„Jeigu šiandien visos politinės partijos susitartų, kad knyga turi būti prieinama, ir tos knygos būtų perkamos bibliotekoms, tikrai labai daug laimėtume“, – įsitikinusi Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomojo direktorė Aida V. Dobkevičiūtė. Lietuvos bibliotekoms valstybė skiria 0,69 euro įsigyti knygų vienam žmogui, o vidutinė knygos kaina yra beveik 9 eurai – per krizę „suliesėjusios“ lėšos tik skatina neskaitančios visuomenės augimą. Šiemet bibliotekoms nemažai dėmesio teks ir Knygų mugės metu, tačiau jo neužteks įpirkti naujausių leidinių arba knygų, suskaitytų tiek, kad jas tenka išduoti plastikiniuose apvalkaluose.
Pilnėjančios bibliotekų lentynos atpigintų knygas
Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo išleidžiama apie 5 tūkst. pavadinimų knygų, pastaruoju metu leidybos apsukos sumažėjo iki 3 tūkst. Po krizės padaugėjo apsilankymų šalies bibliotekose, tačiau pastebėta, kad joms trūksta lėšų atnaujinti iki byrėjimo suskaitytas knygas. Būtent didesnė finansų injekcija ne vien bibliotekų interjerui, bet ir leidiniams pirkti galėtų apskritai sumažinti knygų kainą.
„Bibliotekose knygos būtų prieinamos nemokamai tiems, kurie nori skaityti, tai padidintų knygų leidėjų tiražus ir sumažintų knygos savikainą, ir visos knygos taptų pigesnės tiems, kas perka knygynuose. Kartais leidėjai kaltinami už lobizmą, kai sako: „Didinkite biudžetą bibliotekų knygų įsigijimo fondams.“ Tai labai susijusi ir svarbi grandinė, labai aiški visose mažų kalbų šalyse, nes paprastai jose pagrindinė injekcija paskatinti knygų leidimą nacionaline kalba, ypač, kai mažai skaitytojų, yra per bibliotekas“, – su Alfa.lt savo pastebėjimais dalijosi A. V. Dobkevičiūtė.
Didžiąją dalį mūsų bibliotekų knygų fondo, pasak jos, sudaro sovietinis palikimas, o naujausių knygų kaina pakankamai aukšta. Tai lemia tiražai – jei populiaraus detektyvo leidyba Lenkijoje siekia 10–20 tūkst. egzempliorių, tai Lietuvoje išleidžiama tik 3 tūkst. egzempliorių, dėl ko didėja ir knygos savikaina.
„Valstybė turi didinti bibliotekų biudžetą, kuris po krizės sumenkęs. Be paramos ir biudžeto bibliotekoms nebus knygos prieinamumo“, – sakė leidėjų asociacijos atstovė, pridūrusi, kad bibliotekos dėl siaurokų finansinių galimybių knygų perka per mažai, ypač – populiarių.
Leidyklų atstovai skaičiuoja, kad vidutinis knygos tiražas mūsų šalyje yra 1200 egzempliorių, ir tik viena iš dešimties išleistų knygų atsiperka. Dalį leidėjų kąsnio nugriebia ir interneto piratai. „Autoriams piratavimas gali būti ir maloni širdžiai reklama todėl, kad tavęs nori, skaito, net vagia, bet leidėjams tai bloga žinia, nes kiekvienas išparduotas knygos tiražas garantuoja galimybę išleisti naują knygą, nes jis atsipirko, atnešė pelną, kuris investuojamas į naujas knygas. Jeigu iš „Linkomanijos“ populiarios knygos atsisiunčiama 10 tūkst. kartų, paskaičiuokime, kiek knygų mes, skaitytojai, netekome“, – pastebėjo leidėjų asociacijos direktorė A. V. Dobkevičiūtė.
Knygų leidyba ir rinka mažų kalbų šalyse, jos nuomone, labai trapi – tuo labiau, kad vis daugiau skaitytojų ieško knygų originalo kalba. „Kolegų iš Slovėnijos skaitytojai irgi daugiakalbiai, jų situacija panaši: jei bestselerio vertimo nepadedi į knygynų lentynas tuo pačiu metu, kaip originalo, vėliau vertimo niekas nebeperka“, – sakė leidėjų atstovė.
Knygų mugėje 2016 – garsių vardų trijulė
Šiemet bibliotekos pačios ateis pas skaitytojus Vilniaus knygų mugėje – jau tradicinėje atviroje ir interaktyvioje Bibliotekų erdvėje veiks neįprastoji Skaitykla, kur lentynose atsidurs neeilinių knygų rinkiniai. Skaitytojai galės vartyti Vilniaus fantastų klubo „Dorado“ geriausias, Davido Bowie mėgstamiausias, uždraustas sovietmečiu ir kitokias knygas. Bibliotekininkai netruks surasti ir gydančių knygų ar įpūsti lankytojams šiek tiek magijos interaktyviuoju Bibliorakulu, kuris turės atsakymus į bet kokius klausimus.
Šių metų Knygų mugės tema – „Personažas ieško autoriaus“ – paskatins kalbėti apie tai, kokios knygos yra skaitomiausios, kurie personažai lietuviams patraukliausi, o kurie, priešingai, gyvena „paribiuose“. Bus prisiminti ne vien literatūros šviesuliais tapę, bet ir nepelnytai pamiršti personažai, diskutuojama, kokių herojų lietuvių autorių rašomose knygose apstu, o kurių trūksta.
Šiemet mugėje apsilankys 35 užsienio svečiai iš 14 šalių: nuo Olgos Bazhenovos iš Baltarusijos iki Leonido Finbergo iš Ukrainos, nuo Malgorzatos Gurowskos iš Lenkijos iki Samo Yossmano iš Jungtinės Karalystės, nuo Tiia Mets iš Estijos iki Marinos Stepnovos iš Rusijos, nuo Samuelio Taco iš Jungtinių Amerikos Valstijų iki Tiphanie Samoyault iš Prancūzijos. Vienas jų – po ilgesnio laiko į Lietuvą atvykstantis ir savo naujausią knygą „Giedanti gaidžio galva“ pristatantis Stasys Eidrigevičius.
Pristatydami renginio programą, mugės organizatoriai siūlė atkreipti dėmesį į tris skambiausius vardus: Ukrainos rašytoją, žurnalistą Andrejų Kurkovą, parašiusį „Maidano dienoraščius“, naująja didžiosios rusų literatūros viltimi laikomą Mariną Stepnovą, milijoniniais tiražais leidžiamą britų istorinių romanų autorę Lucindą Riley.
Vyks meno parodos, diskusijos, atviras antikvarinių knygų aukcionas, kuriame pirmą kartą retų leidinių galės įsigyti bet kuris mugės lankytojas, atlikėjų naujų albumų pristatymai, filmų programa, įvairios kūrybinės dirbtuvės. Vaikų literatūros salėje bus galima išvysti gyvą legendą, Hanso Kristiano Anderseno premijos laureatę Květą Pacovską iš Čekijos.
Tradiciškai bus apdovanoti Metų knygos rinkimus laimėję autoriai. Knygų suaugusiesiems penketukus šiemet atrinko komisija, kurią sudarė nuolat literatūros procesus analizuojantys literatūros kūrėjai ir kritikai bei tyrinėtojai.
Kalbant apie lietuvių išleistas knygas, mugės organizatoriai pastebėjo, kad šiemet vyrauja negrožinė literatūra. Bus pristatyta daug istorinių, psichologinių, sociologinių leidinių. Daugiau nei 20 knygų skirta žymioms mūsų šalies asmenybėms, be to, išleista itin daug knygų apie įvairius Lietuvos miestus. „Vilniaus klubas“ šiemet įsteigė premiją rašantiems apie sostinę. Konkurso vertinimo komisijos sprendimu, daugiau nei tūkstančio eurų premija skirta Gražinai Mareckaitei už knygą „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“.
Mugėje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių, mugę per keturias dienas aplanko daugiau nei 60 tūkst. lankytojų.
