1. Kodėl premjeras neprieštaravo nuostolingam „Ūkio banko“ uždarymo modeliui, nors 2013 metų vasario 17 d. jam buvo pasiūlytas alternatyvus, naudingesnis valstybei sprendimas? „Ūkio banką“ suskaidžius į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus, o dalį jo turto dvigubai sumažintomis kainomis perdavus „Šiaulių bankui“, kreditoriai ir mokesčių mokėtojai patyrė šimtamilijoninius nuostolius.
2. Ar premjeras pripažįsta, kad jo nuolaidžiavimas stambiesiems komerciniams bankams, kuomet Vyriausybės rūmuose 2013 metų balandžio 16 d. buvo pristatytas valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojimų pertvarkymo modelis, lėmė papildomus nuostolius mokesčių mokėtojams ir pakenkė valstybės reputacijai? Šios bendrovės veikla turėjo būti peržiūrėta dar 2004-2005 metais, kuomet Finansų ministerijai vadovavo pats dabartinis premjeras.
3. Ar premjeras supranta, kad jo paties dalyvavimas ir lėšų kaupimas antrosios pensijų sistemos pakopos fonduose nuo 2014 metų yra apmokamas dabartinių pensininkų lėšomis? Tokia situacija – visiškas finansinis ir politinis nesusipratimas, o dabartinė antroji pakopa niekaip nedera su socialdemokratiniais principais.
4. Kodėl premjeras iki šiol nieko nepadarė, kad būtų panaikinta „socialiai neteisinga“ gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuria naudojasi pasiturintys gyventojai, kaupdami lėšas investicinio gyvybės draudimo fonduose? Taip šią lengvatą, siūlydamas ją naikinti, dar 2010 metais savo ataskaitoje apie Lietuvos mokesčių sistemą apibūdino Tarptautinis valiutos fondas, kuris pats niekada nepasižymėjo socialdemokratinėmis nuostatomis.
5. Kodėl premjeras toleruoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 str. 1-osios dalies pažeidimą, sudarant „Sodros“ biudžetą? Nuolatinis šio įstatymo pažeidimas įstūmė „Sodrą“ į skolos liūną, pavertė ją politinių manipuliacijų objektu ir prisidėjo prie teisinio nihilizmo atmosferos kūrimo valstybėje.
6. Ar premjerui pakanka kompetencijos suprasti, kad jokia esminė pensijų sistemos reforma neįmanoma, neperkėlus „Sodros“ skolos į valstybės biudžetą, iš šio biudžeto neskiriant asignavimų įmokoms į antrosios pakopos pensijų fondus ir nepakeitus šios pakopos veikimo principų? Tai, kas dabar vyksta su „socialiniu modeliu“, tėra paprasčiausias pinigų švaistymas ir valstybės diskreditavimas.
7. Ar premjeras pripažįsta, kad sprendimai pensijų kompensacijas išdėlioti iki 2016 ir 2018 metų susiję ne su finansiniais, o tik su „politiniais“ motyvais, siekiant ilgiau priminti apie save rinkėjams – pensininkams? Visos reikalingos sumos buvo numatytos dar 2014 ir 2015 metų biudžetuose, o pinigų srautai, reikalingi išmokėti kompensacijas be jokių atidėliojimų, galėjo būti visiškai padengti iždo sąskaitų likučiais.
8. Ar premjeras supranta, kad ministrė Algimanta Pabedinskienė daro gėdą jam ir visai valstybei? Jos kompetencija yra pernelyg žemo lygio, todėl ji nepajėgi suprasti, kaip reikia pertvarkyti „Sodros“ sistemą ir negali atstovauti pensininkų interesams Vyriausybėje bei Seime.
9. Ar premjeras suvokia, kad tai, jog viena iš jo patarėjų yra „greitųjų kreditų“ įmonės akcininkė, kelia reputacijos ir interesų konflikto riziką Vyriausybei ir jam pačiam? Galbūt todėl šis finansinio lupikavimo verslas, kuris niekaip nedera su socialdemokratinėmis nuostatomis, šios kadencijos metu ir nebuvo iš esmės pertvarkytas.
10. Ar premjeras pripažįsta, kad SGD terminalas Lietuvoje turėjo būti bent tris kartus mažesnis, nes dėl perteklinių investicijų jis kels rimtų finansinių problemų visai valstybei? Premjeras nieko nedarė, kad šis neracionalus sprendimas būtų laiku peržiūrėtas, tik inertiškai padėjo įgyvendinti šį neefektyvų ir pernelyg brangų projektą.
11. Ką premjeras, kaip ekonomikos mokslų daktaras, mano apie ilgalaikę ES paramos lėšų „įsisavinimo“ keliamą grėsmę Lietuvos ekonomikai ir viešiesiems finansams? Ydingas trumpalaikės „grąžos“ į biudžetus siekimas, kol vykdomos ES lėšomis finansuojamos brangios statybos, jau sukūrė daugybę finansinių problemų, nes tų objektų ateityje nebus iš ko išlaikyti.
12. Kodėl premjeras nereikalauja, kad ES Vadovų Taryboje Lietuvai atstovautų jis, o ne prezidentė? Juk ten svarstomi klausimai yra susiję su Vyriausybei, o ne Prezidentūrai deleguotais konstituciniais įgaliojimais.
13. Ar premjeras, sąžiningai atsakęs į šiuos klausimus, yra linkęs pripažinti, kad jis nėra tinkamas vadovauti modernios valstybės vyriausybei, o jo vadovaujamos partijos pavadinimas nedera su šiuo metu vykdoma finansų, ekonomine ir socialine politika? Ši tiksliausiai galėtų būti apibūdinta kaip nomenklatūrinis liberalizmas su socializmo priemaišomis.
