Violetiniu objektu vadintas slaptas kalėjimas Lietuvoje galėjo veikti trejus metus, kol buvo uždarytas 2006 metais, kai Lietuvos pareigūnai atsisakė vežti į ligoninę ir gydyti ten jame kalintą Mustafą Ahmadą al-Hawsawį. Speciali Lietuvos Seimo komisija nustatė, kad slaptas Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas galėjo būti įkurtas greta Antavilių esančioje ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) priklausančiame pastate.
Milijonai dolerių VSD pareigūnams?
Jungtinių Valstijų Senato ataskaitoje nurodoma, kad už leidimą šalyje steigti slaptą CŽV kalėjimą Amerikos agentai dosniai atsilygino. Minimi milijonai dolerių, tačiau nei kuriam konkrečiai Lietuvos pareigūnui, nei kiek tiksliai sumokėta, neatskleidžiama. Šį užmokestį už bendradarbiavimą buvo užčiuopę ir Lietuvoje prieš ketverius metus parlamentinį tyrimą atlikę politikai.
„Parlamentinio tyrimo metu mes girdėjome gandus, bet kaip nors patvirtinti informaciją apie pinigus – gavo, negavo – mes negalėjome, nes tiesiog negavome tokios informacijos. Dabar yra įvardinta. Prokuratūra turėtų pabaigti savo tyrimą“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Arvydas Anušauskas.
Vienas iš Lietuvos parlamentiniame tyrime minimų veikėjų, buvęs VSD direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius už pustrečio milijono litų Gruzijoje nusipirko televiziją. Kitas pavaduotojas – Dainius Dabašinskas – atidarė lobisto kontorą. Nė su vienu iš jų susiekti nepavyko.
„Jei pinigai imami iš kitos valstybės darant prieš tavo valstybės įstatymus ir gal net interesus, tai akivaizdu, kad tai daug sunkesnis dalykas negu šiaip kyšio paėmimas. Tai valstybės interesų išdavimas, bet aš šiuo atveju šitą frazę naudoju ne teisinėje kategorijoje, kur yra straipsnis už valstybės (juokiasi) išdavimą, bet išdavystės elementų aš tikrai šitame matau“, – sako politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.
Generalinė prokuratūra žada toliau tirti
Naują informaciją apie Lietuvoje veikusį slaptą kalėjimą prezidentė Dalia Grybauskaitė nurodė įvertinti prokurorams. Šie žada iš amerikiečių prašyti daugiau informacijos.
JAV SENATO ATASKAITA APIE CŽV DARBĄ
NSGK ATASKAITA DĖL GALIMŲ CŽV KALĖJIMŲ LIETUVOS TERITORIJOJE
„Mes prašysime visko tyrimui, prašysime, kad būtų pateikta ataskaita, kuri buvo išplatinta, ši ataskaita nuasmeninta, iš jos sunku spręsti, apie kokią šalį kalbama, tikrai būtų įdomu nenuasmenintą ataskaitą gauti ir svarstyme, ar nevertėtų prašyti ne sutrumpintos ataskaitos formos, o visos ataskaitos“, – sako Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
Imtis parlamentinio tyrimo politikai nenusiteikę.
„Klausimas persikėlęs į prokuratūrą, turime sulaukti jų išvadų. Buvome patikinti, kad kreipsis dėl papildomos informacijos, tada ir matysime, kokia ta informacija gauta“, – sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad jokios papildomos informacijos Lietuvos prokurorai negaus. Anot jo, prokurorai tuo gali pasinaudoti siekdami išvengti atnaujinti tyrimą.
„Negaus, nes ne pirmą kartą prašoma, o Amerika lig šiol visą laiką atsisakė šitų prašymų. Esu beveik šimtu procentų tikras, kad negaus, ir prokurorai neturi naudotis kaip dingstimi sakyti „viską bandėme, Amerika nepadėjo, mes nieko nebegalime padaryti“, - sakė K. Girnius.
Neatmestina, kad iniciatyvos perdavimas prokuratūrai, žinant, kad jiems tikrai nepavyks, gali būti naudingas ir šalies politikams, siekiantiems, kad nebebūtų ieškoma atsakymų dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje.
Taikyti brutaliausi tardymo metodai
Jungtinių Valstijų Senato ataskaitoje nurodoma, kad slaptuosiuose kalėjimuose taikyti brutaliausi metodai parodymams išgauti. Įtariamiesiems neleisdavo miegoti, jie būdavo mušami, sukaustomi grandinėmis, imituojamas jų skandinimas. Kai kada suimtiesiems nebuvo leidžiama užmigti ilgiau negu savaitę, juos versdavo stovėti nepatogiose pozose, kai kada – ir virš galvos surakintomis rankomis. Abu Zubaydah, kuris galėjo būti kalinamas ir Vilniuje, laikytas baltai dažytame kambaryje, kuriame šviesa plieskė 24 val. per parą, arba jam nebūdavo leidžiama užmigti, nuolat klausinėjant. Kelis šimtus valandų jis laikytas didelio karsto dydžio arba dar mažesnėje erdvėje.
Ataskaitoje rašoma, kad su Lietuvos pareigūnais dėl slapto sulaikymo centro susiekta dar 2002-aisiais. Po metų CŽV nutarė, kad įrengta, tačiau nenaudojama sulaikymo kamera nepakankama, mat norėta viename sulaikymo centre laikyti ir tardyti kelis kalinius, todėl siekta slaptąjį kalėjimą išplėsti.
Adamkus kaip visada nieko nežino
Tuometis šalies vadovas Valdas Adamkus netiki, kad tokia slapta operacija galėjo vykti be jo ir kitų aukščiausių šalies pareigūnų žinios, ir tvirtina, kad jokio slapto kalėjimo Lietuvoje nebuvo. Prezidentas sako pats to klausęs Lietuvos specialiųjų tarnybų vadovų.
„Aš tada paklausiau, kurioje vietoje, jei jau Lietuva minima, kur tie kaliniai galėtų būti laikomi. Man buvo nurodyta Nemenčinės apylinkės miškuose ir t. t. Pasakiau, kad pats asmeniškai noriu nuvykti ir pamatyti tą kalinimo vietą. Ir nuvykau tenai. Ir ką ten randu – pastatas, kuriame ne kartą lankiausi. Ten yra turbūt policijos pareigūnų treniravimo centras. Ir apie jokius kalinius negali būti kalbos“, – ginasi tuometis prezidentas V. Adamkus.
Apie slaptą Amerikos agentų veiklą, apie kurią nežinojo net aukščiausi Lietuvos vadovai, nieko nežino ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius.
„Aš dar negaliu teigti, ar tikrai toks kalėjimas Lietuvoj buvo, čia turėtų Generalinė prokuratūra pasakyti. Manau, kad tokie tyrimai, kurie atlikti JAV, kiek teko susipažinti, tai ji labai didelės apimties, ir kiekviena valstybė turi padaryti išvadas kalbant apie tarptautinę teisę, tiek kitus humaniškus dalykus“, – sako premjeras A. Butkevičius.
Abu amerikiečių minimi įtariami teroristai, kurie galėjo būti kalinami netoli Vilniaus, Lietuvą yra apskundę Žmogaus teisių teismui. Lenkija tokias pat bylas šiame teisme pralaimėjo ir turėjo sumokėti šimtatūkstantines kompensacijas.
