Vieša paslaptis, kad šiandieninę Rusiją valdo saujelė žmonių, kurių didelė dalis – buvę arba esami saugumo struktūrų darbuotojai. Buvęs kadrinis sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) karininkas Vladimiras Putinas, vos pirmąkart tapęs šalies prezidentu, suskubo apsupti save patikimais bendražygiais. Dabar šie tarsi nepramušama siena saugo V. Putiną nuo galimų imituojamos demokratinės politikos sukrėtimų.
Rusijos žurnalas „Ogoniok“ ryžosi apžvelgti, kokie žmonės supa Rusijos premjerą ir būsimą (trečiąkart) prezidentą V. Putiną. Tiksliai pastebėta, kad prasisiekėlių iš KGB – „šiandieninės Rusijos dvarininkijos“ – galima aptikti „visur, kur valdžia ir pinigai“.
Vladimiras Putinas
Iš tiesų, koks prasisiekėlių saugumiečių sąrašas be paties dabartinio Rusijos premjero? Juk niekas kitas taip gerai neiliustruoja buvusių čekistų migravimo į didžiosios valstybės valdžios viršūnes. 59-erių V. Putiną jau dabar galima pavadinti žmogumi-epocha, ir šį statusą jis ketina įtvirtinti dar viena – jau trečia – pergale prezidento rinkimuose.
Dabartinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas po liūdnoko pasitraukimo iš kovos prieš rinkimus, kurios taip ir nesulaukėme, jau atrodo nustumtas į tikrosios politikos paraštes. Kur „Meškiukas“ atsidurs po metų ar kitų, žino gal tik pats V. Putinas ir jo artimiausi draugai saugumiečiai.
V. Putino karjera prasidėjo ir baigsis paženklinta nenuplaunamu KGB antspaudu. Teigiama, kad jis apie darbą saugume svajojo dar sėdėdamas mokykliniame suole. Su prašymu priimti kreipėsi vos sulaukęs pilnametystės. Tačiau didžioji svajonė išsipildė tik 1975 metais, kai studijas universitete baigusiam „aktyvistui“ jau buvo 23-eji.
Tarnyba KGB buvo nubloškusi V. Putiną į tuometinę Vokietijos Demokratinę Respubliką (VDR), kur jis ne tik gavo išorės žvalgybos papulkininkio laipsnį, bet ir išmoko laisvai kalbėti vokiškai. Tai vėliau pravertė, mezgant draugiškus ryšius su Vokietijos kanclere Angela Merkel – buvusia tos pačios VDR piliete.
Iš KGB V. Putinas oficialiai pasitraukė 1991 metais – tuo metu jau buvo pradėjęs darbuotis tuometinio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčako komandoje. 1998 metais trumpam grįžo į KGB įpėdinę – Federalinę saugumo tarnybą (FST) – kaip jos vadovas. Pasinaudojo šiuo atsakingu postu lemtingam proveržiui į ministro pirmininko, o nuo 2000 metų gegužės mėnesio ir prezidento postą. Nedelsdamas apsupo save buvusiais KGB karininkais, kurie ir šiandien sudaro patikimiausią asmeninės V. Putino valdžios atramą.
Igoris Sečinas
Nedaug kas šiandieninėje Rusijoje savo įtaka galėtų prilygti 51-erių vicepremjerui I. Sečinui. Anksčiau jis yra dirbęs prezidento administracijos vadovo pavaduotoju bei valstybės naftos kompanijos „Rosneft“ valdybos pirmininku. Tikėtina, kad V. Putinas, laimėjęs prezidento rinkimus, pasistengs ir toliau laikyti I. Sečiną kuo arčiau savęs.
I. Sečinas – dar viena persona, kurios ryšiai su KGB nekelia didesnių abejonių. Baigęs prancūzų ir portugalų kalbų studijas Leningrado valstybiniame universitete, jis iš pradžių atliko privalomą karinę tarnybą, o vėliau kaip vertėjas iškeliavo į buvusią Portugalijos koloniją Mozambiką, kur vyko pilietinis karas. Įtariama, kad ten I. Sečinas galėjo susipažinti su vėliau liūdnai pagarsėjusiu „prekeiviu mirtimi“ – ginklų kontrabandininku Viktoru Butu, kuris taip pat dirbo karinėje misijoje. Šia pažintimi dažnai mėginama aiškinti skausminga Rusijos reakcija į V. Buto areštą 2008 metais Tailande bei JAV teismo sprendimą pripažinti jį kaltu paramos teroristams byloje.
Tikruosius I. Sečino nuopelnus Afrikoje iki šiol gaubia daug paslapčių. Vis dėlto aišku viena – jų užteko, kad vos 30-ies sulaukęs jaunas vyras pradėtų eiti kiek vyresnio V. Putino pėdomis – per Sankt Peterburgo meriją į Rusijos valdžios viršūnę.
Sergejus Ivanovas
Rusijos vicepremjeras ir buvęs gynybos ministras vienu metu buvo laikomas rimtu kandidatu laikinai išbandyti Rusijos prezidento kėdę. Vis dėlto V. Putinas šį vaidmenį paskyrė tokio tvirto užnugario neturinčiam, taigi ir mažiau pavojingam D. Medvedevui ir panašu, kad neapsiriko.
58-erių S. Ivanovas KGB veiklą taip pat pažįsta ne iš nuogirdų – pradėjęs dirbti saugume 1976 metais, jis galiausiai užsitarnavo generolo pulkininko laipsnį. Su V. Putinu jiedu kurį laiką dirbo viename padalinyje. 1998 metais S. Ivanovas tapo FST direktoriaus pavaduotoju – tuo pat metu, kai tarnybai pradėjo vadovauti atsargos papulkininkis V. Putinas.
Rašidas Nurgalijevas
Totorių kilmės armijos generolas R. Nurgalijevas Rusijos vidaus reikalų ministru, nepriklausomai nuo vyriausybės vadovų kaitos, be pertraukų dirba jau nuo 2003 metų. Galime spėti, kad V. Putinas juo pasitiki ir yra tikras, kad R. Nurgalijevas, vadovaujantis vienai svarbiausių jėgos struktūrų, niekada nepereis į priešininkų stovyklą.
55-erių R. Nurgalijevo karjera KGB prasidėjo dar 1981 metais. Žlugus Sovietų Sąjungai, jis vis dar dirbo Karelijos autonominės respublikos saugumo padalinyje. Keletą metų jo viršininku buvo geras V. Putino pažįstamas Nikolajus Patruševas, vėliau ilgus metus vadovavęs visai FST. Ko gero, būtent N. Patruševo rekomendacijos padėjo R. Nurgalijevui persikelti iš provincijos į sostinę Maskvą, kur jis tvirtai įleido šaknis.
Sergejus Čemezovas
59-erių S. Čemezovas, KGB pasiekęs generolo pulkininko laipsnį, šiuo metu vadovauja daugiau nei 400 įmonių vienijančiai valstybinei korporacijai „Rusijos technologijos“ (rus. Rostechnologii). Manoma, kad bendradarbiauti su KGB pradėjo dar 8-ajame dešimtmetyje, gyvendamas Irkutske. Vėliau su pramonės susivienijimo „Luč“ atstovo priedanga išvyko į VDR miestą Drezdeną, kur tuo metu tarnavo V. Putinas.
Pradėjęs sparčiai kilti politinės karjeros laiptais, V. Putinas nepamiršo savo Vokietijos laikų draugo. 2004 metais S. Čemezovas pradėjo vadovauti strateginės reikšmės karinės pramonės įmonei „Rosoboroneksport“. Po kiek laiko jis palypėjo dar vienu laipteliu aukštyn – tapo pareigūnu, atsakingu už visos Rusijos moderniųjų technologijų – tiek karinės, tiek ir civilinės paskirties – plėtotę.
Michailas Fradkovas
Nors Išorinės žvalgybos tarnybos (IŽT, rus. SVR) direktorius M. Fradkovas viešai niekada neatskleidė duomenų apie tarnybą sovietinėse saugumo struktūrose, žinoma, kad jis yra KGB atsargos pulkininkas. 1973 metais inžinieriaus mechaniko specialybę turintis M. Fradkovas buvo pasiųstas į SSRS ambasadą Indijoje, kur jis, bent jau formaliai, rūpinosi prekybos ryšių plėtote.
2004 metais V. Putinas įvertino M. Fradkovo sugebėjimus – iki 2007 metų šis ėjo vyriausybės vadovo pareigas. Vėliau sugrįžo vadovauti IŽT – jau oficialiai, kaip KGB atsargos karininkas.
Andrejus Belianinovas
54-erių Federalinės muitinės tarnybos vadovas A. Belianinovas – dar vienas V. Putino pažįstamas iš tarnybos VDR laikų. Subyrėjus SSRS, buvęs kadrinis žvalgas kurį laiką užsiėmė verslu. Vėliau A. Belianinovas buvo įtrauktas į V. Putino pradėtą masinį čekistų kilimą valstybinės karjeros laiptais – kurį laiką vadovavo „Rosoboroneksport“, o vėliau ėmėsi muitinės.
Konstantinas Romodanovskis
55-erių K. Romodanovskis šiuo metu vadovauja Federalinei migracijos tarnybai. Sovietiniais laikais jis uoliai darbavosi KGB Penktojoje valdyboje, kuri specializavosi kovoje su „idėjiniais diversantais“. Pasiekė generolo pulkininko laipsnį.
Vladimiras Jakuninas
Rusijos geležinkelių vadovas V. Jakuninas sovietmečiu išėjo specialų KGB parengimą, o vėliau dirbo diplomatinį darbą. Su V. Putinu pradedantis verslininkas suartėjo tik 10-ajame dešimtmetyje, kai prireikė sutvarkyti keletą reikalų Sankt Peterburgo merijoje. 2000 metais V. Jakuninas buvo paskirtas transporto ministro pavaduotoju, o vėliau perėjo vadovauti valstybinei Rusijos geležinkelių bendrovei.
2002 metais V. Jakuninas už nuopelnus Lietuvos valstybei prezidento Valdo Adamkaus buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Nikolajus Tokarevas
Valstybinės kompanijos „Transneft“, valdančios 50 tūkst. kilometrų naftotiekių, vadovas N. Tokarevas yra FST generolas majoras. 9-ajame dešimtmetyje likimas jį suvedė su V. Putinu Drezdene. V. Putinui tapus valstybės vadovu, N. Tokarevas per 8 metus nuo bendrovės „Transneft“ saugumo tarnybos vadovo iškilo iki jos prezidento.
