Vakar, lapkričio 28 d., A klasės Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje, vykstančiame lapkričio 17 – gruodžio 3 dienomis, įvyko bendros gruzinų ir lietuvių gamybos filmo „Namme” premjera Europoje. Jį pristatė filmo režisierius Zaza Khalvashis ir koprodiuserė Ieva Norvilienė. Filmas įtrauktas į Forumo programą, kurioje rodomi originalų požiūrį, diskutuotinus vaizdus ar tiesiog įdomius estetinius ieškojimus, skirtus reikliam žiūrovui, šviežią kino meno žvilgsnį pristatantys filmai. Tarptautiniame Tbilisio kino festivalyje gruodžio 9-ąją įvyks nacionalinė filmo premjera, „Namme“ pasirinktas festivalio uždarymo filmu.
Pasaulinė „Namme“ premjera įvyko konkursinėjė Tokijo tarptautinio kino festivalio programoje. „Namme“ prodiuseris Sulkhanas Turmanidzė sakė, kad festivalio žiūrovai „suprato filmo tikslą ir estetiką. Jie atrado grožį, būdingą istorijai ir pačiam filmui.“ Žiūrovams, kaip galima suprasti iš atsiliepimų po filmo, įspūdį paliko vaizduojamo pasaulio harmonija ir jo poetinis grožis.
Naujausias gruzinų režisieriaus Zaza Khalvashio darbas „Namme” buvo kuriamas penkis metus. Tai šiuolaikinė pasaka, kurioje pinasi poezija ir senovės gruzinių mitiniai motyvai. Gruzijos kalnų kaimelyje teka gydomųjų galių turintis šaltinis, kurį prižiūri Ali (Aleko Abashidze). Vyresnieji Ali sūnūs nusigręžia nuo šeimos tradicijos ir palieka kaimą dėl karjeros galimybių. Tik jauniausia dukra Namme (Mariska Diasamidze) lieka ištikima tėvui ir jo misijai. Tačiau gamtos ritmu gyvenančiam kaimeliui grėsmę pradeda kelti pavojingai priartėjęs šiuolaikinis pasaulis, kurį įkūnija vietovėje pastatyta hidroelektrinė.
Kaip teigia filmo režisierius ir scenarijaus autorius Zaza Khalvashi, idėją scenarijui padiktavo senovės gruzinų mitiniai motyvai, susiję su žmogiškąja auka, siekiant išvengti stichinės nelaimės, vėliau taip pat atsispindėję gruzinų literatūroje. Pasak režisieriaus, „Namme“ vaizduojamas pasaulis, nepaisant filme naudojamų stilistinių magiškojo realizmo bruožų, nėra fantazija, išsigalvojimas. Filmas atspindi išgyvenamą tikrovę kai kuriose Gruzijos vietovėse, kuriose žmonės vis dar gyvena remdamiesi mitine sąmone, papročiais. Kūrybinė filmo komanda tik pabandė šį pasaulį perkelti į filmą.
Zaza Khalvashio (g. 1957) filmografijoje – trys ilgametražiai filmai: „Solomonas” (2015, apdovanojimas už geriausią filmą tarptautiniame Tbilisio kino festivalyje), „Miserere” (1996) ir „Ten, kur gyvenu” (1990, specialusis žiuri paminėjimas Monpeljė kino festivalyje). 1977-2004 m. režisierius dirbo kino studijoje „Gruzija-film“, šiuo metu dėsto Batumio valstybiniame menų universitete, yra vienas iš nepriklausomos kino studijos BAFIS įkūrėjų.
Prie filmo kūrybos prisidėjo ir lietuvių kūrėjai – garso režisierius Jonas Maksvytis ir dainininkė Jurga Šeduikytė, kurios sukurta muzika panaudota filme. Vaizdo post-produkcijos darbus atliko „Madstone“, garso - „UP Records“.
Filmo gamintojai BAFIS (Gruzija) ir Tremora (Lietuva). Filmą finansuoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos ir Gruzijos nacionalinis kino centras. Tai pirmasis bendras Lietuvos ir Gruzijos projektas.
Filmo anonsą peržiūrėti galite čia.
