Naujus Tautos gelbėtojus 2016 m. Seimo rinkimuose jau turime. 2008 m. į parlamentą triukšmingai ir net seksualiai (A. Baukutės krūtimi maitinamas kūdikis) įbildėjo Arūno Valinsko suburta Tautos prisikėlimo partija, suvienijusi visą būrį populiarių atlikėjų, 2012 m. nedrąsiai įsliūkino teisėjos Neringos Venckienės „drąsieji“, dar margesni už „prisikėlėlius“.
Birželio 3-iosios grupės ir Respublikonų partijos platforma, vadovaujama Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir dabartinio partijos pirmininko, Biržų rajono mero Valdemaro Valkiūno, ketina būsimuosiuose rinkimuose nesitenkinti kokiais niekingais 5 ar 7 proc. balsų. Žadėta Seime imti daugumą. Nepatikslinta – paprastą ar konstitucinę. Kad būtų tvirčiau, į pagalbą pasitelktas (ar pasisiūlė) per „Drąsos kelio“ partiją į parlamentą neseniai patekęs aktorius Audrius Nakas.
Naujo politinio darinio iniciatoriai paskelbė ir penkis programinius punktus (pirmai pradžiai irgi neblogai): viešųjų finansų dalis yra perteklinė, nacionalinis transliuotojas LRT uzurpuotas A. Siaurusevičiaus gaujos, reikia prokuratūros ir teismų reformos, pradėti masinę atsinaujinančio kuro jėgainių ir katilinių statybą ir galiausiai referendumu spręsti, ar Lisabonos sutartis yra priimtina Lietuvos valstybės suverenui.
Pirmieji keturi punktai daugmaž suprantami, dėl kai kurių gal net nelabai ginčytųsi vadinamosios sisteminės partijos. Paskutinis iš esmės reikštų išstojimą iš ES. Jei šiam dar embrioninėje stadijoje esančiam politiniam dariniui pavyktų gauti išsvajotą parlamentinę daugumą, referendumą dėl išstojimo iš ES spėtume vykdyti kartu su britais. Nors čia pavytume, o gal ir pralenktume senąją Europą.
Žinia, kad nei nykštukinei Respublikonų partijai, kurią iš klinikinės mirties ištraukė ją įsigijęs V. Valkiūnas, nei „Zigmo grupei“, kurios visos sudėties tikriausiai nė pats Z. Vaišvila negalėtų įvardyti, nei A. Nako įsteigtam „antikorupciniam“ portalui ekspertai.eu, vieniems nepavyktų pasiekti tokio ambicingo tikslo „pirmu dėjimu“ paimti Seimą. Tą, regis, supranta ir pati trijulė.
Tad į talką pirmiausia buvo pakviesti tautininkai, kurie padėtų „pozityviai transformuotis iš mistinės Lietuvos, iš hibridinės demokratijos į tikrąją“.
Vienijimuisi po „naujojo sąjūdžio“ vėliava neužkertamas kelias ir kitoms politinėms srovėms, kaip pasakytų Vaižgantas. Gal ir nėra mandagu kištis į svetimus reikalus, bet šio sąjūdžio srovę tikrai sustiprintų partija „Jaunoji Lietuva“ (Stanislovas Buškevičius), Kovotojų už Lietuvą sąjunga (Vytautas Šustauskas), Tautos vienybės sąjunga (Algimantas Matulevičius), Lietuvos pensininkų partija (Vytautas J. Kadžys), Žemaitijos partija (Vaclovas Vasiliauskas) ir eilė kitų vietos parlamente nerandančių susivienijimų. Visi kartu jei ir ne nemunais, bet bent vilnelėmis galėtų irtis link Tautos atstovybės.
Dar norėtųsi prisiminti pernykštį tyrimą „Radikalia politinės valdžios kritika pasižyminčių tinklapių socialinis tinklas“, kurį atliko grupė Vilniaus ir Kauno mokslininkų bei studentų. Jame, siekiant atrasti visus lietuviškus tinklapius, radikaliai/nekonvenciškai kritikuojančius valdžios institucijas, ekspertiniu būdu sudarytas pirminis 62 tinklapių sąrašas.
Nesileidžiant į detales, tenka pastebėti, kad ne šio tyrimo pristatyme, o naujo politinio darinio prisistatyme aktyviai dalyvavo toks Kazimieras Juraitis. Pavardė nieko nesakiusi, kol nebuvo paliestos paieškos sistemos. Tikras tarybinis patriotas, putinistas iki pašaknų, šventa nesumeluota neapykanta trykštantis, kai imasi kritikuoti Ukrainos „banderovcus“ ar mūsiškius konservatorius. Žodžio laisvė.
Kalba apie kitką. Šis personažas tiesiog hiperproduktyvus – jo tekstai puikuojasi bent keliuose minėto tyrimo portaluose, vienam jų pats vadovauja. Aktyviai rašo ir A. Nako įkurtam portalui. Gal atsitiktinumas? Abejotina. Nes dirbama sistemingai, atkakliai, su ugnele. Į vienus vartus. Ir minėtas personažas nėra išimtis. Tas pats Z. Vaišvila kiekvieną savaitę pats su savimi kalbasi Seimo spaudos konferencijų salėje (jo benefisus TV kanalas „Seimas tiesiogiai“ kaip taisyklė paleidžia geriausiu metu – prieš vidurnaktį. Patikėkite, nereikės jokių migdomųjų.) Z. Vaišvilos monologai sistemingai atkartojami proputinistiniuose portaluose. Kaip ir kito signataro Rolando Paulausko įžvalgos, įkūnytos ir „Dviračio šou“ siužetuose.
Ir, žinoma, negalima apeiti karo pabėgėlių temos. Biržų rajono meras V. Valkiūnas, kurį aludarių kraštas išrinko su nemenka balsų persvara, viename susitikime tvirtino, kad pabėgėlių priėmimas tolygus beprotybei, vedančiai šalį į destrukciją ir chaosą. „Tik išprievartautas sutiksiu priimti, kaip jūs sakote, pabėgėlius. Aš nesiruošiu nė vieno priimti, nes tai yra melas ir valstybės griovimas. Mąstykime racionaliai. Jeigu pabėgėlis – jis apsistoja laikinai, kaip svečias, jo integruoti nereikia, jis pasisvečiuos iki penkerių metų, tai kodėl mes darbą jam turime suteikti? Kai pasibaigė karo veiksmai, turi mums padėkoti ir viso gero“, - aiškino jis.
Tiesą sakant, ši emocingai pareikšta nuomonė ne ką išsiskiria nuo kai kurių kaimyninių valstybių, ką jau ten savivaldybių, pozicijų. Ji išsakyta, kaip ir naujas politinis darinys pristatytas, dar iki teroro aktų Paryžiuje. Galima buvo neabejoti, kad bus komentarų ir šiuo klausimu. Ir jie atsirado.
Nelaukdami oficialios tyrimo pabaigos ir savaip interpretuodami faktus, Z. Vaišvila ir A. Nakas pareiškė: „Todėl atėjo laikas jau ne prašyti, o reikalauti, kad Lietuvos valdžia atstovautų Lietuvos piliečių interesams. Neteisėti ES sprendimai dėl privalomo nelegalų priėmimo negali būti vykdomi, o ES vadovybė ir valstybės narės nedelsiant privalo apsispręsti dėl Europos Sąjungos likimo. Nelegalių imigrantų srauto stabdymas turi būti vykdomas veiksmais, o ne žodžiais ir aimanavimais. Teroristų rėmimas ir veidmainystė turi nedelsiant baigtis. Laikas ir mums atsipeikėti – karo propaganda paprastai užsiima aršiausi provokatoriai. Šias technologijas gerai įsisavinusi Lietuvos Prezidentė pernai lapkrityje Rusiją pavadino teroristine. Mums puolus aiškinantis, ką ji tuo norėjo pasakyti, Prezidentė iškart pateikė Seimui ratifikuoti Euro stabilumo mechanizmą (Lisabonos sutarties papildymą), kurį Seimas puolė strimgalviais ratifikuoti ir padarė tai be Tautos pritarimo rekordiškai greitai – 3 savaites. Lietuva gavo tinkamą kalėdinę dovaną – jos besąlygišką įsipareigojimą per 7 dienas nuo pareikalavimo duoti „vargstančiai“ euro zonai tiek, kiek ši pareikalaus. Neteisėtai ir pažeidžiant mūsų Konstituciją. 2008 metais Seimas neteisėtai ratifikavo ir Lisabonos sutartį, atėmusią iš Lietuvos lygiateisiškumą Europos Sąjungoje.“
Nepalankiai klostantis padėčiai Sirijoje, Irake, Libane, didėjant karo pabėgėlių skaičiui (o taip greičiausiai ir gali nutikti), stiprės ne tik Biržų mero retorika, bet ir jį bei naują politinį darinį palaikančių rinkėjų palankumas.
Ir neatmestina, kad turėsime visiškai naują, nesisteminę Seimo daugumą. Su visomis baimėmis (ar noru) būti išprievartautam, dar didesniu priešiškumu ES piliečiams, kurie išpirks šventą Lietuvos žemelę, nesibaigiančiais parlamentiniais tyrimais energetikos srityje, apkaltomis prezidentei Daliai Grybauskaitei ir baudžiamuoju persekiojimu jau pensininkui Vytautui Landsbergiui. Už ką pastarajam? Klauskite Zigmo, Zigmas atsakys.
