Praėjus daugiau nei metams, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, kad Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai, Seimo sudaryta darbo grupė, vadovaujama Armino Lydekos, š. m. kovo pradžioje pabaigė rengti visiškai naują pilietybės reikalus reglamentuojantį teisės aktą. Pagal naują Seimo darbo grupės teikiamą įstatymą dėl dvigubos pilietybės asmenys, išvykstantys į JAV, Kanadą, Lotynų Amerikos ir kitas ne ES šalis, teisės išsaugoti dvigubą pilietybę neturės. Apie naująjį įstatymo projektą bei pasekmes JAV gyvenantiems lietuviams kalbiname vieną iš aktyviausių dvigubos pilietybės visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams suteikimo advokačių, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkę Reginą Narušienę. Armino Lydekos vadovaujama Seimo grupė, neseniai pateikusi naujausią Lietuvos pilietybės įstatymo projektą, įsitikinusi, jog parengtas geras kompromisas: ,,maksimaliai nustatytos grupės asmenų, kuriems paliekama teisė turėti dvigubą pilietybę”. Tačiau šiame kompromise, atrodo, nėra vietos nė vienam JAV, Kanados, Pietų Amerikos ar Australijos lietuviui? Kaip Jūs pakomentuotumėte šį naująjį projektą ir Lydekos teiginį?Nesutinku su gerb. Lydeka. Nemanau, jog ,,maksimaliai buvo nustatytos grupės asmenų” ir nemanau, kad tai yra ,,geras kompromisas”. Suteikiant išimtį tik lietuvių piliečiams, gyvenantiems Europos Sąjungos šalyse, turėti dvigubą pilietybę, mes diskriminuojame JAV, Kanadą, Pietų Ameriką, Australiją, Japoniją, Naująją Zelandiją ir net Europos kraštus — Norvegiją ir Šveicariją, kurie nepriklauso Europos Sąjungai. Lietuvių bendruomenės egzistuoja kiekviename tame krašte. Lietuvių bendruomenės yra tikras ir svarbus ryšys su Tėvyne. Joms priklauso lietuvių kilmės asmenys, kurie kalba lietuviškai, žino Lietuvos Konstituciją bei Lietuvos Respublikos įstatymus, gynė Lietuvos nepriklausomybę, gina jos tęstinumą, gerbia Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą, papročius ir stiprina Lietuvos demokratinę valstybę. Tad turėtų būti daroma išimtis ne pagal kitų kraštų pasirinkimą, bet pagal užsienio lietuvių pasirinkimą tęsti savo tautiškumą.Jeigu gerai suprantu, kaip naują mintį iškeliate ne atranką pagal gyvenamą kraštą, bet Lietuvių Bendruomenę kaip atskaitos tašką. Akivaizdu, jog Lietuvoje bent jau A. Lydekos vadovaujama grupė tokio atskaitos taško nepripažįsta. Šiuo metu jiems skirtis yra Europos Sąjunga ir NATO. Kodėl? O gal Seimo sudaryta grupė nenori iš viso pripažinti Lietuvių Bendruomenių svetur?Seimo pilietybės darbo grupė daug ką svarstė, bet ji nėra paskutinis žodis, ne ji turi teisę daryti Lietuvos politinius sprendimus. Tai yra Seimo vaidmuo. Jūs teikiate per daug reikšmės darbo grupės rekomendacijoms. Toje grupėje buvo visokių nuomonių, tačiau Lietuvių Bendruomenėms niekas nepasitikėjimo nepareiškė.Naujajame projekte taip pat išskiriama grupė asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, tai tie, kurie iš Lietuvos pabėgo ar pasitraukė per visą Lietuvos okupaciją — 1940-1990 metais. Vadinasi, dviguba pilietybė bus išsaugota taip vadinamai antrajai emigracijos bangai JAV, bet ne trečiajai? A. Lydekos vadovaujamoje darbo grupėje buvo išsakytas požiūris, kad tie, kurie priėmė kitą pilietybę, kuomet Lietuva buvo okupuota, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams yra paliekama Lietuvos pilietybė, bet tie, kurie davė priesaiką svetimam kraštui, kuomet Lietuva buvo laisva, Lietuvos pilietybės skyrimas nėra priimtinas.JAV lietuviai gana aktyviai sureagavo į Konstitucinio Teismo sprendimą dėl dvigubos LR pilietybės. Iki dabar yra prirašyta nemažai straipsnių, nusiųstas ne vienas laiškas Seimui, Prezidentui bei kitiems valdžios pareigūnams, galų gale ir PLB ir Seimo komisija pasisakė už dvigubos pilietybės išsaugojimą JAV gyvenantiems lietuviams. Ką, Jūsų nuomone, dar galima būtų padaryti, kad Lietuvoje naujasis įstatymas neišskirtų ir neskaidytų JAV ir pasaulio išeivijos apskritai?Kaip jau minėjau, ši Seimo pilietybės darbo grupė pateikė tik savo projektą kaip rekomendaciją. Pilietybės klausimas reikalauja politinio sprendimo. Tik pats Seimas gali tai padaryti. Seimas ir Seimo Žmogaus teisių komitetas turi teisę papildyti įstatymus, pataisyti siūlomus projektus. Tikiuosi, kad tokie papildymai ir pataisos įvyks, kai darbo grupės projektas bus pateiktas Seimui. Jei Seimas turės noro, jis turės galią atitinkamai pakeisti šį projektą ar net svarstyti kitą ar kitus projektus. Užsienio lietuviai turi išreikšti savo nuomonę ir pageidavimus Seimui per spaudą, per laiškus ir Seimui, ir valdžiai. Lietuvos žmonės pareiškė savo nuomonę apklausoje, kur 88.1 proc. jų pritarė dvigubai pilietybei lietuvių kilmės žmonėms. Demokratinėje valstybėje mūsų atstovai atstovauja mums. Jie yra atsakingi mums. Mes, Lietuvos piliečiai, turime balsą ir pareigą balsuoti.2008 m. kovo 22 d. Alfa.lt pasirodžiusiame Dariaus Udrio straipsnyje ,,Kai demokratija nepatogu” sakoma, jog Jūs anksčiau pasisakėte prieš referendumą dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje. Jei tai tiesa, kodėl? Ar šiandien Jūsų nuomonė šiuo klausimu skiriasi?Tie, kurie šiandien siūlo referendumą, kuris buvo užregistruotas Seime, nesupranta reikalo, Konstitucinio Teismo sprendimo ir ypatin gai Lietuvos interesų. Konstitucinis Teismas savo sprendime pastebėjo, kad referendumas dėl pilietybės būtų reikalingas tik tuo atveju, jeigu Seimas nutartų dvigubos pilietybės visiškai neriboti. Turint omeny Lietuvos interesus, referendumo informuoti žmonės nepageidauja. Norint sutvarkyti pilietybės reikalus reikia pataisyti ,,atskirus atvejus” pilietybės įstatyme. Kas yra svarbu — tai Lietuvos pilietybės, kaip mūsų tėvų ir protėvių paveldo, išsaugojimas. Tai yra mūsų visų lietuvių prigimtinė teisė.Gegužės 12-16 dienomis Vilniuje įvyks LR Seimo ir PLB komisijos sesija. Vienas iš svarbiausių šios sesijos dienotvarkės klausimų — pilietybės klausimas. Sesijoje dalyvausite ir Jūs. Kokiais argumentais bandysite paveikti naujausio pilietybės projekto autorius?Seimo darbo grupė, tikiuosi, pabaigs savo darbą ir eiti pareigas iki šio mėnesio (pokalbis su R. Narušiene įvyko kovo mėn. — Red.) galo. Paskutinis balsavimas internetu įvyks kovo 27 d. Po to ta grupė neegzistuos. LR Seimo ir PLB komisijos ateinančios sesijos darbotvarkėje bus iškeltas pilietybės klausimas. Šiai komisijoje priklauso 9 Seimo nariai, po vieną iš kiekvienos frakcijos Seime. Bus svarbu vėl išdėstyti PLB poziciją komisijoje ir pasiūlyti rekomendacijas, kurių darbo grupė net nenorėjo svarstyti arba atmetė dėl įvairių priežasčių.
