Jau nuo seno Anglija yra laikoma viena iš labiausiai moksle pažengusių Europos valstybių. O tokie universitetai kaip Oxfordas (ang. Oxford) ir Kembridžas (ang. Cambridge) jau daugelį metų yra traktuojami kaip vieni iš geriausių universitetų pasaulyje. Nenuostabu, kad milijonai jaunų žmonių, siekiančių įsigyti aukštąjį išsilavinimą, plūsta laimės ieškoti į garsiąją Angliją, manydami, kad tik čia įgytos žinios atvers vartus į platųjį pasaulį ir garantuos šviesesnę ateitį. Lietuvaičiai taip pat ne išimtis. Jau vien Rytų Londono universitete (ang. University of East London) jų yra daugiau nei dvidešimt ir, pasak dėstytojų, mūsų tautiečiai yra vieni iš stropiausių studentų. Tačiau tiems, kurie dar tik svarsto apie galimybę studijuoti Londone, siūlau atkreipti dėmesį į keletą svarbių faktorių, nuo kurių gali priklausyti jūsų laimė universitete.
Kokiais esminiais kriterijais vadovautis renkantis universitetą? Gausi įvairovė universitetų Anglijoje, kurių šiuo metu priskaičiuojama daugiau nei 300, gali apsukti galvą ne vienam būsimam studentui, tačiau svarbu nepamiršti, jog ne visi jų gali atitikti keliamus reikalavimus ir patenkinti lūkesčius. Todėl yra būtina pasidomėti, kaip pasirinktas universitetas yra reitinguojamas tarp kitų sostinės aukštųjų mokyklų atitinkamai pagal pasirinktą profesiją. Pavyzdžiui, verslo vadybą, manoma, geriausiai būtų studijuoti Londono verslo vadybos mokykloje (ang. London Business School), kuri šiuo metu yra reitinguojama kaip geriausiai šiai profesijai studentus paruošianti aukštoji mokykla. Tuo tarpu ekonomiką siūloma studijuoti Londono ekonomikos mokykloje (ang. London School of Economics), kuri angliško dienraščio „The Times“ geriausių Londono universitetų sąraše siekia net ketvirtą vietą. Taip pat daug pagyrų susilaukia Kingz Koledžas (ang. King‘s Colledge). Jis pagal jau minėto „The Times“ dienraščio geriausių universitetų sąraše užima dešimtą vietą ir yra vienas iš seniausių ir didžiausių Londono universiteto (ang. University of London) fakultetų. Nesuklupkite ties universiteto pavadinimu, kuris neretai pasibaigia žodeliu „koledžas“ (ang. College) arba „mokykla“ (ang. School). Universitetų tokiu pavadinimu Anglijoje yra tik keletas, todėl vertėtų pasidomėti apie vykdomas studijų programas pačioje mokymo įstaigoje, norint galutinai įsitikinti, ar tai tikrai universitetas, o ne koledžas. Šiuo metu mūsų tėvynainių daugiausiai yra susibūrę Metropolitan universitete (angl. Metropolitan University) ir UEL (University of East London). Pastarasis, pagal angliško dienraščio „The Guardian“ reitingus, laikomas vienu iš moderniausių universitetų Londone. Galiausiai, renkantis universitetą, vienareikšmiškai svarbu yra atkreipti dėmesį į universiteto biblioteką, sukauptos literatūros įvairovę ir pasidomėti galimybe naudotis internetu ir apskritai kompiuterine įranga.
Negana to, jeigu abejonės dėl pasirinkto universiteto neleidžia ramiai užmigti naktį, galbūt atvirų durų dienos padės padėti tašką galutiniam sprendimui. Visi universitetai organizuoja atvirų durų dienas du kartus per metus. Pirmasis vyksta rudenį, rugsėjo mėnesį, o antrasis – sausį, kai kur - vasarį. Jų metu būsimieji studentai turi puikią galimybę susipažinti su universiteto aplinka, studijų programomis, pakalbėti su dėstytojais, galų gale išsklaidyti visas dar likusias abejones.
Ko reikia stojant į universitetą? Stojant į bet kurį universitetą būtina turėti vidurinės mokyklos baigimo atestatą, tačiau priklausomai nuo universiteto keliamų reikalavimų, vienur užtenka kopijos, patvirtintos notaro, kitur - reikalingas originalas. Lygiai taip pat su rekomendaciniais laiškais: vienur jie privalomi, kitur - ne. Būtinas rašinys apie save, pažymint savo pasiekimus, tikslą, paaiškinant savo profesijos pasirinkimą, trumpai išdėstant savo ateities planus. Rašinys turi didelės reikšmės stojant į bet kurį Anglijos universitetą, todėl jis turi būti parašytas nepriekaištingai, norint sulaukti teigiamo atsakymo. Išlaikytas IELTS testas reikalingas daugelyje universitetų. IELTS yra anglų kalbos testas, pripažįstamas visame pasaulyje. Jis susideda iš keturių dalių: klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo. Vertinamas nuo nulio iki devynių balų. Kuo didesnis balas, tuo geriau išlaikytas testas ir didesnės galimybės įstoti į universitetą. Pagaliau, tinklalapio www.ielts.org duomenimis, artimiausiu metu, t.y. šių metų vasario antrą, šešioliktą dienomis, visi norintys laikyti šį testą, galės tai padaryti Londono Vestminsterio (ang. University of Westminster) ir, Midleseks universitetuose (ang. MiddleEssex University). Beje, testo kaina apie devyniasdešimt penki svarai.
Kiek kainuoja studijos? Studijos Anglijoje yra skirstomos į dienines (ang. Full-time) ir vakarines (ang. Part-time). Priklausomai nuo studijų paskirties yra mokama atitinkama pinigų suma. Anglijos ir Europos Sąjungai priklausančių valstybių piliečiai, lankantys dienines studijas, 2008/2009 metais privalės mokėti 3,145 svarus. Tuo tarpu vakarines studijas lankantys studentai už mokslą moka priklausomai nuo pasirinktų dalykų skaičiaus. Kiekvienas dalykas yra vertinamas tam tikra pinigų suma skirtingai visuose universitetuose. Dažniausiai išlaidos siekia apie 1,000 svarų per metus.
Kaip ir kur pildyti paraiškas stipendijai ir studentiškai paskolai gauti? Pagal vyriausybės nustatytas normas, dieninių ir vakarinių studijų studentai turi teisę pildyti paraiškas finansinei paramai gauti. Tačiau paramos dydis priklauso nuo kurso paskirties ir nuo metinių pajamų. Visi studijuojantys dieniniame kurse ir dirbantys ne daugiau kaip dvidešimt valandų per savaitę turi teisę į studentišką paskolą (ang. Student loan), padengiančią vienerių metų mokestį už mokslą, t.y. net iki 3,145 svarų. Taip pat studentai gauna papildomą 6,475 svarų paskolą, dengiančią pragyvenimo išlaidas. Priklausomai nuo studento gyvenamosios vietos, nuomos dydžio ir kiek ilgai gyvena Anglijoje visi studentai nuo šių metų galės pildyti prašymą stipendijai gauti t.y. net iki 2,835 svarų. Negana to, visi, studijuojantys dieniniame kurse, turi įvairiausių lengvatų. Tokių kaip nuolaidos parduotuvėse, kelionėse, Londono transporto nuolaidos siekia net iki 30 procentų, ir finansinę paramą, teikiamą universiteto, knygoms įsigyti ir kitai mokyklinei atributikai. Svarbu pabrėžti, jog studentišką paskolą studentai privalo grąžinti tik baigę studijas ir tik kai metinis uždarbis siekia 15,000 svarų per metus. Tuomet bankas atskaičiuoja tam tikrą procentą pinigų kiekvieną mėnesį tiesiogiai iš banko kortelės. Studentiškos paskolos skiriasi nuo įprastų paskolų tuo, kad jos neužsideda papildomų procentų, todėl studentai grąžina tik pasiskolintą pinigų sumą, be jokių papildomų mokesčių.
Tuo tarpu visi studijuojantys vakariniame kurse, kurie yra nevedę/neištekėję ir kurių metinės pajamos neviršija 15,699 svarų, turi teisę reikšti prašymą gauti finansinę paramą mokesčiams už mokslą padengti. Priešingai negu dieninio kurso studentai, vakariniame kurse studijuojantys negali reikalauti papildomos paskolos ir kitų lengvatų. Tačiau kitokios sąlygos yra taikomos tiems, kurie yra vedę, turi vaikų arba neįgalumą. Siūlau apsilankyti www.dfes.gov.uk tinklalapyje, kur yra sukaupta daug naudingos informacijos šiuo klausimu, arba pasikalbėti su atsakingu žmogumi, dirbančiame finansų skyriuje pasirinktame universitete.
Formą su prašymu finansinei pagalbai galite gauti savo gyvenamojo rajono savivaldybėje arba atsispausdinti formą internete, www.studentfinancedirect.co.uk puslapyje. O užpildžius prašymą vienu arba kitu atveju pristatyti savo gyvenamo rajono savivaldybei. Kartu su prašymu dieninio kurso studentai privalo pridėti atšviestą asmens dokumentą, įrodantį asmens tapatybę, taip pat dokumentą patvirtinantį mėnesines pajamas (tai gali būti trijų paskutinių mėnesių algoraščių kopijos), bei dokumentą, įrodantį, kad šalyje esate apsistoję tris arba daugiau metų ir pridėti dabartines tėvų pajamas. Visi vakarinio kurso studentai kartu su prašymu privalo pristatyti dokumentą, patvirtinantį metines pajamas (tai gali būti dviejų paskutinių metų P-60 kopijos) ir asmens dokumento kopiją. Labai svarbu kartu su savimi turėti originalų asmens dokumentą, kai pristatysite savo prašymą vietinei savivaldybei. Visų prašymą pildančių piliečių amžius turi būti ne daugiau kaip dvidešimt penkeri metai.
Magistro studijos. Visi, norintys studijuoti magistratūrą, prašymus gali gauti pačiame universitete. Studijų trukmė yra vieneri metai, tačiau už mokslą studentai privalo mokėti patys. Vienerių metų studijos kainuoja įvairiai, priklausomai nuo studijuojamo dalyko ir nuo universiteto. Tai gali siekti nuo 400 iki 4,000 svarų. Norint įstoti į magistratūrą būtina turėti sėkmingai įgytą bakalauro laipsnį, kurio mažiausias santykis, reikalaujamas daugelyje universitetų, yra 2:2. Taip pat didelės reikšmės turi IELTS testo rezultatai, kurie reikalaujami skirtingai priklausomai nuo profesijos ir nuo universiteto.
Antrakursė, Giedrė Povilavičiutė, studijuojanti Vritl koledže (ang. Writtle College) žirgininkystę ir verslo vadybą, pastarąjį koledžą pasirinko neatsitiktinai. Vilnietė nuo seno domėjosi žirgais ir turėjo svajonę užbaigus vidurinę mokyklą toliau tęsti studijas būtent šioje srityje. Tačiau nusivylimas Lietuvoje, merginą paskatino žvigtelti į Anglijos universitetus. Pasirodo, kad čia šiai profesijai skiriama daugiau dėmesio negu gimtojoje Lietuvoje. Todėl ilgai nesvarsčiusi Giedrė užpildė prašymą, prisegė visus būtinus stojimui dokumentus ir jau po pusės metų džiaugėsi studijomis antrame pagal gerumą šioje profesijoje reitinguojamame universitete. Mergina džiaugiasi universiteto studijų programa. Pasak jos, skiriama labai daug dėmesio praktinėms užduotims. Studentai paskaitų metų neretai yra vežami į arklių lenktynes, organizuojamus aukcionus, arklių parodas - tokiu būdu visapusiškai supažindinami su dėstomu dalyku. Giedrės teigimu, literatūros bibliotekose netrūksta, tik prieš artėjančius egzaminus lentynos aptuštėja. Tuomet viešpatauja principas „Kas pirmesnis – tas gudresnis“. Paklausta, ar moka už mokslą, Giedrė nedvejodama atsakė nemokanti, nes gaunanti valstybės finansinę paramą apie kurią sužinojo iš draugės. Savo išlaidoms pinigų užsidirba pati retkarčiais dirbdama Londone. Apie grįžimą į Lietuvą po studijų Giedrė prasitarė kol kas negalvojanti, bet ir neatmeta tokios galimybės ateityje.
Vis didėjantis lietuvių studentų skaičius Anglijos universitetuose paneigia jau nusistovėjusį požiūrį į mūsų tautiečius, triukšmingus atvykėlius iš Rytų Europos, nesilaikančius Anglijos nustatytos tvarkos. Džiugu, jog noras pasisemti naujo įkvėpimo ir praturtinti savo mokslo kraitį naujomis žiniomis vilioja lietuvaičius atvykti į Didžiąją Britaniją, kur mūsų tautiečiai studentai yra labai gerai vertinami ir laukiami papildyti Anglijos studentų gretas.
