Rusų tautos identitetas. Kokie simboliai geriausiai charakterizuoja rusų charakterį ir kokie vaizdiniai iškyla prieš akis pagalvojus apie šią tautą? Naminę degtinę ir burokėlių sriubą galite pamiršti.
Šiomis dienomis Rusijos ekonomika išgyvena toli gražu ne pačius geriausius laikus. Pasaulio žiniasklaida kone kiekvieną dieną primena apie smunkantį rublį, infliaciją ar net šaliai gresiančią recesiją. Tokiu metu retam žmogui kiltų į galvą mintis pagalvoti, kokią įtaką rusų ekonomikai ir pardavimams turi grikiai? Reikėtų nusikelti į praeitį.
Prieš gerą tūkstantmetį, kai ir Rusijos užkampiuose pradėjo plisti krikščionybė, vietinius gyventojus pradėjusi supažindinti su tikėjimu, į Rusiją atkeliavo toli gražu ne tik Graikijos vienuoliai, nešini Biblija. Vienuoliai kartu su savimi atnešė ir dovanų: grūdų, įvairių sėklų, kurias rusai vadino labai skaniomis ir maistingomis. Šios kultūros ir pradėjo formuoti tikrąją slavų sielą, arba dar kitaip, „Rusijos skrandį“. Apie šią legendą rašoma BBC publikacijoje.
Į šalį atkeliavę grūdai buvo pavadinti grikiais, mat vieninteliai žmonės, kurie tada sugebėjo pasirūpinti ir išauginti šią grūdinę kultūrą buvo graikai. Nuo tada Rusijos gyventojų valgiaraštyje atsidūrė begalės įvairiausių patiekalų, kurių viena pagrindinių sudedamųjų dalių ir buvo grikiai. Grikius vartoti pradėjo visi: nuo darželių iki restoranų ar fabrikų. Taigi ne degtinė ar sriubos suformavo Rusijos identitetą.
„Nacionalinį Rusijos simbolį, dvigalvį erelį, turėtų pakeisti dvi lėkštės grikių košės“, – rašoma BBC straipsnyje. Vienareikšmiškai šie grūdai deramai neįvertinti. Jie nusipelno vietos ant Rusijos vėliavos. O kaip gi himnas „be grikių košės“. Bent motyvas taip pat turėtų papuošti nacionalinę šalies giesmę. „O šlovingoji grūdėtoji Rusija, žeme mano grikių“.
Stevas Rosenbergas, BBC korespondentas Maskvoje, apsilankė vienoje iš rusų parduotuvių. Vietoje laimės, pamačius skaniuosius grikius, skaudus nusivylimas. Jų nėra. Nei vienoje lentynoje. Penkios lentynos, kuriose dažniausiai būdavo galima atrasti grikių dėžučių, buvo skausmingai tuščios, pasakoja korespondentas, pasigedęs grikių.
Rusijos valdžia sako, kad nėra jokio reikalo nerimauti. Jie taip pat kaltina spekuliantus, kurie dėl to įžvelgia krizę ten, kur jos visai nėra. Galbūt tame ir yra tiesos, tačiau penkiose prekybos centro lentynose buvo padėti ne tik grikiai, bet ir dalis Rusijos kultūros. Kaip ir kodėl ji „išgaravo“?
Žodis „krizė“ rusams asocijuojasi netgi ne su degtinės ar alaus sumažėjimu, o grikių deficitu. Deja, dabar Rusijos ekonomika labiau nei nestabili, jai gresia recesija. Ukrainos krizė, spaudimas iš Vakarų, ekonominės sankcijos, – visa tai turi reikšmę. Kritusi naftos kaina taip pat didelė šalies problema, nes Rusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo energijos eksporto. Vakarų valstybės gali džiaugtis smogusios skaudų antausį Rusijos bankams.
Bet kaip visa tai pakeitė eilinį Rusijos pilietį? Prieš porą savaičių korespondentas S. Rosenbergas lankėsi automobilių parodoje ir ten sutiko vieną vyriškį, kuris skundėsi tuo, jog pirmą kartą per savo gyvenimą negali sau leisti nusipirkti automobilio. Atvyko į parodą tik pasižvalgyti. Korespondentui taip pat teko bendrauti su viena mokytoja, kuri skundėsi, kad šiais metais žiemos atostogas turės praleisti Maskvoje, mat kelionei po Europą nebesukrapštanti pinigų.
Ir šioje vietoje automatiškai iškyla klausimas: ką reikėtų kaltinti? Kas atsakingas už nykstantį rublį, tuščias grikių lentynas parduotuvėse ir žaibiškai kylančias kainas.
„Ieškodamas atsakymo į šį amžinąjį klausimą griebiau savo mikrofoną ir išėjau į Rusijos gatves“, – sako žurnalistas.
Pensininkė Alla Giorgievna papasakojo, kad dėl pinigų trūkumo ji jau nebegali leisti pirkti sau naujų drabužių ar kosmetikos. „Ir dėl visko kalta Amerika. Tai ši šalis kalta dėl krizės Ukrainoje, suorganizavo revoliuciją Ukrainoje. Ir dabar Jungtinės Amerikos Valstijos baudžia Rusiją“, – pyktį į mikrofoną liejo pensininkė Alla. Kita moteris, Vera, kalbėjo korespondentui apie apgavystes, kuriomis patikėjo ir kurias kaltina dėl tokios padėties. Tuomet vyrui teko garbės pabendrauti su statybininku Aleksandru. Jis skundėsi sumažėjusiu savo atlyginimu ir kylančiomis kainomis. Taip pat statybininkas pripažino, kad net neįsivaizduoja, kad galėtų būti dėl to atsakingas ar kaltas. Vyras teigia, kad apie tai net nesusimąsto.
„Viskas, ko noriu, tai yra reguliariai gaunama alga ir stabilumas“, – pareiškė Aleksandras.
Veikiausiai net pats to nežinodamas vyras paminėjo vieną žodį, kurį prieš penkiolika metų pasakė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – stabilumas. Tačiau tuomet tai buvo ne reikalavimas, o pažadas, kuriuo turėjo patikėti žmonės išrinkdami jį Rusijos prezidentu.
Tačiau net ir įvardydami skaudžiausias savo šalies ir jų pačių problemas, rusai nekaltina V. Putino. Prezidento reitingai kyla į viršų ekstremaliu greičiu.
Taigi pasakojimas, o gal labiau legenda, išmoko vieną svarbų dalyką. Vieną dieną Rusijos parduotuvės lentynos gali būti pilnos grikių kruopų, o kitą dieną – jos gali būti tuščios. Taip gali atsitikti ir su prezidento reitingais. Šiandien jie aukšti, o rytoj gali būti netgi labai žemi. Jeigu stabilumas dings. Jeigu ekonomika sugrius.
