Pirmadienį Pekine dėl nepaprastai tiršto smogo paskelbtas aukščiausios parengties „raudonasis“ lygis – uždaromos mokyklos ir nevyksta jokie lauko darbai. Anot pareigūnų, pavojingas smogas gali laikytis bent kelias dienas, tokio lygio parengties Pekine dar niekada nebuvo.
• Savaitgalį kai kuriose Pekino vietose matomumas siekė vos 200 metrų.
• Pirmadienį Kinijos sostinėje dėl smogo paskelbtas „raudonasis“ parengties lygis.
• „Raudonasis“ parengties lygis – pats aukščiausias ir iki šiol Pekine dar niekada nebuvo paskelbtas parengties lygis.
• Pekino sveikatai pavojingų kietųjų dalelių kiekis ore sudaro 256 mikrogramus kubiniam metrui ir viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą normą daugiau nei 10 kartų.
• Pastarąjį mėnesį Šiaurės Rytų Šenjango mieste kietųjų dalelių kiekis ore sudarė 1 400 mikrogramų kubiniam metrui, tai yra didžiausia oro tarša, kada nors užfiksuota Kinijoje.
Kinijos sostinėje studijuojantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Rytų Azijos kalbų ir kultūrų bakalauro programos ketvirtakursis Andrius Vilkas išskirtinai naujienų portalui Alfa.lt pasakojo, kaip kinai gyvena šiomis dienomis ir kaip bandoma kovoti su smogu.
Vienas iš pirmųjų Lietuvoje kinų kalbos ir kultūros klubo „Wu wei“ įkūrėjų, pirmojo Lietuvoje kinų kalbos konkurso „Kinų kalbos tiltas“ nugalėtojas A. Vilkas pasakojo, kad, nepaisant užterštumo, Pekine viskas vyksta pagal iš anksto suplanuotą dienotvarkę.
„Dienomis, kai užterštumas pasiekia sveikatai kenksmingą ribą, gyvenimo ritmas nepasikeičia: futbolo treniruotės ar fizinio lavinimo užsiėmimai vyksta lauke, siuntinių išvežiotojai kaip ir kiekvieną dieną išdėlioję siuntinius ant šaligatvio laukia siuntų gavėjų. Oro tarša tapo Kinijos sostinės gyventojų rutinos dalimi, o vienintelis būdas, kaip saugomasi, naudojamos kaukės“, – naujienų portalui Alfa.lt iš Pekino pasakojo A. Vilkas.
Ką kalba vietiniai apie užterštumą miestuose? Ar jie jau pripratę ir gyvena įprastą gyvenimą? Galbūt imasi tam tikrų priemonių apsisaugoti nuo didelio smogo ir taršos? Ar taršos problema paveikia sveikatą prie to neįpratusiems žmonėms?
Didmiesčių gyventojai dažnai diskutuoja šia tema, o jeigu oficialios Kinijos naujienų agentūros praneša apie itin aukštą užterštumo lygį, dauguma miestiečių suvokia, kad tikrasis užterštumo lygis dar aukštesnis.
Atsirado tokių terminų kaip smogas, kurie dar prieš 20 metų kasdienėje kalboje buvo labai retai sutinkamas žodis. Pekine teko išgirsti nuomonių, kad didelė oro tarša yra kaina, kurią šalis moka už spartų ekonomikos augimą.
Kinijos sostinėje kiekvieną dieną galima sutikti žmonių, kurie dėvi kaukes. Taip siekiama sumažinti neigiamą taršos poveikį sveikatai. Vis dėlto negalima sakyti, kad kiekvieną dieną Pekine susiduriama su smogu.
Kiekvieną savaitę yra galimybė pamatyti lopinėlį dangaus ar saulės spindulių, tačiau šiltesniu laikotarpiu kiekvieną dieną eidamas pabėgioti į lauką tikrinu ne tik oro temperatūrą, bet ir taršą, kuri dažnai koreguoja treniruočių planus.
Kaip tik pastarąją savaitę Paryžiuje vyko Klimato kaitos konferencija, kurioje didelis dėmesys skiriamas oro taršos mažinimui ir šios problemos sprendimams. Ar, gyvenant Pekine, galima pastebėti, kad Kinijai klimato tarša yra aktuali problema?
Vykstant pasaulinei Klimato kaitos konferencijai, Kinijoje buvo skirta daug dėmesio oro taršos mažinimo temai. Kinijos naujienų agentūros analizavo Kinijos prezidento Xi Jinpingo pasakytą kalbą konferencijos metu, kurios pagrindiniai akcentai buvo praktiškas, ne tik teorinis sprendimų įgyvendinimas ir parama ekonomiškai besivystančioms šalims, kurios taip pat kenčia nuo oro taršos problemų.
Tuo metu Kinijos šiaurės rytinėse provincijose buvo paskelbtas „oranžinis“ oro užterštumo pavojaus signalas. Tai reiškia, kad daugelis fabrikų turėjo sumažinti išmetamos į atmosferą taršos kiekius arba sustabdyti darbą, taip pat buvo pristabdyti statybos darbai ir sustabdytas sunkiųjų mašinų judėjimas miestuose.
Na, o Pekine gyvenantys žmonės užsiėmė savo kasdienine veikla, nors oro tarša daugiau nei 10 kartų viršijo sveikatai kenksmingą ribą. Kiekvieną dieną Kinijos sostinėje galima nesunkiai pastebėti praeivius, dėvinčius burną dengiančias kaukes, kurios bent iš dalies sumažina taršos daromą poveikį kvėpavimo takams. Oro taršos problema Kinijoje išlieka itin aktuali, todėl kiekvienais metais vis griežčiau kontroliuojama fabrikų, gamyklų veikla, reguliuojami automobilių srautai.
Kinijos valdžiai jau ne vieną kartą mesti įspėjimai dėl būtino taršos mažinimo šalyje. Ar, gyvenant viename didžiausių pasaulio miestų, galima matyti žingsnių į priekį šiuo klausimu? Galbūt taikomi kažkokie įdomūs įstatymai ar taisyklės, kaip mažinti taršą?
Nepaisant to, kad Kinija sulaukia kritikos dėl oro taršos mažinimo, nereikėtų galvoti, kad ši problema nėra sprendžiama. Negalima sakyti, kad užterštumo problema egzistuoja visoje Kinijoje. Smogas yra dažnas svečias tik šiaurinėse provincijose, kuriose labiausiai išplėtota industrija, ir didžiausiuose šalies miestuose.
Gyvenant Pekine galima pastebėti, kad atsakingos valdžios institucijos deda daugybę pastangų, kovodamos su oro tarša. Pradedant nuo automobilių srautų ribojimų iki aktyvios visuomenės švietimo kampanijos prieš rūkymą.
Norint vairuoti automobilį, Kinijos sostinėje reikia dalyvauti automobilio registracijos numerio gavimo procese, kuris prilygsta loterijai, o laimingo „bilieto“ kartais reikia palaukti keletą metų. Net ir gavus registracijos numerį negalima kiekvieną darbo dieną naudotis savo automobiliu, kadangi pagal numerio paskutinius skaičius nustatomos darbo dienos, kuriomis galima naudoti savo mašina. Sunkiosios mašinos mieste gali važinėti tik vakarais.
Taip pat neseniai uždrausta rūkyti viešose vietose, pavyzdžiui, ligoninėse, bibliotekose, mokymo įstaigose ir t. t. Pastaruoju metu gamyklos, kurios nepaiso nustatytų užterštumo kvotų, yra baudžiamos didžiulėmis piniginėmis baudomis.
Jūsų manymu, ar pasikeis užterštumo mastai Kinijoje per artimiausius keletą metų, ar tai visiškai nerealu?
Mano nuomone, galima įžvelgti teigiamų tendencijų užterštumo mažinimo srityje. Pradedama įvesti griežtesnę gamyklų kontrolę, vykdomas visuomenės švietimas aplinkosaugos srityje. Kinijos ekonomika iš gamybos sektoriaus vis labiau krypsta į paslaugų sektorių, tai leidžia tikėtis, kad gamybos industrija nebeužims paties svarbiausio vaidmens šalies ekonomikoje.
Didmiesčių gyventojai vis dažniau atkreipia dėmesį į aplinkos taršą ir kyla vis daugiau diskusijų, kaip spręsti šią problemą. Tačiau visi šie procesai vyksta iš lėto, todėl tikėtis itin reikšmingų rezultatų per artimiausius porą metų būtų sudėtinga.
Jei nukryptume nuo taršos temos šiek tiek į šalį. Kaip vyksta įprasta Pekino gyventojo diena?
Pekine butų kainos siekia neregėtas aukštumas, todėl dauguma gyventojų apsistoja toliau nuo miesto centro esančiuose rajonuose.
Nuo 7 valandos ryto prasideda rytinės piko valandos, kurias galima pajausti tiek kelyje, tiek stebint žmonių spūstis metro stotyse. Važiuodami į darbą, pekiniečiai neretai praleidžia keletą valandų.
Įprasta darbo diena dažnai prasideda 8–9 valandą ryto. Nuo 12 iki 13 valandos kavinėse ir restoranuose dažniausiai sunku rasti vietų, nes tai daugumos įmonių darbuotojų pietų metas. Darbo dienos pabaiga varijuoja nuo 17 iki 20 valandos. Viršvalandžiai, už kuriuos neretai papildomai nemokama, yra įprastinė darbo rutinos dalis.
Nuo 17 valandos prasideda didžiausios spūstys. Tokiu metu eismo reguliuotojų galima sutikti tiek perėjose, tiek bandant įlipti į visiškai užpildytą metro traukinį. Sutemus darbą pradeda gatvėje užkandžius siūlantys prekybininkai, kurie siūlo visko nuo keptų kaštonų ar saldainių iki blynų ar keptos mėsos iešmelių. Vakarais daugumą parkų užplūsta senjorai, kurie klauso muzikos, bendrauja, šoka tradicinius šokius.
