Pasaulyje gausėjant skandalų dėl pieno kooperatyvų patiriamų sunkumų ir figūravimo milijardinėse aferose, su didžiausiu Lietuvos pieno kooperatyvu „Pienas LT” siejamas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nesilaiko viešo pažado nusišalinti nuo finansinių klausimų pieno sektoriuje ir toliau taikosi į mokesčių mokėtojų pinigus.
Politikų etikos kodeksą pažeidusio B. Markausko iniciatyva Žemės ūkio ministerija ūkininkų kooperacijai skatinti iš Kaimo plėtros programos skyrė daugiau kaip 40 mln. eurų paramos.
B. Markauskas tikina, kad tokiomis finansinėmis priemonėmis siekiama paskatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus. Tačiau Seimo opozicijai tokie ministro, turinčio artimų ryšių su kooperatyvais, ketinimai tik stiprina senas abejones ir verčia kelti klausimų dėl asmeninės politinės atsakomybės.
Kooperatyvams nepriklausantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių savininkai dar labiau nevynioja žodžio į vatą ir gana aštriai kritikuoja ministro kooperacijos užmojus. Kalbinti ūkininkai tiesiai įvardija, kad išskirtinis dėmesys kooperatyvams tėra politinis šou rinkėjams kaime įtikti – užuot sprendžiamos įsisenėjusios struktūrinės problemos žemės ūkyje, pinigai bus paleisti vėjais, o ūkininkai supriešinti.
Parama – vos keliems
Šiemet įsigaliojus sugriežtintai kooperatyvų pripažinimo tvarkai, į paramą šiuo metu pretenduoti gali vos penki žemės ūkio kooperatyvai, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiami duomenys.
Centro duomenimis, pernai pripažintų kooperatyvų buvo gerokai daugiau – 32. Nepripažinti kooperatyvai pretenduoti į numatytą paramą kooperacijai negali – tokią tvarką, kad remiami tik pripažinti kooperatyvai, nustatė Žemės ūkio ministerija.
Šįmet pripažintų kooperatyvų sąraše su B. Markausku siejamo kooperatyvo „Pienas LT“ nėra. Kadangi 2015–2016 pripažintų kooperatyvų sąraše „Pienas LT“ įrašytas buvo, kalbinti ūkininkai sakė nenustebsią, jei jis vėl staiga atsirasiąs naujame sąraše.
Kooperacija kelia klausimų
Seimo Audito komiteto pirmininkei Ingridai Šimonytei, atidžiai stebinčiai Žemės ūkio ministerijos manevrus perskirstant Kaimo plėtros programos pinigus ir nukreipiant juos į kooperaciją, situacija kelia įvairių klausimų. Abejones Seimo narei stiprina, pasak jos, ataskaita apie Europos Sąjungos lėšų Lietuvos KPP programos panaudojimo situaciją.
„Kas krito į akis, kad daugelyje priemonių finansavimo sąlygose tarp paramos gavėjų naujai atsirado kooperatyvų. Tikrai nėra paslaptis, kad ministras (Markauskas) nėra nesusijęs su kooperatyvais. Kai štai kooperatyvai atsiranda daugelyje finansavimo sąlygų kaip galimi paramos gavėjai, teoriškai gal ir nieko blogo, bet kai tai padaro ministras, susijęs su kooperatyvais, tai minčių kyla įvairių“, – „Alfa“ savaitei” yra sakiusi I. Šimonytė.
Pasak jos, ministras turėtų užtikrinti, kad jo veikla nekeltų abejonių.
„Ir man atrodo, kad jam tą užtikrinti labai sunku”, – teigia parlamentarė.
Parama rizikinga?
Valstybės kišimasis remti atskirus ūkio subjektus nebūtinai visada pasiteisina – pavyzdžiui, Latvijos Vyriausybės ilgai finansiškai remtą vieną didžiausių pieno įmonių „Latvijas piens“ pernai nuo žlugimo išgelbėjo tik ją įsigijusi Vokietijos kapitalo įmonė. O prieš dvejus metus didžiausiai „Latvijas piens“ akcininkei kooperatyvui „Trikāta KS“ buvo iškelta bankroto byla.
Lietuva taip pat remia didžiausią šalies kooperatyvą „Pienas LT“, kurį Žemės ūkio ministerija 2014 m. dėl tiekėjo bankroto buvo įtraukusi į rizikingų projektų sąrašą.
Pernai „Pienas LT“ patyrė 2,418 mln. eurų grynųjų nuostolių.
Pranešta, kad didžiausias Australijos ūkininkams priklausantis pieno kooperatyvas „Murray Goulburn“, siekdamas išbristi iš finansinės krizės, priverstas uždaryti tris stambius pieno perdirbimo centrus ir atleisti šimtus darbuotojų.
Jungtinėse Valstijose prie pabaigos artėja kelerius metus besitęsiantis teisminis ginčas, kuriame vienas didžiausių pieno kooperatyvų „Dairy America“ kaltinamas sukūręs manipuliacinę schemą, padėjusią nuo pagrindinių kooperatyvo steigėjų ūkininkų nuslėpti iki milijardo JAV dolerių.
Parama supriešins ūkininkus?
B. Markauskas teigia, kad pagrindinė problema – vangus ūkininkų aktyvumas jungtis kooperatinei veiklai, todėl esą ir būtinos skatinimo priemonės.
Tuo metu žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ vadovas Darius Linkevičius įsitikinęs, kad paramos skyrimas ūkininkų kooperacijai tėra politika, kuri apsunkins ūkininkų darbą.
„Remia mažus žemdirbius, nes jų daugiau – taip susirenka daugiau rinkėjų balsų. Bet turėtų būti sudaromos lygios sąlygos visiems – ir mažiesiems žemdirbiams, ir stambiems ūkininkams“, – sakė D. Linkevičius.
Pasak žemės ūkio bendrovės „Vikebas“ vadovo Nerijaus Vaitekūno, išskirtinių sąlygų sudarymas vieniems ūkio subjektams ir paramos skyrimas vien kooperacijai atrodo tarsi bandymas vėl žemdirbius suvaryti į kolūkius – tai ne tik supriešins ūkininkus, bet ir iškraipys rinką.
„Visi vienodai dirba ir visiems vienodai šviečia saulė, todėl visi ūkiai turi būti remiami ar neremiami lygiai. Kodėl vieni turi patys investuoti didelius pinigus, o už kitus tai padaro valstybė?“ – klausė N. Vaitekūnas.
Žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ vadovas Gintaras Linkevičius taip pat įsitikinęs, kad išskirtinė parama kooperatyvams tarp žemdirbių pasės nesantaiką.
„Manau, kad taip švaistomos lėšos ir sudaromos nesąžiningos galimybės konkuruoti. Vis tiek tie kooperatyvai kuriami dažnai dėl akių – viską valdo keli stambūs ūkininkai, o kiti smulkūs tik dėl skaičiaus ir paramos“, – sakė G. Linkevičius.
Dalis ūkininkų kooperacijos nenori
Konkurencijos taryba 2015 metais atliko pieno sektoriaus rinkos tyrimą. Rinkos tyrimo metu apklausė beveik visus tuo metu veikusius kooperatyvus. Apie pusę atsakymus Konkurencijos tarybai pateikusių kooperatyvų nurodė jungimosi į kooperatyvus privalumus, trečdalis nurodė kooperacijos trūkumus. Beveik penktadalis apklaustųjų buvo abejingi kooperacijos idėjai, nes apskritai neturėjo nuomonės minėtu klausimu.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad, kai kurių rinkos dalyvių nuomone, pagrindinis kooperatyvų privalumas yra didesnis žaliavos kiekis, sudarantis galimybes išsiderėti palankesnes pieno pardavimo kainas, taip pat galimybė gauti dividendus ir tiesiogiai dalyvauti valdant kooperatyvą.
Vis dėlto dalis pačių kooperatyvų nurodė nemažai jungimosi į kooperatyvus trūkumų. Rinkos dalyviai pažymėjo, kad kooperatyvuose atsiranda didesnė konfliktų tarp narių tikimybė, sunku surasti bendrą sprendimą, o tai apsunkina efektyvų kooperatyvo valdymą. Kaip papildomi trūkumai nurodyti papildomi mokesčiai, kooperatyvo administracinės išlaidos, didesnė atsakomybė.
Parama modernizacijai
Šių metų vasarį ŽŪM patvirtino pakeitimus Kaimo plėtros plane (KPP), kuriame buvo nustatytos didesnės galimybės pripažintų kooperatyvų rėmimui pagal KPP investicines priemones. Pripažintais žemės ūkio kooperatyvais laikomi užsiimantys iš savo narių jų ūkiuose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu bei realizavimu, taip pat iš savų narių supirktos produkcijos perdirbimu ir realizavimu.
Kooperatyvų veiklos pradžiai skatinti ŽŪM numatė atskirą priemonę pagal veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. Šiai priemonei šiemet nuo rugpjūčio iki rugsėjo pabaigos renkamoms paraiškoms bus skirta 1,788 mln. eurų.
Daugiausia paramos pinigų – 40 mln. eurų – kooperacijai skatinti bus skiriama per investicines KPP priemones, skirtas ūkiams modernizuoti, taip pat investicijas į žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą.
Ministras prasilenkia su etika
Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra konstatavusi, kad B. Markauskas ir dar penki Seimo nariai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir Politikų etikos kodeksą, laiku nedeklaravę turintys ūkių.
Išnagrinėti šį klausimą prašė grupė Seimo opozicijos atstovų.
Daugiausiai klausimų keliama dėl žemės ūkio ministro ryšių su pieno ūkiais bei kooperatyvu „Pienas LT“.
B. Markauskas savo deklaracijoje Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) yra nurodęs iki 2016 m. lapkričio 7 d. buvęs „Pienas LT“ valdybos nariu. Tačiau Registrų centro įrašai liudija, kad B. Markauskas kooperatyvo valdybos nariu buvo registruotas iki pat 2017 m. vasario pabaigos, kai jau ėjo ministro pareigas.
Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) šiuo metu atlieka tyrimą dėl „Pienas LT“ galimai neteisėto 19 mln. eurų Europos Sąjungos paramos panaudojimo tuo metu, kai B. Markauskas buvo vienas iš šio kooperatyvo vadovų. Tuo metu „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas iki šiol vadovauja įtakingai Pieno tarybai, įkurtai prie Žemės ūkio ministerijos.
Ministras anksčiau viešai pareiškė esąs įsitikinęs, kad tyrimas baigsis kooperatyvo naudai. Tačiau Seimo narei Monikai Navickienei kelia abejonių suinteresuoto ministro bendradarbiavimas su teisėsauga.
„Man įdomu, kaip jam kaip žemės ūkio ministrui sekasi bendradarbiauti su teisėsauga, objektyviai teikti informaciją, kaip tas tyrimas vyksta. Man kyla abejonių ir dvejonių”, – sakė parlamentarė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad „Pienui LT“ papildoma 4 mln. eurų parama buvo skirta 2016 metais, B. Markauskui jau einant ministro pareigas.
„Norėtųsi būti užtikrintiems, kad šitie pinigai yra skaidriai panaudoti taip, kaip ir turi būti, kad po to neteks aiškintis Briuseliui“, – sakė M. Navickienė.
Žadėjo nusišalinti
„Alfa“ savaitės“ vasario mėnesį paklaustas, ar jis vis dar „Pienas LT“ bendrasavininkis, B. Markauskas tikino, kad akcininkė ir tiekėja yra jo mama Sofija.
„Aš niekada ir nebuvau, ir nesu, aišku, mano mamos Sofijos Markauskienės ūkis visą laiką buvo, ji yra akcininkė ir pieno tiekėja“, – sakė žemės ūkio ministras.
VTEK pateikta, kad ministro motina S. Markauskienė užsiima pienininkyste – prižiūri šeimos pieno ūkį Klaipėdos rajone. B. Markauskas „Alfa“ savaitei“ dar vasarį tikino, kad eidamas ministro pareigas ketina nusišalinti nuo klausimų, susijusių su pieno ūkiu.
„Iš tikrųjų taip, aš apie tą galvojau, kai bus klausimai dėl paramos ar šitam kooperatyvui, ar pieno gamintojams, aš tikrai nusišalinsiu. Tą deklaravau VTEK, tas yra žinoma, ir jei bus parama pieno sektoriui, taip, aš planuoju ir žadu nusišalinti“, – teigė ministras B. Markauskas.
Seimo opozicijos atstovai deklaruoja sieksiantys, kad ministras B. Markauskas realiai nusišalintų nuo visų pieno ūkio klausimų, keliančių abejonių jo suinteresuotumu.
„Ministras ir apskritai Seimo nariai, nesvarbu, ar jie yra ūkininkai, ar ne, jie turi vienodai ir teisingai atstovauti visų interesams. Jei kalbame apie žemės ūkio ministrą, jis turi ir stambių, ir smulkių žemės ūkio dalyvių interesams atstovauti vienodai. Kol kas, kol mes matome tokias sąsajas tiek mamos, tiek žmonos, tiek galbūt jo paties, na, man kyla pagrįstų dvejonių, ar tas yra tikrai išpildoma taip, kaip buvo mums žadėję „valstiečiai“ prieš rinkimus“, – „Alfa“ savaitei” yra sakiusi Seimo narė M. Navickienė.
