Vokietijos Bundestagas penktadienį nubalsavo už sprendimą pradėti derybas dėl trečiojo Graikijos finansinio gelbėjimo. Už balsavo 439 įstatymų leidėjai, prieš – 119, 40 susilaikė, skelbia „The Guardian”.
Prieš priimant sprendimą, į neeilinį posėdį susirinkusiame Bundestage 4 valandas tęsėsi debatai, kurių metu pasisakė ir kanclerė Angela Merkel bei svarbų vaidmenį derybose su Graikija atlikęs finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė).
Pastarasis ragino įstatymų leidėjus paremti finansinės pagalbos Graikijai planą ir sakė, jog „padarys viską, kas yra mūsų galioje, kad šis paskutinis bandymas būtų sėkmingas“.
W. Schaeuble, kuris laikėsi griežtos linijos derybos su Graikijos kairiųjų vyriausybe ir netgi vienu metu pasisakė už „Grexit“ - Graikijos pasitraukimo iš euro zonos - scenarijų, kalbėdamas apie naująjį finansinės pagalbos planą sakė, jog „mes tikime, kad esama galimybės visa tai sėkmingai užbaigti“.
Kanclerė A. Merkel sakė parlamentui, kad sutartis dėl jau trečiojo finansinės pagalbos Graikijai paketo yra sunki visoms šalims, tačiau tai geriausia ir paskutinė galimybė išspręsti tą krizę.
A. Merkel stengėsi įtikinti įstatymų leidėjus, kad turi būti atnaujintos oficialios derybos tarp Graikijos ir Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) po to, kai praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime buvo pasiektas kompromisas dėl Atėnų reformų mainais į finansinę pagalbą.
Kanclerė sakė, jog „neabejotina, kad pirmadienį paryčiais (priimta) sutartis yra sunki“, bet ragino Vokietijos deputatus palaikyti derybų atnaujinimą, suteikiant „paskutinį mėginimą“ išspręsti tą dramą.
Nepadėti Graikijai būtų „aplaidu, tai būtų neatsakinga“ ir gali sukelti chaosą, pridūrė A. Merkel.
„Būtume itin nerūpestingi, išties elgtumėmės neatsakingai, nepamėginę eiti šiuo keliu“, - sakė ji.
Pasak kanclerės, jei būtų nepavykę pasiekti kompromiso, rezultatas būtų toks, kad turėtume „stebėti, kaip šalis faktiškai nukraujuoja, žmonės nebegauna pinigų, o tai galėtų sukelti chaosą ir išprovokuoti smurtą“.
„Taisyklių laužymas, kol jos tampa bevertės“, taip pat nebuvo pasirinkimas, pabrėžė kanclerė, teigdama, jog išsukimas iš fiskalinio sąžiningumo kelio „būtų reiškęs bendruomenės, saistomos teisinių normų, galą, o mes negalėtume su tuo sutikti“.
Pasak A. Merkel, dėl šios priežasties „imamės paskutinio bandymo per sunkią, atkaklią diskusiją“ sudaryti susitarimą dėl trečio pagalbos paketo nepaisant „visų pastarojo pusmečio nesėkmių ir pagrįsto skepticizmo“.
Penktadienį Austrijos parlamentas taip pat nubalsavo už derybas dėl naujos Graikijos finansinio gelbėjimo programos. Dauguma įstatymų leidėjų palaikė siūlymą pradėti derybas dėl trejų metų trukmės finansinės pagalbos paketo.
Iki šiol nėra aišku, kaip Vokietija, turinti didžiausią finansinę galią iš euro zonos valstybių, reaguos į pasipylusius TVF priekaištus euro zonos valstybėms, kad dabartinė Graikijos skola yra netvari, o naujas gelbėjimo planas – nepakankamas, kad pavyktų vėl išjudinti Graikijos ekonomiką ir išvesti ją iš užsitęsusios krizės.
TVF užsimena negalinti dalyvauti Graikijos gelbėjimo plane, kol nėra garantijų, kad šios šalies skolų našta artimiausiu metu normalizuosis. Faktiškai tai reiškia reikalavimą, kad bent dalis Graikijos skolų būtų nurašyta.
Anksčiau Graikija jau du kartus sulaukė solidžios tarptautinių kreditorių paramos, tačiau, kritikų teigimu, tai viso labo perkėlė riziką nuo privačių bankų ant Europos valstybių mokesčių mokėtojų pečių, tačiau giluminės problemos nebuvo išspręstos.
