendravęs su daugybe moksleivių, pasakojo, kad pirmas į akis kritęs dalykas buvo tas, kad mokyklos patyčių prevencijos srityje gerokai pažengė į priekį. Užtat paklausus, ką moksleiviai veikia elektroninėje erdvėje, paaiškėdavo, kad čia jie elgiasi priešingai – leidžia sau tai, ko negalima mokykloje, tyčiojasi. „Pati liūdniausia situacija globos namuose, ten vaikai nuskriausti, bet ir suaugusieji jiems nerodo tinkamo dėmesio – situacija tiek su patyčiomis tarpusavyje, tiek internetinėje erdvėje pati blogiausia“, – sakė L. Slušnys, pridūręs, kad taip, kaip tėvai moko vaikus pereiti gatvę, taip turėtų išmokyti vaikus ir elgtis viešojoje erdvėje.
Ką tik atlikto europinio tris šalis – Lietuvą, Kiprą ir Rumuniją – apimančio tyrimo rezultatai nustebino: pasirodo, 71 proc. iš 259 apklaustų lietuvių moksleivių mano, kad vyrai privalo išlaikyti šeimą. 47 proc. moksleivių vis dar atrodo normalu tikrinti kitos pusės telefoną. Internete šie ydingi stereotipai plinta dar lengviau, nes jaunuoliai nelinkę filtruoti to, ką rašo.
Įdomu tai, kad, kalbėdami apie patyčias, vaikinai labiau linkę kalbėti apie fizinį smurtą, merginos – apie psichologinį. Vaikinai ramiau reaguoja į tai, kad galima aiškintis santykius naudojant fizinį smurtą, merginos akcentuoja psichologinį smurtą, šantažą.
Bendraudamas su septintokais, devintokais Lietuvos mokyklose vaikų psichiatras L. Slušnys pastebėjo, kad jie ima nebebijoti apie tyčiojimąsi pranešti suaugusiems, suburti draugus ir mėginti jas numalšinti, bet tai jiems geriau sekasi daryti ne internete. „Socialiniuose tinkluose egzistuoja „apstūmimo“ sindromas“, – diagnozavo psichiatras.
Jis sutinka su tėvais ir specialistais, kurie mano, kad namuose internetas neturi virsti uždara erdve, kurioje vaikas paliekamas vienas – yra nemažai atvejų, kai patyčias tinkle pastebėję tėvai padėjo savo atžaloms išspręsti problemas. Juolab kad jis nagrinėjo ne vieną atvejį, kai moksleivis dėl patyčių elektroninėje erdvėje turėjo palikti mokyklą. Moksleiviams, iš kurių tyčiojasi, L. Slušnys patarė kuriam laikui „dingti“ iš interneto pašalinus savo anketą, pasikalbėti su skriaudėjais akis į akį dalyvaujant suaugusiems.
Patiri smurtą, patyčias santykiuose? Neturi su kuo pasikalbėti? Tu nesi vienas, kreipkis pagalbos:
„Vaikų linija“, pagalba vaikams iki 18 m. (skambučiai nemokami): 116 111.
„Jaunimo linija“ (skambučiai nemokami): 8 800 28888.
Nevyriausybinės organizacijos Moterų informacijos centras tinklalapyje www.lygus.lt taip pat rasite informacijos apie tai, kaip atpažinti ir numalšinti smurtą, kaip saugiai elgtis socialiniuose tinkluose.