Neseniai ant pėsčiųjų perėjos Klaipėdoje galimai apsvaigę jaunuoliai trukdė eismui. Neapsikentę vairuotojai ir praeiviai chuliganus paauklėjo kumščiais. Internetinės žiniasklaidos straipsniai tuomet mirgėjo nuo chuliganus kumščiais paauklėjusius žmones palaikančių komentarų. Policija teigia, kad minėtu atveju didžiausios baudos lauktų ne chuliganų, o juos auklėjusių mušeikų. Specialistai savo ruožtu priduria, kad lietuviai, lyginant su aplinkinėmis valstybėmis, agresyvi tauta.
Pėsčiųjų išpuoliai – reti
Pėsčiųjų akibrokštas vairuotojams Klaipėdoje, nors ir sukėlė kaltinimų bangą, kad šie eisme elgėsi visiškai neatsakingai, nėra masinis reiškinys. Policijos teigimu, panašių atvejų pasitaiko itin retai.
„Galėtume teigti taip, kad dėl pėsčiųjų padaromų KET pažeidimų kylančios problemos eismo saugumui yra pastebimos, tačiau vargu ar laikytina, kad jos yra tarp didžiausių eismo saugumo problemų apskritai. Pastaruoju metu Vilniaus aps. VPK, įvertinusi pėsčiųjų daromus KET pažeidimus, yra vykdžiusios keletą mūsų vadinamų „akcijų“, eismo priežiūrai skirtų specialiųjų policijos operacijų, kurių metu kontroliuota ne tik tai, kaip transporto priemonių vairuotojai vykdo KET nustatytas savo pareigas pėstiesiems, bet ir pėstieji vairuotojams; kontroliuota, ar pėstieji paiso savisaugos reikalavimų, nešioja atšvaitus, neina per gatvę nenustatytoje vietoje, degant draudžiamam šviesoforo signalui, ar netikėtai neįeina į gatvės važiuojamąją, dalį ar eina važiuojamąja gatvės dalimi, kai tai draudžiama“, – pasakojo Vilniaus policijos atstovas Paulius Radvilavičius.
Specialistas teigia, kad tokių atvejų kaip Klaipėdoje, kai pėsčiasis ar pėstieji tyčia trukdė eismui, elgėsi chuliganiškai Vilniuje, pareigūnai nepamena.
„Kiek įstrigo vienas policijos registruojamų įvykių suvestinėje prieš 3–4 metus užregistruotas atvejis, kai girtas jaunuolis Olandų gatvėje, nenustatytoje vietoje eidamas per gatvę, spardė kelis pravažiuojančius automobilius, jam „trukdančius“ patogiai pereiti gatvę. Vaikinui teko su policijos patruliais vykti į policijos komisariatą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir girto pasirodymo viešoje vietoje“, – prisiminė P. Radvilavičius.
Kartais pavojų kelyje sukelia išdykaudami vaikai, kartais galbūt blogų ketinimų turintys žmonės. To pavyzdžiu gali būti vienos Alfa.lt žurnalistės patirtis, kuri važiuodama Vilniaus pakraštyje ant kelio pamatė sukrautą plytų krūvą. Moteris važinėja apynauju automobiliu, todėl bijojo stoti, nerimavo, gal kur tykojo kas nors ir būtų atėmęs automobilį.
„Kiekvienas atvejis, įvykis yra individualus, reikia įvertinti konkrečią padėtį, atsižvelgti į specifines aplinkybes. Ir minėtas atvejis nėra visiškai aiškus, sunku įvertinti moters nuogąstavimų pagrįstumą. Ant kelio radus eismo saugumui grėsmę keliančią kliūtį, girtuoklį ar gulintį žmogų, būtina kviesti specialiąsias tarnybas – skambinti 112. Lygiai taip pat elgtis reikia susidūrus kelyje su chuliganais, pageidautina pasistengti ir įsiminti kuo daugiau policijai galinčios pagelbėti informacijos – įsiminti niekdarių išvaizdą, ką būtent neteisėto kiekvienas iš jų darė, kuria kryptimi pasišalino. Labai pageidautina, kad pranešėjas paliktų savo kontaktinius duomenis ir sutiktų būti liudytoju“, – kalbėjo P. Radvilavičius.
Lietuviai trykšta agresija
Ar agresija pratrūkusi situacija perėjoje rodo, kad lietuviai – sunkiai įtūžį valdanti tauta?
Pasak Žmogaus studijų centro prezidento, dr. Gintaro Chomentausko, agresyvumą apskritai yra labai sunku išmatuoti, nes yra labai daug jo apraiškų, tai ir pabrėžtinai nemandagus elgesys, keiksmažodžiai, tyčiojimasis ir panašiai.
Lengviau statistikoje atsispindi tai, ko neįmanoma paslėpti ar skirtingai interpretuoti, pavyzdžiui, žmogžudysčių skaičius, kuris atspindi aukščiausią agresijos formą. Pagal šį rodiklį (2010 m. Lietuvoje buvo 5,2 nužudymo 100 000 gyventojų) jau daug metų esame tarp pirmaujančių Europos šalių, stipriau nusileisdami tik Rusijai (apie 13 nužudymų 100 000 gyventojų).
Pagal žmogžudysčių skaičių šiek tiek nusileidžiame estams (apie 7 atvejai 100 000 gyventojų), tačiau lenkiame latvius (4,8), o kitus kaimynus, lenkus, lenkiame net beveik 4 kartus (1,29).
„Tokias tendencijas atskleidžia lyginami duomenys, kurie yra naujausi prieinami, tačiau nėra visų šalių tų pačių metų, todėl yra tik apytikslis palyginimas“, – sakė G. Chomentauskas.
Daktaro teigimu, pagal kitą rodiklį, agresiją, nukreiptą į save, kurios radikaliausia forma yra savižudybė, pirmaujame pasaulyje – 2010 m. Lietuvoje iš 100 000 gyventojų nusižudė 31. Taigi, pagrįstai galima teigti, kad tikrai esame agresyvi tauta tiek savo pačių, tiek kitų atžvilgiu.
Agresijos ir autoagresijos priežastis Žmogaus studijų centras tiria jau kelerius metus ir netrukus paskelbs naujausių savo tyrimų rezultatus.
[youtube:id=WeTR3y7u15Q]
