Mįslė dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“ – neįveikiama, tyrimas – sustabdytas

Daugiau negu dvejus metus besitęsiantį ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie planuotus teisėsaugos veiksmus banko „Snoras” atžvilgiu nutekinimo dienraščiui „Lietuvos rytas” prokurorai nutarė sustabdyti. Nepaisant to, kad įtariamojo nustatyti iki šiol nepavyksta, ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras mano, jog asmenį ar asmenis, nutekinusius informaciją, surasti pavyks.

„Tyrimą mes šiuo momentu sustabdėme. Kadangi iš esmės atlikome visus proceso veiksmus, kuriuos, kaip manome, galėjome atlikti iki šios dienos, tai tęsti tyrimo nėra prasmės, kol neatsiras naujų duomenų. Tęsiame (įtariamojo – Alfa.lt) paiešką kol kas be procesinių veiksmų, kurių atlikimui reikalingas termino pratęsimas”, – pirmadienį naujienų portalui Alfa.lt sakė ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie banką „Snoras” nutekinimo organizuojantis Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis.

Šis tyrimas buvo ne kartą pratęstas, nerandant asmens, kuris galimai nutekino informaciją apie planuotus teisėsaugos veiksmus banko „Snoras” atžvilgiu. Paskutinį kartą tyrimas buvo pratęstas iki birželio 20 d. S. Stulginskio teigimu, tyrimo sustabdymas nereiškia tyrimo nutraukimo.

„Tai nėra tyrimo baigimas, nutraukimas, o tik sustabdymas. Tyrimas atnaujintas galės būti bet kuriuo momentu, kai tik, pavyzdžiui, gausime duomenų apie naują įrodymų šaltinį. [...] Galimo įtariamojo kaip ir neturime, bet aš tikiu, kad tikrai nustatysime jį”, – kalbėjo prokuroras.

Tiria daugiau negu dvejus metus

Ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo buvo pradėtas 2012 m. vasario 20 d. Tyrimas pradėtas po to, kai 2011 m. lapkritį, prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą, laikraštis „Lietuvos rytas“, kurio 34 proc. akcijų valdė antrinė „Snoro“ bendrovė, pranešė, kad teisėsauga yra nusitaikiusi į lietuviškus bankus. Kas suteikė informaciją, dienraštis neatskleidė.

Šis ikiteisminis tyrimas, kaip anksčiau skelbė naujienų portalas Alfa.lt, buvo pratęstas ne kartą. Nors generalinis prokuroras Darius Valys teigė, jog šis tyrimas turėjo būti užbaigtas iki 2012 m. lapkričio 20 d., šį terminą prokurorai pratęsė ne kartą – iki 2013 m. gegužės 20 d., 2013 m. liepos 20 d., 2013 m. spalio 20 d., 2014 m. sausio 20 d., 2014 m. balandžio 20 d. ir 2014 m. birželio 20 d.

Nuvertė FNTT vadovus

Ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo apie teisėsaugos veiksmus banko „Snoras“ atžvilgiu prasidėjo susidorojimu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovais. Tarnybos direktorius Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas buvo atleisti iš pareigų.

Pareigūnai buvo tikrinami melo detektoriumi, jiems buvo panaikinti leidimai dirbti su slapta informacija, o galiausiai tuometinis vidaus reikalų ministras, liberalcentristas Raimundas Palaitis, remdamasis Valstybės saugumo departamento pažyma, V. Giržadą ir V. Gailių atleido iš darbo. Dėl šio ministro veiksmo kilo krizė valdančiojoje koalicijoje, kuri pasibaigė paties R. Palaičio atsistatydinimu.

Įtarimai per ikiteisminį tyrimą dėl informacijos apie banką „Snoras” nutekinimo buvo pateikti tik FNTT direktoriaus pavaduotojui V. Giržadui, tačiau 2013 m. gegužę prokuratūra įtarimus panaikino, nes jo veiksmuose nenustatė jokių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo metu tiek V. Gailius, tiek V. Giržadas teisme yra įrodę, jog iš FNTT jie buvo atleisti neteisėtai. V. Gailius dirba Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininku, o V. Giržadas grįžo į FNTT, į direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Artimi ryšiai teisėsaugai neužkliuvo

FNTT vadovų atleidimo iš pareigų skandalo tyrimu 2012 m. užsiėmė Seimo Antikorupcijos komisija. 2012 m. kovo mėnesį komisija nutarė, kad vidaus reikalų ministras R. Palaitis, iš pareigų atleisdamas V. Gailių ir V. Giržadą, galimai pažeidė įstatymą, todėl minėti pareigūnai turėjo būti grąžinti į savo darbovietes.

Komisija kartu atkreipė dėmesį į tai, kad pasitarimą apie situaciją banke „Snoras“ organizavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis turi giminių laikraštyje „Lietuvos rytas“. Paaiškėjo, kad minėto leidinio redaktoriaus pavaduotojas Algimantas Budrys yra generalinio prokuroro pavaduotojo žmonos dėdė, be to, jo uošvis taip pat turėjo darbo santykių su minėtu dienraščiu. Parlamentarai tąkart įtarė, kad informaciją nutekinti galėjo būtent D. Raulušaitis.

Kiek vėliau savo pavaldinį užsistojo generalinis prokuroras Darius Valys, pareikšdamas, kad nuo ikiteisminio tyrimo dėl informacijos nutekinimo apie banką „Snoras“ D. Raulušaitis nusišalino. Pasak D. Valio, jo pavaduotojas taip pat buvo tikrintas melo detektoriumi.

Kiek vėliau Antikorupcijos komisijos iniciatyva dėl D. Raulušaičio buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kuri nustatė, kad D. Raulušaitis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą dėl jo ryšių su „Lietuvos ryto” vadovais, nesilaikė įstatymų reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas. Be to, nustatyta, kad D. Raulušaitis pažeidė įstatymą ir dėl to, kad, iškilus interesų konfliktą keliančioms aplinkybėms, laiku nepapildė savo privačių interesų deklaracijos. Vis dėlto D. Raulušaitis apskundė VTEK sprendimą ir bylą laimėjo – Vilniaus apygardos administracinis teismas generalinio prokuroro pavaduotojui nepalankias VTEK išvadas panaikino.

Teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), tačiau LVAT 2013 m. spalį priėmė galutinį verdiktą, nepakeisdamas D. Raulušaičiui palankaus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

Naujienų portalas Alfa.lt primena, kad, vykstant tyrimui dėl generalinio prokuroro D. Valio sukeltos avarijos aplinkybių, laikinai Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis.