„Jūs visi esate bendruomenės akys ir ausys“, – taip Amerikos Las Vegaso miesto gyventojai raginami įsitraukti ir pažaboti pastatų keverzotojus, arba „tagerius“. Visi kartu, o ne pavieniui. Tai – bene svarbiausias dalykas, padedantis išlaikyti švarias miesto erdves ir pastatus. Ne pinigai, metami gaudyti pažeidėjus, uždažyti išterliotas sienas, ir ne bausmių griežtinimas. Tai akivaizdžiai įrodo, kad ši problema vienoda tiek milijoninius biudžetus turinčiuose Amerikos ar Vakarų Europos didmiesčiuose, tiek kuklias sumas tam galinčiuose skirti Lietuvos miestuose. Paprastai tariant, ne piniguose esmė. Tereikia bendrumo jausmo ir... išmaniųjų telefonų.
Visų problema
Kitaip nei grafičiai, kurie laikomi gatvės menu, „tagai“ (užrašai ant pastatų, tiltų, paminklų, gatvės stulpų, viešojo ir privataus transporto) ypač bjauroja aplinką. Ir ne tik. Trumpas „tagerio“, užrašų piešėjo, parašas ar ilgiausias sakinys, išreiškiantis nuomonę, poziciją, pritarimą tam tikriems reiškiniams ar nepalaikymą, – abiem atvejais jie padaro ir materialą, ir socialinę žalą visuomenei. Kaip? Nuolat ant perdažomų sienų kantriai keverzojamos terlionės skelbia žinią apie pažeidėjų nebaudžiamumą ir pareigūnų bejėgiškumą. Tokioje bendruomenėje jos nariai jaučiasi nesaugiai. Tai ką daryti?
Sostinės valdžia pastatų savininkus, kurie jau ir taip nukentėjo nuo terlių, verčia nusivalyti užrašus, nes kitaip teks mokėti baudą iki 2 tūkst. litų. Nors valdininkai sako suprantą, jog terliai gali būti atkaklūs ir savininkus įvaryti į neviltį, tačiau jie tik baudomis skatina visuomenę prisiimti atsakomybę.
Kad ir kaip groteskiškai atrodytų tokia situacija, ji vis dėlto verčia miestiečius pranešti apie apgadintą jų nekilnojamąjį turtą. Beje, Europos didmiesčiuose „tagerių“ taikiniais gali tapti ir privatus automobilis, ir traukinio vagonas ar autobusas.
„Grafičių „tagai“ nėra vien savininko reikalas. Jei kieno pastatas apipiešiamas, tai liečia ir miestiečius, ir miesto svečius, kurie priversti žiūrėti į tą vaizdą. Tada jie tampa visų problema“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus.
Liepos mėnesį uostamiesčio jaunimas, remiamas miesto savivaldybės, teigė pradedąs su „tageriais“ kovą internete. Virtualioje erdvėje teplioriai giriasi savo pasiekimais. Štai kodėl nevyriausybinės organizacijos (jos pavadinimo klaipėdiečiai neskelbia, nes nenori, jog jų būstinė taptų terlių taikiniu) internetą ketina paversti „tagerių“ priešu.
Šiuolaikinės technologijos tampa kovos prieš terlius ginklu
Projekto „Teglikvidacija“ kūrėjai, vasarą laimėję konkursą ir gavę keletą tūkstančių litų paramos iš Klaipėdos miesto savivaldybės, tvirtina su tokia suma stebuklų nesukursią. Tačiau laimėtus pinigus jie pasistengė panaudoti optimaliai: šiuo metu baigiama kurti projekto svetainė www.teglikvidacija.lt, kuri veikti turėtų jau spalio mėnesį.
„Tai bus paprasta svetainė, kur bus galima įkelti nuotraukas. Joje bus informacija, kur kreiptis, į kokius konkrečius žmones, jei jūsų pastatą apipaišo, – pasakojo projekto „Teglikvidacija“ vadovas Sergejus Kalinkovas. –
Kol kas nėra veikiančio mechanizmo, kaip nubausti „tagerius“. Paprastai nubaudžia už vieną sugadintą pastatą, nors jis gal visą miestą apipaišė. Todėl kelių šimtų litų bauda „tageriams“ yra neskausminga. Sukaupus vaizdus su apgadintais pastatais, tai taps įkalčiu, kuriuo pasinaudos policininkai. „Tageriai“ žinos, kad apie juos kaupiama informacija, bet jie prie sąrašo negalės prieiti ir patikrinti, kiek jau įkalčių sukaupta. Todėl kai kurie jų galbūt išsigąs, kad bus baudžiami ne už vieną pastatą. Poveikis bus realus.“
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas pabrėžė, jog svarbu imtis viso komplekso priemonių, ne tik bausti pažeidėjus, uždažinėti sienas (kas vien uostamiesčio savivaldybei pernai kainavo apie 25 tūkst. litų), bet ir imtis prevencinių priemonių: skirti erdves legaliems grafičiams, įtraukti visuomenę, kad miestiečiai pastebėtų ir praneštų apie terliones, kurti tokius projektus kaip „Teglikvidacija“. Pastaroji yra ypač svarbi todėl, kad leidžia pajausti bendrumą, suvokti, kad miestiečiai yra sąjungininkai, vieni su kitais susiję.
„Kai prieš pusantrų metų grafičių ir „tagų“ problema buvo iškelta, atrodė, kad grafičių piešėjų daugėja. Jų galbūt nedaugėjo, tik žmonės ėmė pastebėti jų užrašus. Anksčiau jie buvo tapę norma. Dabar svarbu visuotinis nepakantumas, nepasitenkinimas „tagais“. Šiuolaikiniai žmonės turi telefonus, gali nufotografuoti ištepliotus pastatus, nusiųsti nuotrauką ir tai taps įrodymu. “
Kuo čia dėti išmanieji?
Viena veiksmingiausių, kaip teigia žinovai, priemonių su teplioriais – greitai (per 24 val.) panaikinti jų piešinius arba užrašus. Taip jų „žygdarbis“ tampa beprasmis, jų žinia nepasiekia daugybės žmonių. O toks yra jų tikslas.
Amerikos miesto Las Vegaso valdžia, siekdama supaprastinti skundo apie sugadintą pastatą procedūrą, taip pat norėdama greičiau sužinoti apie pažeidimą ir jį panaikinti, pasitelkė išmaniuosius telefonus. Prieš kelerius metus pirmiausia „Apple iPhone“ telefonų savininkams, vėliau ir kitų išmaniųjų telefonų turėtojams pasiūlyta instaliuotis programėlę „myDistrictD“.
Žmogus, pamatęs apgadintą pastatą, jį nufotografuoja, sistema pati nustato jo vietą mieste, ir elektroninis skundas (taip pat ir anoniminis, pareiškėjas gali ir neprisistatyti) iškart keliauja į atsakingą instituciją. Pasak Las Vegaso spaudos, per dvi pirmas savaites nuo programėlės pristatymo, ją instaliavosi tūkstantis gyventojų.
Viena jų tvirtino ir anksčiau telefonu fotografuodavusi apgadintus pastatus, vienąkart ji vos nenukentėjo nuo terlių. Todėl, moters manymu, tokia supaprastinta elektroninė paraiška yra saugesnė, greitesnė ir iš tiesų sukurianti bendruomeniškumo jausmą: „Nesvarbu, kuriame miesto rajone atsidurtum, pastebėjęs terlionę, net neišlipdamas iš automobilio, gali ją nufotografuoti ir pranešti apie pažeidimą.“
Jei klaipėdiečiams pavyks pripratinti miestiečius kelti vaizdinius su aprašinėtomis sienomis į interneto svetainę, gal ir kiti miestai ims naudoti šią priemonę (gal ją patobulins, gyventojams pasiūlydami išmaniųjų programėlę)? Iniciatyvių uostamiesčio atstovų teigimu, reikia laiko, kad pasikeistų žmonių požiūris. Tačiau klaipėdiečiai tikina, kad žmonės vis labiau įsitraukia, jau vien pranešdami apie terliones.
Tai akivaizdžiai įrodo vis dar rašomi miestiečių skundai, nors garsiausiu Klaipėdos terliumi vadinamo GIN OV'o byla jau imta nagrinėti teisme. Dabar jam pareikšti kaltinimai dėl 34 apgadintų pastatų, bet šis skaičius, kaip ir 14 tūkst. litų žala, greičiausiai dar augs.
