Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys su komanda padarė tokį atradimą, kuris ilgainiui gali tapti žmoniją gelbstinčiu įrankiu arba net labai grėsmingu ginklu, jei bus panaudotas blogiems kėslams. Mokslininkas atrado, kaip, paprasčiau tariant, taisyti klaidas DNR molekulėje. Būtent tos klaidos ir tampa sunkių žmogų apninkančių genetinių ligų priežastimi.
„Yra svarbios sritys – medicina. Iki šiol jei genetiškai paveldimos ligos, tai buvo simptomų gydymas, o šitoj vietoj su tais įrankiais mes galim pašalinti priežastį. Ir kita sritis – žemės ūkis, kur galima šiuo įrankiu pakeisti augalų genomas taip, kad jei, pavyzdžiui, prisitaikytų augti tose sąlygos, kur klimatiškai nepalankios, sausas klimatas, daug druskos dirvožemiai”, – sako Virginijus Šikšnys, Vilniaus universiteto mokslininkas.
Mokslininkas rodo DNR molekulių žirkles – tai lašelis skysčio mėgintuvėlyje.
Kelias iki būtent tokio pasaulį ir daugelį jame esančių organizmų galinčio pakeisti atradimo buvo ilgas. Prie jo dirbta beveik 10 metų. DNR molekulių žirklių specialiai neieškota. Jas pavyko atrasti atliekant tyrimus, kaip bakterijos apsigina nuo virusų.
Vilniaus universiteto rektorius sako, kad lietuvių atradimas pernai buvo svarstytas Nobelio premijų komitete. Šiemet Harvardo universiteto Medicinos mokyklos VOreno Alperto fondas suteikė premiją penkiems mokslininkams, iš kurių vienas – būtent lietuvis Šikšnys. Pasak rektoriaus, skiriant premiją buvo aiškiai įvardyta, kas pirmas aptiko reiškinį. Dėl to yra didelis šansą, kad per kelerius ateinančius metus Nobelio premija mokslininkui Šikšniui bus įteikta.
Jei Nobelio premija būtų skirta Šikšniui, jis būtų pirmas Lietuvoje DIRBANTIS lietuvis, gavęs būtent tokį įvertinimą. Nuo 61ųjų yra buvę 10 lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatų.
Plačiau – reportaže.