„Betonke“ vairuotojų įprastai vadinamas kelias Vilnius–Utena žadamas pradėti tvarkyti jau keletą metų. Visgi pats projektas kol kas įstrigo tarp valdžios kabinetų. Nors buvo žadėta skelbti konkursą ir kelią rekonstruoti privataus sektoriaus lėšomis – valdžia netruko persigalvoti ir pakeitė savo sprendimą.
Kol vairuotojai ir toliau gadina savo transporto priemones dardėdami minėtu keliu bei rizikuoja savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, valdžia vis dar negali tiksliai pasakyti, kada pagaliau bus imtasi konkrečių veiksmų rekonstruojant stipriai apkrautą kelią.
Susisiekimo ministerija nedaugžodžiauja ir tvirtina vis dar neturinti tikslios datos, kada bus pradėti darbai. Ką gi, belieka laukti ir tikėtis, jog delsimo kaina nebus pernelyg didelė bei paženklinta kruvinomis avarijomis.
Kelias virsta linksmaisiais kalneliais
Nors kelininkai patikina, kad kelias Vilnius–Utena kiekvienais metais sulaukia bent minimalių remonto darbų, akivaizdu, jog ši transporto arterija vis dar išlieka ganėtinai pavojinga vairuotojams. Kol važiuojantieji šiuo keliu viltingai laukia kelio rekonstrukcijos, ypač šiltuoju metų laiku čia vėl pradeda dygti kalnai (tiesiogine to žodžio prasme).
Internautai nuolatos dalijasi savo istorijomis, iš kurių keletas baigėsi laimingai, kitų laukė istorijos finalas su ne tokia laiminga pabaiga. Jau tampa liūdna tradicija, kad kasmet, kylant vidutinei paros temperatūrai, „betonkė“ vietomis tampa linksmaisiais kalneliais.
Dėl besiplečiančios kelio dangos neretai betono plokštės tiesiog lūžta ir taip susidaro tramplinų, kurie gali skaudžiai atsieiti vairuotojams bei keleiviams.
Sugadintos padangos, ratlankiai ar sulaužytas priekinis bamperis yra vieni niekai, palyginti su tuo, kad dėl didesnio greičio automobilis gali atsidurti griovyje ir net apsiversti.
Pakeitė sprendimą
Vyriausybė dar 2014 metais nutarimu „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projekto“ įgaliojo Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos, įvykdžius nustatytas sąlygas, pasirašyti sutartį su privačiu subjektu, laimėjusiu viešojo pirkimo konkursą, ir įgyvendinti jau minėtą Viešosios ir privačios subjektų partnerystės (VPSP) projektą.
Šio projekto vertė siekė apie 170 milijonų eurų. Galiausiai buvo priimtas sprendimas šios sutarties nesudaryti.
„Kelių direkcijos sudaryta VPSP projekto „Kelias Vilnius–Utena“ darbo grupė, išnagrinėjusi šio projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, š. m. balandžio mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir paprašė leisti nutraukti VPSP projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimą“, – dėstoma Alfa.lt skirtame Susisiekimo ministerijos atsakyme.
Vizija paseno
Susisiekimo ministerija taip pat pateikė keletą argumentų detalizuodama, dėl kokių priežasčių nusprendė nutraukti VPSP projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimą.
Visų pirma, kadangi nuo pirminės vizijos praėjo nemažai laiko, reikalinga atnaujinti patį projektą. Susisiekimo ministerijos tvirtinimu, projekto galimybių studijoje nurodytas 1+1 eismo juostų sprendinys turi trūkumų: kelyje išliks priešpriešinio susidūrimo rizika, nes transporto priemonės dažnai lenkia viena kitą.
Taip pat numatytas leistinas maksimalus greitis – 90 km/val., tai reiškia, kad kelionės laikas rekonstruotu keliu ne itin sutrumpėtų. Maža to, didelis nuovažų ir vieno lygio sankryžų skaičius ir toliau trikdytų pagrindinio kelio transporto priemonių srauto tolygaus važiavimo sąlygas bei turėtų neigiamos įtakos saugiam eismui.
Tokiu atveju visuomenės lūkesčiai nebūtų pateisinti, nors investicijų poreikis ir kelio rekonstrukcijos darbų apimtys būtų išties didelės.
Pagal dabartines naujausias automobilių kelių plėtros tendencijas, eismo saugos kryptis ir siekiant užtikrinti didesnę socialinę–ekonominę naudą visuomenei, buvo nuspręsta, jog tikslingiausia kelią Vilnius–Utena rekonstruoti pagal II a (2+1) kategorijos reikalavimus.
Pasikeitė skolinimosi sąlygos
„Investuok Lietuvoje“ ir Kelių ir transporto tyrimo instituto ekonominiais skaičiavimais, projekto su 2+1 eismo juostų sprendiniais didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 iki 288,4 mln. eurų su PVM, t. y. gerokai daugiau, nei nurodyta 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo nutarime – 169,3 mln. eurų su PVM.
Todėl, pasak Susisiekimo ministerijos, reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą dėl maksimalių valstybės turtinių įsipareigojimų, o projekto įgyvendinimo pradžia, tikėtina, būtų ne ankstesnė negu 2019 metais.
„Projekto trukmė per trumpa (13 m.), ji neapima kelio gyvavimo ciklo (20–25 m.), todėl iškyla grėsmė, kad VPSP projekto kaštai gali padidinti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodiklius“, – detalizuojama atsakyme.
Pakeisti sprendimą pasiryžta ir dėl to, jog nuo to laiko, kai buvo pradėtos svarstyti projekto įgyvendinimo galimybės, pasikeitė skolinimosi kaštai – Lietuvos valstybė gali pasiskolinti daug pigiau (daugiau nei 2 kartus) nei privataus sektoriaus atstovai;
Dėl visų išvardytų priežasčių galiausiai buvo nuspręsta ir padaryti dar vieną pakeitimą projekte – kelio Vilnius–Utena rekonstrukciją įgyvendinti atskirais ruožais.
Data dar neaiški
Naujienų portalas Alfa.lt primena, jog kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektas buvo minimas ir politinės korupcijos skandale, į kurį galimai yra įsivėlę buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis bei koncernas „MG Baltic“. Neatmetama, jog tai taip pat galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl projektą nuspręsta įgyvendinti be privačių investicijų.
Susisiekimo ministerijos nuomone, įvertinus naujausias automobilių kelių plėtros tendencijas, eismo saugos kryptis, tikslinga šį kelią rekonstruoti taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė socialinė ir ekonominė nauda visuomenei.
„Šiuo metu dar nėra apsispręsta, koks finansavimo būdas būtų tinkamiausias šiam projektui įgyvendinti. Manoma, kad gali būti panaudotos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, galbūt pasirinktas finansinės inžinerijos finansavimo būdas, imama paskola ir pan. Pažymėtina, kad lėšų poreikį lemtų pasirinkti projektiniai sprendiniai“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Kada bus pradėta šio kelio rekonstrukcija, didžiąja dalimi priklausys nuo prieš tai išvardintų aplinkybių. Ministerija žada, kad po rekonstrukcijos kelias Vilnius–Utena turėtų būti modernus, atitikti visus saugaus eismo reikalavimus bei patogus keliauti.
