Nepilnametė mergina išsigando, kad per anksti taps mama, vaikinas davė pinigų ir liepė „susitvarkyti“. Medicinos sesuo pasidarė abortą, nes jautė šeimos spaudimą nesusigadinti karjeros. Nėštumą nutraukti atsisakiusią merginą paliko mylimasis. Tai – tik kelios istorijos, kurias patyrusios abortą moterys pasakoja prieš keletą mėnesių įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Krizinio nėštumo centras“ darbuotojams. Naujienų portalo Alfa.lt skaitytojams siūlome nėštumą nutraukusių ir to nepadariusių moterų istorijų ciklą, kuris padės suprasti, kaip jaučiasi tokioje situacijoje atsidūrusios būsimos mamos.
Netikėtas nėštumas kartais tampa išbandymu poroms. Dažnai, išgirdę apie būsimą kūdikį, vyrai patiria šoką ir ragina moteris jo atsikratyti. Arba, atvirkščiai, ryžtasi prisiimti atsakomybę už naują žmogų.
Su nėštumą ketinančiomis nutraukti, abortą pasidariusiomis moterimis dirbantys „Krizinio nėštumo centro“ specialistai mato, kad nemažai jų negimdyti apsisprendžia sulaukusios antrų pusių, artimųjų spaudimo. Vis dėlto jei tuo metu, kai išgyvena krizę, randa palaikymą, sugeba į situaciją pažvelgti iš šalies, jų gyvenimai susiklosto visai kitaip.
Didžiausiu gyvenimo egzaminu apsisprendimą gimdyti laikanti Jūratė pasidalijo savo istorija:
Sakoma, jog vyrą galima pažinti iš trijų dalykų: jo piniginės, jo pykčio ir tada, kai išgeria. Aš dar pridėčiau, jog tikrasis vyro charakteris atsiskleidžia, kai moteris nuo jo pastoja. Tada prasideda didysis egzaminas ir tolimesnių santykių išbandymas.
Man šis išbandymas prasidėjo, kai suvokiau, jog laukiuosi, ir tai paskelbiau savo tuometiniam partneriui. Iš mylinčio ir rūpestingo vyro, mano dideliam siaubui, jis virto negailestingu ir į jokius kompromisus nelinkusiu vyru. Jo reakcija buvo žiauri. Abortas be jokių kalbų! Liepė man susirasti geriausią kliniką, nesvarbu, kiek tai kainuotų.
Tada aš supratau, kad šito vyro nė velnio nepažinojau. Supratau, kad aš likau viena. Jis nė pagalvoti nenorėjo apie naują gyvybę. Tas vyras, kuriuo aš pasitikėjau ir mylėjau, pasikeitė kardinaliai. Nebeatsakinėjo į mano žinutes, vengė manęs kaip įmanydamas, aš jam nustojau egzistavusi. Likau su savo skausmu ir augančia gyvybe. Nerašysiu, kiek daug man teko ištverti, kaip sunku buvo visą nėštumą būti vienai. Nesulaukti jokios paramos ir palaikymo. Kaip sunku buvo žiūrėti į kitus vyrus, besirūpinančius savo moterimis ir glostančiomis didėjantį jų pilvą.
Visa tai jau praeitis. Ačiū Dievui, kad Jis išgirdo mano maldas ir padovanojo man gražiausią sūnelį, kurio aš taip ilgai laukiau. Džiaugiuosi, kad jį turiu, ir nesigailiu nieko, ką teko iškęsti. Manau, kad abortas tikrai nėra išeitis. Aš nebijojau likti viena, nebijojau, jog teks patirti ir finansinių sunkumų. Visa tai niekai. Tikiu, jog nėra nė vienos moters, kuri džiūgautų, pasidariusi abortą.
Maniau, jog niekada daugiau neatleisiu ir nebendrausiu su savo vaiko tėvu, bet aš jam atleidau, o jis, pasirodo, mane gerbė, jog atsilaikiau prieš jo spaudimą. Šiuo metu mes bendraujame ir, tikiuosi, taip bus ir ateityje. Linkiu visoms būti stiprioms apsisprendimo akimirką. Mes, moterys, esame gyvybės nešėjos, tai yra tai, kas mums duota iš aukščiau, ir todėl tos, kurios nusprendžia atsikratyti gyvybės, yra pasmerktos dvasinėms kančioms visą likusį savo gyvenimą.
Geriausiai išlaikytu gyvenimo egzaminu pakeistą sprendimą dėl aborto laiko ir savo istoriją papasakojęs Martynas:
Mano istorija gana tipiška, bet tik pažiūrėjus iš šalies. Su drauge susituokėm anksti, būdami antrame kurse. Apie vaikus negalvojome, pirmiausia norėjome pabaigti mokslus. Nuomojome vieno kambario butą. Nuomą finansavo mano tėvai su sąlyga, kad abu be trukdymų galėtume mokytis, baigti ir greičiau tapti savarankiški. Kitaip sakant, investavo savo pinigus į mano ir žmonos karjerą.
Po pusmečio mano žmona pradėjo lauktis. Lyg ir neturėjo tai įvykti, bet įvyko! Pradžioje buvo šokas. Paskui pasakiau sau: susiimk, tu gi vyras, mąstyk logiškai. Pasakiau žmonai, kad nematau kitos išeities, tik abortą. Ji verkė ir lyg bandė kažką man pasakyti, bet tik vėliau man tas vaizdas iškilo prieš akis. Tada nesupratau. Tada aš tiesiog dėsčiau toliau apie tai, kad mes skolingi mano tėvams, kad jie daug iš mūsų tikisi, kaip jie nusivils. Kokią mes turime privilegiją, kad jie mums padeda, kad kiti tokios neturi. Kad tikrai turėsime vaikų, kai tik turėsime darbą, savo namus.
Buvo nutarta (dabar suprantu, kad aš nutariau) daryti abortą. Po poros dienų nuvežiau ją į kliniką. O aš važiavau į paskaitas. Važiuodamas planavau, kelintą valandą galėsiu ją pasiimti. Kažkodėl pirmą kartą realiai pradėjau galvoti, kaip tai atrodys, ką jai po to sakysiu? Juk ne pas dantų gydytoją ją nuvežiau. Kas dabar ten vyksta? Vyksta vien dėl to, kad tu bailys, tėvų įkaitas – štai kas vyksta!
Net nepajutau, kaip apsisukau. Suspėjau likus kelioms minutėms iki... Vėliau žmona sakė, kad tai geriausiai išlaikytas mano egzaminas. Nežinau, kodėl kartais žmonės ne iškart supranta, kad yra ne tik svarbūs dalykai, bet dar yra ir svarbiausi.
Mes baigėme mokslus, turime darbus. Ir turime ketverių metų dukrytę. Viskas įmanoma, kai viską sustatai į savo vietas.
„Krizinio nėštumo centro“ vadovė, socialinė darbuotoja, trijų vaikų mama Zita Tomilinienė:
„Norint ieškoti kaltų – kalti visi, tiek žmonės, kurie neatsakingai pradėjo vaiką, tiek visuomenė, nesuteikusi palaikymo, smerkianti, su gailesčiu ir panieka žiūrinti į vienišas mamas. Mes išaugę kultūroje, kurioje nuolat girdėjome moralizavimą, bet tai mūsų negydė, tik piktino. Ne kaltų turime ieškoti, o padėti.
Nėštumo nutraukimas yra daugialypė problema. Viena vertus, bijomasi atsakomybės, nes žinoma, kad gims žmogus, kita vertus, manoma, kad dar „pats laikas“ tą žmogų sunaikinti, nes valstybė leidžia tai daryti iki 12 nėštumo savaitės. Jų partneriai dažnai sako: tu dar turi laiko, duosiu pinigų, tik tyliai „susitvarkyk“, man nereikia tavo vaikų. Jos jaučiasi apgautos.
Nėštumas nėra abstraktus dalykas, tai naujo žmogaus gyvenimo pradžia, ir jei paaugliai, suaugusieji žino, kaip jis vystosi, randa palaikymą, supranta pasekmes, gali į jį žiūrėti atsakingiau“.
Krizių įveikimo centro konsultantė, podiplominių psichoterapijos studijų kursantė Diana Trinkūnienė:
„Kiekviena situacija, kai moteris laukiasi neplanuotai, yra individuali, bet visas jas vienija bendri požymiai – moters sutrikimas, nerimas dėl ateities, įtampa, kad turi priimti sprendimą dėl nėštumo nutraukimo arba ne.
Svarbiausias faktorius, kuris apsunkina šią ir taip nelengvą situaciją, yra tas, kad moteris jaučiasi palikta viena šioje sunkioje padėtyje.
Dažniausiai abortas būna skubotas sprendimas iš, atrodo, beviltiškos situacijos, kurią sudėtingesnę daro materialiniai sunkumai, pirmas vaikas šeimoje, kuris yra dar mažas, vyras, kuris nenori daugiau vargo – vaikų.
Neretai neplanuotas nėštumas iškelia į paviršių anksčiau buvusius gal ir mažiau pastebimus nesutarimus tarp sutuoktinių ar partnerių. Tada moteris atsiduria vidinio apsisprendimo momente, kai turi rinktis tarp gyvybės išsaugojimo ir skyrybų su partneriu.
Nežiūrint to, kad gyvybės atsiradimui reikia dviejų žmonių, dažniausiai moteriai vienai yra paliekama atsakomybė už neplanuotą nėštumą, tuo pačiu jai tenka ir sprendimo priėmimo, ir atsakomybės už jo padarinius priėmimas. Apmaudu, bet dažnai vyras/draugas meta kaltinimus besilaukiančiai moteriai: „Pati norėjai, tai ir tvarkykis pati“. Moteriai sunku nuspręsti vienai, nes dėl didžiulės įtampos ir nerimo būna susiaurėjęs matymas kitų alternatyvų ir abortas lieka vienintelė išeitis.
Pagrindinė pagalba, kuri būtina moteriai tuo metu, yra priėmimas, išklausimas ir palaikymas. Kai moteris randa specialistų pagalbą iš šalies, kurios negavo šeimoje ar iš draugo, nebesijaučia tokia vieniša, palikta su savo „problema“, ir tada, sumažėjus jos baimėms ir nerimui dėl ateities, turi galimybę naujai pažiūrėti į savo padėtį ir rasti tą sprendimą, kuris jai pasirodo tinkamiausias“.
Pagalbos neplanuotai pastojus, svarstant apie abortą, patyrus jį, atsidūrus krizėje dėl būsimo šeimos pagausėjimo galite kreiptis arba tiesiog savo patirtimi pasidalyti su „Krizinio nėštumo centru“. Daugiau informacijos rasite puslapyje www.neplanuotasnestumas.lt.
Konsultacijos vyksta Vilniuje, dėl konkrečios konsultacijų vietos ir laiko reikia susitarti telefonais: (8-6) 0 35 77 26, (8-6) 0 35 79 12 (darbo dienomis 9–19 val.) arba el. paštu neplanuotasnestumas@gmail.com.
Galite ateiti į „Rachelės vynuogyno“ susitikimus, kur susirenka abortą patyrusios moterys. Registruotis telefonu (8-67) 575372 arba el. paštu racheles.vynuogynas@gmail.com.
Krizių įveikimo centre Vilniuje dirbantys psichologai teikia pagalbą žmonėms, kurie išgyvena netikėtas ir sunkias gyvenimo permainas, lydimas sunkių emocijų: bejėgiškumo, nerimo, baimių. Čia specialisto konsultaciją galite gauti be išankstinės registracijos ir nemokamai. Krizių įveikimo centro (KĮC) darbo laikas - pirmadienis, trečiadienis ir penktadienis nuo 16 iki 20 val. Nurodytu laiku Jūs galite ateiti pas budintį specialistą arba susisiekti su juo per Skype.