Aptarti krizės Ukrainoje į Lietuvą trečiadienį atvykęs Jungtinių Valstijų senatorius respublikonas Johnas McCainas pareiškė, kad nors Lietuva kol kas neturėtų tikėtis nuolatinių JAV bazių, tačiau platesnis karinis bendradarbiavimas būtinas.
„Esu įsitikinęs ir tikras, kad galime turėti daugiau karinio bendradarbiavimo. Žinoma, ne nuolatinių karinių bazių, bet karių rotacijos ir pratybų forma“, – teigė J. McCainas.
Jis pridūrė, kad, atsižvelgdama į išorines grėsmes, Lietuva kuo greičiau įgyvendintų siekį skirti bent 2 proc. BVP krašto apsaugai.
„Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje pažymėjome, kad labai svarbu, jog Lietuva kiek galima greičiau skirtų gynybai 2 proc. BVP“, – aiškino JAV senatorius.
Atsakas į V. Putino veiksmus kelia juoką
J. McCainas užsiminė, kad kartu su Ukraina gali ateiti Moldovos ir netgi Baltijos šalių eilė. Tačiau, jo teigimu, pastarųjų užpuolimas reikštų agresiją prieš visas kitas NATO šalis.
„Mes dalijamės prezidentės susirūpinimu dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, Moldovoje ir galbūt Baltijos šalyse. Sutinkame, kad V. Putinui reikia nusiųsti stiprią žinią, kad NATO sutarties 5-ojo straipsnio pažeidimas būtų suprantamas labai rimtai, kaip visų NATO valstybių užpuolimas. Sutinkame, kad šioje valstybėje reikia daugiau karinių pratybų tarp jūsų ir JAV“, – teigė politikas.
Paprašytas įvertinti Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje, J. McCainas teigė, kad nieko naujo juose nemato. Vienintelis dalykas, kurį vertina Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra jėga.
[youtube:id=0nkwGW3cbE8]
„Tai nuspėjama. Atsakas į V. Putino veiksmus yra kone juokinantis. Vienintelis dalykas, kurį supranta V. Putinas, yra jėga. O buvo silpniausia įmanoma reakcija. Sankcijos saujelei žmonių ir vienam bankui. Esu labai susirūpinęs dėl smurto protrūkio Rytų Ukrainoje, taip pat jaudinuosi dėl Moldovos ir šios šalies saugumo. Jei Europa ir JAV nesiims daug griežtesnių veiksmų, bijau, kad V. Putinas jausis tik drąsiau“, – kalbėjo buvęs kandidatas į JAV prezidentus.
„JAV neduos gynybinių ginklų Ukrainai, tarp jų ir neperšaunamų liemenių, naktinio matymo akinių, reaktyvinio kuro, atsarginių dalių. Mes net to neduosime bijodami išprovokuoti V. Putiną. Tai tik padrąsina V. Putiną. Tai, kad mes nepadėsime Ukrainos valdžiai ir žmonėms, kai juos užpuolė V. Putinas, yra gėdinga“, – sakė JAV senatorius.
Kremliaus energetikos politika – „morka ant pagaliuko“
Kitas JAV senatorius J. Barassas tvirtino, kad Rusijos veiksmai rodo kelią, kuriuo turi eiti Europa – tai energetinis saugumas, stabilumas ir išteklių įperkamumas.
„V. Putinas naudoja kaip morką ant pagaliuko, vieniems suteikdamas pigias, o kitiems brangias dujas“, – sakė senatorius.
Kitas JAV politikas J. Hoevenas pabrėžė, kad atsakas į Rusijos veiksmus turi būti vieningas – tiek iš JAV, tiek iš ES, tiek iš NATO.
„Po metų jūs galėsite gauti dujas iš kitų šaltinių, o po pusantrų ar dvejų metų – ir elektrą. Šio energetinio saugumo užtikrinimas – labai svarbus jūsų nacionalinio saugumo elementas“, – Lietuvos energetikos politiką gyrė senatorius.
Prezidentės patarėja: Lietuva turi kalbėti kaip ES
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Jovita Neliupšienė žurnalistams leido suprasti, kad šalies vadovė neteiks savo atskiros nuomonės apie įvykius Ukrainoje.
[youtube:id=7GhG99crlxE]
„Šiuo metu ES laikosi vieningos pozicijos. Prezidentės nuomone, ta vieninga pozicija turi būti išlaikoma. Yra sutarta dėl tikslinių sankcijų. Europos Komisijos paprašyta parengti, koks turėtų būti kitas sankcijų etapas. Manau, kad rytoj laukia labai svarbi diena, ir galima bus spręsti ir vertinti, kokių žingsnių turi imtis bendrai visa ES“, – tvirtino J. Neliupšienė.
Visgi ji sutiko, kad kol kas Maskvos veiksmai niekaip neprisideda prie įtampos Rytų Ukrainoje sumažinimo.
„Rusija nepadarė nieko tokio, kas prisidėtų prie šitos situacijos sureguliavimo. Priešingai – mes vis dar matome kariuomenę prie Ukrainos sienų, vykstančias provokacijas, grasinimus energetiniu ir ekonominiu šantažu“, – sakė J. Neliupšienė.
Kartu su buvusiu kandidatu JAV prezidento rinkimuose į Lietuvą atvyko JAV senatorių delegacija. Jų darbotvarkėje – susitikimas su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo nariais, apsilankymas Šiaulių kariniame oro uoste.
Dėmesys Ukrainai ir energetiniam saugumui
Prezidentės susitikime su JAV senatoriais aptarta situacija Ukrainoje ir jos keliamos grėsmės Europos ir Baltijos regiono saugumui. Taip pat kalbėtasi apie konkrečius žingsnius stiprinant Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą.
Pasak prezidentės, Rusijos veiksmai Ukrainoje kelia grėsmę visos Europos saugumo sistemai. Labai svarbu, kad Vakarų valstybės laikytųsi bendros pozicijos ir ieškotų bendrų priemonių Ukrainoje susidariusiai situacijai spręsti. Rusija nebesilaiko jokių tarptautinių susitarimų ir toliau eskaluoja konfliktą, todėl būtinas vieningas tarptautinės bendruomenės atsakas.
Su senatoriais kalbėta apie galimybę ES šalims palengvinti suskystintųjų gamtinių dujų importą iš JAV. Tai ypač svarbu ES siekiant kuo labiau diversifikuoti energetikos išteklius ir sumažinti energetinę priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Kalbėta ir apie galimybes bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje.
Ragino ginkluotis
Prieš atvykdamas į Vilnių, Estijoje J. McCainas paragino Baltijos šalis didinti išlaidas gynybai ir pasisakė už didesnes NATO pajėgas regione. Politikas taip pat pasiūlė tiekti ginklus Ukrainai ir apkaltino Rusiją pažeidus tarptautinę teisę.
Estijoje komentuodamas naujas priemones Rusijos invazijai į Ukrainą atgrasyti, J. McCainas paminėjo dar „drastiškesnes“ sankcijas, karines pratybas Baltijos šalyse ir atšaukto JAV priešraketinio skydo dislokavimą Lenkijoje ir Čekijoje.
J. McCainas ne kartą garsėjo skambiais pareiškimais. Jis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Rusijos žiniasklaidoje publikuotame straipsnyje yra pavadinęs tironu ir žudiku. Pačią Rusiją, turėdamas omenyje jos ekonomikos priklausomybę nuo energetinių išteklių eksporto, jis pavadino „degaline apsimetančia valstybe“. Ukrainos krizės metu jis ne kartą ragino Vakarų valstybes imtis griežtesnių veiksmų.
