Lietuvis Algimantas Dailidė, nuteistas už bendradarbiavimą su naciais ir žydų persekiojimą per Antrąjį pasaulinį karą, dabar ramiai gyvena viename mažame Vokietijos miestelyje, rašo Izraelio naujienų portalas Haaretz.com.
Būdamas nacių remiamos Lietuvių saugumo policijos narys, A. Dailidė areštuodavo žydus, bandančius pabėgti iš Vilniaus geto, ir perduodavo juos vokiečiams. Apie savo padarytus karo nusikaltimus jis nutylėjo, prašydamas leidimo po karo imigruoti į JAV, visgi jam suteikta JAV pilietybė buvo panaikinta 1990-iais, o 2003-iais jis buvo deportuotas dėl iškeltos bylos ir beveik dešimtmetį trukusio tyrimo. A. Dailidė išvengė arešto ir įsikūrė mažame Kirchbergo miestelyje, Vokietijoje, kur ir dabar tebegyvena.
A. Dailidė yra įrašytas devintuoju numeriu dešimties ieškomiausių nacių kolaborantų sąraše. Vilniaus teismas jį nuteisė už karo nusikaltimus dar 2005-iais, bet nuteistasis liko laisvėje. Šių metų liepą Aukščiausiojo Teismo nutarimu jis liko laisvėje dėl blogos sveikatos būklės. Visgi A. Dailidė buvo pastebėtas vaikštinėjantis po savo miestelį Vokietijoje su maišu pirkinių.
Šiuo metu kolaboravimu su naciais įtariamam A. Dailidei yra 87-eri. Su Vokietijos pilietybę turinčia žmona jis ramiai gyvena kukliame bute visai netoli Kirchbergo, turinčio maždaug 7 tūkst. gyventojų, centrinės aikštės ir per mėnesį šeima pragyvena už 300 eurų pensiją, kurią gauna Alzhaimeriu serganti A. Dailidės žmona.
Jo nuteisimas dėl padarytų karo nusikaltimų paremtas dokumentais ir liudytojų parodymais apie įvykius konkrečią 1941-ųjų spalio naktį, kai A. Dailidė areštavo dešimt žydų, bandančių pabėgti iš Vilniaus geto, jis taip pat kaltinamas kitų dviejų lenkų žydų suėmimu. Kas jiems nutiko vėliau – neaišku, bet, anot Haaretz.com, galima tikėti, kad jie buvo nužudyti kaip ir kiti 94 proc. Lietuvos žydų.
A. Dailidės vardas rastas ir Lietuvos archyvų dokumentuose. Vilniaus teismas atmetė jo tikinimus, esą jis yra nekaltas ir apkaltino melavimu duodant parodymus. Be viso to, nuteistasis išvengė įkalinimo. Prokurorai šį nuosprendį apskundė, bet skundas buvo atmestas. Haaretz.com teigimu, tai buvo eilinis Lietuvos atsisakymas nubausti nacių kolaborantus.
Efraimas Zuroffas, prokuroras, bandęs patraukti A. Dailidę į teismą dar jam būnant JAV, o vėliau ir Lietuvoje, teigė, kad tai buvo „klasikinis pavyzdys, kaip politinio ryžto trūkumas ir švelninančios aplinkybės kovojant su praeities nusikaltimais leidžia išteisinti nacių nusikaltėlius“. Jo teigimu, buvo bandoma nuteisti daugiau nei tuziną kolaboravimu su naciais įtariamų lietuvių, bet nė vienas iš jų į kalėjimą nepateko, o šis faktas atskleidžia augantį antisemitizmą šioje Baltijos šalyje.
Praėjusią savaitę Haaretz.com žurnalistas Assafas Unis apsilankė A. Dailidės namuose. Per valandos trukmės pokalbį jis tvirtino esąs nekaltas, teigdamas, kad visi dokumentai, liudijantys prieš jį, yra klaidingi, nes jie remiasi klaidingais jo kolegų parodymais apie 1941-ųjų įvykius. Jis tvirtino pasirašęs ant arešto orderių už savo kolegą, kuris buvo neraštingas.
A. Dailidė žurnalistui smulkiai nupasakojo savo pabėgimą į Vokietiją 2004-iais, kai jis baiminosi, kad JAV žinybos jį areštuos.
„Aš pasiėmiau automobilį, susikroviau keletą daiktų ir palikau savo namus. Miegojau moteliuose ir naudodavau taksofono korteles, kad susisiekčiau su artimaisiais. Kaimynas periodiškai trumpam atveždavo mano žmoną. Vienas Klivlando kunigas susisiekė su kitu kunigu Toronte, kuris sutiko mane priglausti. Nenaudojau kreditinių kortelių, pardaviau savo namą ir sugebėjau pervažiuoti JAV–Kanados sieną naudodamasis savo lietuvišku pasu. Toronte susitikau su žmona ir iš ten mes kartu atskridome į Frankfurtą, iš kur atvažiavome čia į Kirchbergą“, – pasakojo kolaboravimu su naciais kaltinamas lietuvis.
Jis taip pat atskleidė, kad Lietuvos teismas ragino atlikti dar vieną sveikatos ekspertizę, bet ji niekuomet nebuvo atlikta.
„Pernai mano advokatas gavo Lietuvos teismo nutarimą, kuriuo aš turėjau atvykti į Lietuvą, kur man būtų atlikti nauji medicininiai tyrimai. Teismas pažymėjo, kad kelionė man kainuos apie 500 eurų. Mes pasakėme, kad neturime tiek pinigų ir jie mane atleido nuo tyrimų“, – teigė A. Dailidė.
Pirminė informacija apie nuteistojo sveikatą buvo gauta po kelių patikrinimų dar 2005-iais. „Aš natūraliai nenoriu būti įkalintas, bet atrodo, kad bet kokiu atveju į kalėjimą manęs siųsti niekas ir nenori“, – tikino A. Dailidė. Jo teigimu, jis kenčia nuo chroniškų nugaros skausmų ir artrito.
Teismo atstovė, atsakydama į A. Dailidės žodžius Haaretz.com žurnalistams, teigė, kad „medicininė komisija patvirtino, kad A. Dailidės sveikatos būsena yra per silpna jo įkalinimui“. Ji tikino pasidomėsianti, ar tikrai teismas nebepatikrino kaltinamojo sveikatos dar kartą. Tačiau atsakymo į šį klausimą ji vis dar nepateikė.
