„Gerbiami Rusijos šnipai, ateikite patys pas mus ir pasiduokite, kol dar nevėlu. Nelaukite, kol mes pas jus ateisime“, – panašiai taip viešai Rusijos šnipus įspėjo Estijos kontržvalgybos vadovas Arnoldas Sinisalu. Jis turi visą teisę taip kalbėti.
Estų saugumas sėkmingai dirba ir duoda gerų rezultatų. Jie žino, ką daro, jie moka dirbti. Pagarba jiems ir jų tarnybai. Reikia pasimokyti mūsų saugumiečiams. Reikia jiems važiuoti pas estus ir prašyti jų, kad išaiškintų, kas yra kontržvalgyba ir kaip ji veikia.
Estai per kelerius metus pagavo ir už valstybės išdavystę ilgiems metams į kalėjimą pasodino tris Rusijos šnipus. Tikrus šnipus, o ne menamus, įsivaizduojamus arba pačių sukurtus.
Estijos kontržvalgyba ilgiems metams į kalėjimą pasodino Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) šnipą Hermaną Simmą.
H. Simmas sovietiniais laikais dirbo Estijos vidaus reikalų sistemoje. Užsitarnavo milicijos pulkininko laipsnį. Užėmė įvairias aukštas pareigas. Estijai atgavus nepriklausomybę, H. Simmas tęsė tarnybą policijoje, vėliau įsidarbino Estijos gynybos ministerijoje. Pradėjo vadovauti valstybės paslapties apsaugos departamentui. Buvo atsakingas už Estijos valstybės paslapčių apsaugą. Visa NATO ir ES siunčiama slapta informacija pirmiausia atsidurdavo ant H. Simmo stalo. Vėliau ji keliaudavo pagal paskirtį į kitas valstybės institucijas. Visi Estijos valstybės aparato siunčiami slapti dokumentai į NATO ir ES šalis taip pat atsidurdavo ant H. Simmo darbo stalo.
Paaiškėjo, kad H. Simmas visus šiuos dokumentus nukopijuodavo ir perduodavo Rusijos žvalgybai. Iš viso jis perdavė 3294 slaptus dokumentus. Matyt, Rusijos žvalgyba trynė rankomis iš džiaugsmo, įsigijusi tokį informatyvų agentą.
Rusų žvalgyba H. Simmą užverbavo 1995 metais per jo atostogas Tunise. Verbavimo motyvas – pinigai, dideli pinigai. Trečio susitikimo metu Rusijos žvalgybos pareigūnas įteikė jam voką, kuriame buvo 100 tūkst. JAV dolerių. Per metus H. Simmas su savo naujais šeimininkais susitikdavo tris ar keturis kartus. Susitikimai dažniausiai vykdavo įvairiose kitose ES šalyse.
H. Simmą užverbavo Rusijos žvalgybos pareigūnas Valerijus Zencovas. Jis su estų pareigūnu dirbo iki 2002 metų. Vėliau H. Simmą perėmė Sergejus Jakovlevas, kuris dirba Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) S direktorate, atsakingame už „nelegalus“ užsienio šalyse.
Nelegalai – Rusijos šnipai, dirbantys užsienio šalyse, naudojantys svetimas pavardes, svetimus dokumentus. Jie vykdo Rusijos žvalgybos užduotis: renka slaptą ir neslaptą informaciją, atlieka kurjerio funkcijas, dalyvauja žvalgybinėse operacijose, vykdo diversijas, skleidžia dezinformaciją, vykdo priešišką veiklą kitos valstybės atžvilgiu.
S. Jakovlevas važinėjo po visą Europą. Prisistatinėjo verslo konsultantu. Naudojosi Portugalijos piliečio pasu ir netikru vardu bei pavarde – Antonio de Jesus Amurett Graf.
S. Jakovlevas bandė užverbuoti vienos ES šalies valdininką, kuris turėjo teisę susipažinti su slaptais NATO dokumentais. Verbavimo procesas įvyko, tačiau valdininkas iš karto nuėjo į savo šalies kontržvalgybą ir jiems viską papasakojo. Ji pradėjo sekti S. Jakovlevą ir netrukus nustatė jo kontaktus su Estijos piliečiu H. Simmu. Estijos saugumo policija surinko pakankamai įrodymų apie išdavikišką H. Simmo veiklą.
2009 m. Estijos teismas pripažino H. Simmą kaltu dėl valstybės išdavystės. Nubaudė jį 12,5 metų laisvės atėmimo bausme. Teismas vyko už uždarų durų. Estijos saugumas H. Simmo baudžiamąją bylą įslaptino 50 metų.
Aleksei'us ir Viktoria Dressen
Estijos kontržvalgyba susekė ir ilgiems metams į kalėjimą pasodino Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FSB) kontržvalgybos šnipus Aleksei'ų Dresseną ir jo žmoną Viktorią.
Aleksei'us sovietiniais laikais dirbo Estijos milicijoje. Nepriklausomybės metais įsidarbino Estijos saugumo policijoje. Nors A. Dressenas daugelį kartų buvo baustas už vidaus taisyklių pažeidimus, jis visą laiką užėmė gana aukštas pareigas. Turėjo leidimą dirbti ir susipažinti su Estijos valstybės paslaptį sudarančia informacija. Rusijos kontržvalgybai jis teikė informaciją apie Estijos kontržvalgybos veiklą, tyrimo objektus, atliekamas operacijas.
2001 metais A. Dressenas lankėsi Rusijoje, Kaširos mieste. Čia jį užverbavo Rusijos FSB. Verbavimo pagrindas – pinigai. Kratų metu pas jį Estijos saugumiečiai rado 142 tūkst. eurų grynais. Su A. Dressenu ryšį palaikė du Rusijos kontržvalgybos pareigūnai Jevgenijus Tiažkuras ir Michailas Loginovas. A. Dressenas tiesiogiai su šiais pareigūnais susitikdavo užsienio šalyse: Kipre, Tunise, Vietname, Malaizijoje, Turkijoje, Dominykos Respublikoje, Maroke ir t. t.
2012 m. Estijos kontržvalgybininkai sulaikė A. Dresseną ir jo žmoną Viktorią. Moterį sulaikė Talino oro uoste, kai ji su pilnu portfeliu slaptų dokumentų bandė išskristi į Maskvą. Teismas abu sutuoktinius pripažino kaltais dėl valstybės išdavimo ir nuteisė ilgiems metams kalėjimo: A. Dresseną – 16 metų, V. Dressen – 6 metams.
Estijos kontržvalgybininkai taip pat pagavo ir į kalėjimą pasodino savo kolegą saugumietį ir Rusijos žvalgybos (SVR) šnipą Vladimirą Veitmaną.
V. Veitmanas sovietiniais laikais apie dešimt metų dirbo Estijos KGB. Buvo atsakingas už operatyvinių-techninių priemonių taikymą. Estijai atgavus nepriklausomybę, V. Veitmanas įsidarbino Estijos saugumo policijoje. Užėmė neaukštas pareigas. Dirbo su operatyvine technika. Turėjo leidimą dirbti su Estijos valstybės paslaptį sudarančia informacija. 2011 metais išėjo į užtarnautą pensiją.
Rusijos žvalgybos rezidentas Nikolajus Jermakovas 2002 m. užverbavo V. Veitmaną. Jie kartu dirbo sovietiniais laikais KGB struktūroje. Vienas kitą gerai pažinojo. V. Veitmanas kontaktą su Rusijos žvalgybos pareigūnu V. Zencovu, tuo pačiu, kuris dirbo ir su H. Simmu, palaikė per N. Jermakovą, kuris gyveno Sankt Peterburge, tačiau turėjo laikiną leidimą gyventi Estijoje ir dažnai čia lankydavosi. V. Veitmanas su kuratoriumi susitikdavo Estijoje. Vienas susitikimas su Rusijos žvalgybos pareigūnu V. Zencovu vyko Kroatijoje. V. Veitmanas informavo Rusijos žvalgybą apie tai, kad Estijos kontržvalgyba pradėjo domėtis H. Simmu ir įtaria, kad jis yra Rusijos užverbuotas agentas.
2013 metais Estijos saugumo policija areštavo V. Veitmaną ir pateikė jam kaltinimus dėl valstybės išdavimo. Estijos teismas pripažino V. Veitmaną kaltu ir nuteisė jį 15 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat skyrė 120 tūkstančių eurų baudą. V. Veitmano baudžiamoji byla yra įslaptinta 50 m.
Estijos kontržvalgyba turi, kuo pasigirti. Ji gali papasakoti mums kelias sėkmės istorijas. Šaunu. Tiesiog šaunu.
