Valstybinės paslapties nutekinimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinta prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė dar kartelį pripažinta nekalta, tik šįkart teismo nuosprendis, nors jį dar galima skųsti, „nekabo ore“ – įsiteisėjo iš karto. Maža to, teismas priėmė itin netikėtą sprendimą – anot teisėjų, jokios valstybinės paslapties apskritai nebuvo atskleista, taigi ir nusikaltimas nepadarytas.
„Teisėjų kolegija priėmė tokį sprendimą – prokuroro ir išteisintosios gynėjo apeliacinius skundus patenkinti iš dalies“, – teigė teisėja Rosita Patackienė. Anot paties prokuroro, jo skundas buvo patenkintas tik tiek, kad buvo pakeista įrodymų saugojimo tvarka.
Nagrinėdama D. Ulbinaitės gynėjo pateiktą skundą, teisėjų kolegija priėjo prie kiek netikėto sprendimo – nusprendė, kad slapta VSD informacija apie galimas provokacijas prieš prezidentę D. Grybauskaitę nėra verta valstybinės paslapties vardo, o slaptumo žyma jai suteikta nepagrįstai. O kadangi ši informacija neverta valstybinės paslapties vardo, tai valstybinė paslaptis nebuvo atskleista, vadinasi, ir nusikaltimas nebuvo padarytas.
D. Ulbinaitė buvo kaltinama tuo, kad 2013 m. spalio 30 d. prezidentūroje susipažinusi su VSD valdybos viršininko Vidmanto Kaladinsko patikėta slapta informacija vyr. prezidentės patarėja jau kitą dieną perdavė žinias apie planuojamus išpuolius prieš D. Grybauskaitę naujienų agentūros BNS vyr. redaktorei Jūratei Damulytei-Semėnienei. Taip D. Ulbinaitė esą atskleidė valstybinę paslaptį, taip pat kartu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Šių metų sausio viduryje Vilniaus miesto apylinkės teismas D. Ulbinaitę jau buvo išteisinęs, tačiau, nors prezidentės patikėtinė grįžo dirbti į prezidentūrą, palankus nuosprendis neįsiteisėjo – prokuroras Gintas Ivanauskas apskundė jį, teigdamas, kad pakanka D. Ulbinaitės kaltės įrodymų. Prokuroras apeliacinio teismo prašė į teismą iškviesti ir apklausti prezidentę D. Grybauskaitę, taip pat atsižvelgti į byloje surinktų telefoninių pokalbių įrašus, kuriuos teismas buvo pripažinęs kaip neteisėtai surinktais įrodymais. G. Ivanauskas taip pat teigė, kad D. Ulbinaitės parodymai prieštarauja V. Kaladinsko parodymams, todėl šis liudytojas Vilniaus apygardos teisme buvo apklaustas antrąkart – anot prokuroro, V. Kaladinskas tiesiai šviesiai buvo pasakęs, kad D. Ulbinaitei į rankas perdavė slaptą VSD projektą.
G. Ivanausko teigimu, kad D. Ulbinaitė perdavė slaptą informaciją BNS vyr. redaktorei, įrodo mažiausiai vienas įrašytas telefoninis pokalbis, vykęs tarp šių moterų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jau anksčiau buvo konstatavęs, kad slapta įrašyti telefoniniai pokalbiai negali būti laikomi įrodymais. Kaip paaiškėjo, kratos pas J. Damulytę-Semėnienę metu buvo rasta tam tikrų su jautria informacija susijusių dokumentų, o pati BNS vyr. redaktorė apklausų metu kalbėjo apie bendravimą su tam tikrais asmenimis, tačiau, paklausta apie D. Ulbinaitę, atsisakė atsakyti į klausimus, motyvuodama informacijos šaltinio paslaptimi.
„Išteisintoji neneigia savo kaltės iš esmės – ji neigia gavusi dokumentą“, – teismo metu buvo pažymėjęs G. Ivanauskas, teigęs, kad ikiteisminio tyrimo metu D. Ulbinaitė kelis kartus keitė savo parodymus.
Apeliacinį skundą buvo pateikęs ir Giedrius Danėlius – D. Ulbinaitės advokatas prašė teismo pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas jo klientės atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai. Šiuos skundo motyvus, pasak G. Danėliaus, patvirtina ir VSD išplatinta informacija, kurioje valstybine paslaptimi prieš pusantrų metų laikyta informacija, anot advokato, atskleidžiama netgi gerokai išsamiau.
G. Ivanauskas neneigė, kad tokį teismo verdiktą greičiausiai skųs Aukščiausiajam Teismui. „Teismas paskelbė tik kelis motyvus, tačiau turiu pastebėti, kad teismai iš esmės nesirėmė visais įrodymais, kurie buvo perduoti su kaltinamuoju aktu. Teismai nustatė ir nusprendė, kad žurnalisto interesas yra aukščiau nei valstybės interesas, o dabar, teismo nuomone, iš viso nebuvo padarytas nusikaltimas, nebuvo atskleista valstybinė paslaptis. Manau, kad tokie skirtingi teismų sprendimai duoda pagrindo teikti kasacinį skundą“, – teigė prokuroras.
G. Danėlius neslėpė besidžiaugiantis, kad teisėjai pritarė gynybos iškeltai versijai, kad nusikaltimas apskritai nebuvo padarytas. „Ypač džiugu, kad teismas pasakė, kad pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas skubotai ir nepagrįstai, ką nuo pat tyrimo pradžios mes sakėme – kad negali būti tyrimas pradėtas dėl tokios nusikalstamos veikos. Šiuo atveju tiesiog formaliu pagrindu – kad ant kažkokio dokumento yra parašyta žyma – prokuratūra galvojo, kad tai ir yra valstybės paslaptis. Nuo pat pradžių sakėme, kad pažiūrėkite, ar yra nusikaltimas“, – sakė advokatas.
Pati D. Ulbinaitė neslėpė besidžiaugianti tokia bylos baigtimi. „Iš tikrųjų, ačiū Dievui, kad viskas baigėsi, užteko kantrybės, sveikatos ir tikėjimo. Išgirdus teismo sprendimą viena mintis – beveik pusantrų metų ir aš, ir žurnalistai, ir valstybės tarnautojai po teismus buvo tampomi ir žeminami nepagrįstai. Man kyla tik vienas klausimas – kas atsakys už šitą neprofesionalumą?“ – teigė D. Ulbinaitė. Nors prezidentės patarėja dėl galimai patirtos žalos galėtų pateikti ieškinį prokuratūrai, D. Ulbinaitė teigė neketinanti to daryti.
