Kita | Archyvas

​Ar tavo kaimynas kontrabandininkas?

Tomas Juškėnas
2015-06-15 11:01
Lietuvos kontrabandos žemėlapis. | Archyvas

Didžiausia tikimybė kaimynystėje turėti kontrabandininką kaimyną, prekiaujantį kontrabandinėmis prekėmis, kaip tabako gaminiai, degalai, alkoholio produktai, – gyvenant Vilniaus miesto savivaldybėje. Toliau rikiuojasi kiti didieji Lietuvos miestai, tačiau tarp jų įsiterpia ir mažieji, esantys greta kaimyninių valstybių.

Jau antrus metus gyvuojantis projekto „Lietuva be šešėlio“ organizatorių specialus tinklalapis Beseselio.lt gyventojams leidžia žemėlapyje anonimiškai pažymėti taškus, kur galima įsigyti nelegalių degalų, alkoholio ar cigarečių.

Skaičiuojama, kad per visą gyvavimo laikotarpį uždaryta daugiau nei 500 nelegalių taškų, o vien nuo šių metų pradžios Lietuvos biudžetas dėl nelegalios prekybos akcizinėmis prekėmis neteko apytiksliai 190 mln. eurų.

Išsiskiria miesteliai pasienyje

2840 vnt. – tiek nelegalių prekybos taškų šiuo metu pažymėta žemėlapyje, kur prekiaujama kontrabandinėmis prekėmis. Remiantis gyventojų pateikta statistika, daugiausia šalyje prekiaujama nelegaliais tabako gaminiais – 1317 vnt., taip pat alkoholio – 967 vnt. ir degalų – 556 vnt. produktais.

Didžiausia tikimybė, kad kaimynystėje prekiaujama nelegaliais produktais, gyvenant Vilniuje – sostinėje pažymėta daugiausia veikiančių nelegalių taškų – 225 vnt. Toliau kiti didmiesčiai – Kaune 172 vnt., Klaipėdoje – 52 vnt., Alytuje – 40 vnt.

Ne ką mažiau atsilieka mažieji Lietuvos miestai, kurie yra įsikūrę arti kaimyninių valstybių. Ypač išsiskiria Marijampolės apskritis, pavyzdžiui, Šakių r. pažymėti 74 šiuo metu veikiantys nelegalūs taškai, Vilkaviškio r. – 42 vnt., Marijampolėje – 37 vnt.

Deja, teisėsaugos institucijų uždaryti taškai įspūdingais skaičiais nepasižymi. Nuo projekto pradžios per dvejus metus uždaryta vos daugiau nei 500 nelegalių taškų.

Nors daugiausia veikiančių taškų pažymėta sostinėje, pagal uždarytus (36 vnt.) taškus Vilnius tik antras, pirmoje vietoje Kaunas, kur iki šios dienos uždaryti 38 taškai. Toliau ya Jonavos (23 vnt.), Vilkaviškio (22 vnt.), Jurbarko (20 vnt.), Šalčininkų (19 vnt.) rajonai.

Šešėlinis verslas operatyvus ir kūrybingas

Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“ direktorius Kęstutis Kupšys teigė, kad šešėlis ne tik gyvybingas, bet ir išradingas, nuolat keičiantis formas.

„Šešėlis sparčiai transformuojasi reaguodamas į įvairias aplinkybes, pavyzdžiui, į Rusijos rublio kritimą. Matyti, kad nelegalių degalų prekyba jau tikrai sumažino apsukas, nes juk paprasčiausiai pas mus kuras atpigo, o Baltarusijoje smarkiai pabrango. Todėl nelegalų kurą dabar daugiau gabena iš Kaliningrado srities. Tas pats nutiko cigarečių rinkoje: kainos Baltarusijoje sparčiau vejasi mūsiškes, todėl smulkioji kontrabanda silpsta. Bet dėl valiutų kursų pokyčių vėl atsigauna cigarečių gabentojų per Nemuną (iš Rytprūsių) verslas“, – pasakojo K. Kupšys.

Dar vienas pavyzdys apie šešėlinio verslo kūrybingumą: Seimas nuo lapkričio 1-osios uždraudė kioskuose prekiauti odekolonais ir burnos skalavimo skysčiais, kuriuose alkoholio koncentracija yra didesnė nei 20 procentų.

„Tačiau apsukrūs verslininkai iš karto pasiūlė jiems alternatyvą – tokius pat pigius ir vos kelis litus kainuojančius, bet leistinos 20 proc. ribos neviršijančius kosmetinio spirito produktus. Tokių produktų dabar pilnos kioskų lentynos. Šie gaminiai net ženklinami panašiai kaip alkoholiniai gėrimai – nurodant stiprumą procentais“, – pridūrė „Lietuva be šešėlio“ direktorius.

Jo teigimu, šešėlinė rinka labai operatyviai sureaguoja į bet kokius bandymus riboti verslą ir, jei paliksime ją ramybėje, ji sparčiai plėsis.

Tramdomieji neužmauti?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų teigimu, kovojant su šešėliu turi būti keliamas klausimas ne „kaip geriau surasti ir nubausti“, bet „kaip padaryti, kad veikti legaliai būtų lengviau“, nes kiekvienas ribojimas gali padidinti šešėlinę ekonomiką.

„Valdžia kovoja su šešėliu, bet kol žmonių pajamos mažos, o mokesčiai aukšti ir galimybės veikti legaliai suvaržytos, tol turėsime šešėlį“, – teigė Vytautas Žukauskas, LLRI vyr. ekspertas ir tyrimų vadovas.

Jo teigimu, iš esmės valdžia turi priimti tokius įstatymus, mokesčius ir reguliavimus, kad žmogui būtų ir paprasčiau, ir naudingiau.

Tačiau realybė tokia, kad dauguma priemonių, skirtų kovai su šešėliu, skirtos griežtesnei kontrolei ir baudų didinimui.

ALFA.TV REKOMENDUOJA
Straipsnio komentarai (0)
 .