Kita | Archyvas

Žvalgybos naujienose – prieš Rusiją nukreipti reidai Lenkijoje

2016-05-29 19:03
Lenkų partijos „Zmiana” lyderio Piskorskio susitikimas su Donecko separatistų vadeiva Zacharčenka 2014 metais. | Socialiniai tinklai
Susiję straipsniai

Skaitytojų dėmesiui – svarbiausių savaitės žvalgybos naujienų apžvalga.

CŽV „per klaidą” sunaikino Senato ataskaitą apie jos veiklos metodus

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) praėjusiais metais netyčia sunaikino turėtą JAV Senato žvalgybos komiteto ataskaitos apie CŽV naudotus sustiprinto tardymo metodus kopiją. CŽV generalinis inspektorius Christopheris Sharply, turintis kontroliuoti šios agentūros veiklą, informavo JAV Teisingumo departamentą ir Kongresą per klaidą sunaikinęs kietąjį diską, kuriame buvo saugoma 6700 puslapių Senato ataskaitos kopija.

Senato komitetas atliko išsamų tyrimą dėl CŽV sustiprinto tardymo (kankinimų) programos. Buvo nustatyta daug pažeidimų ir atliktų veiksmų neatitikimų tarptautinės teisės normoms. Sutrumpinta 500 puslapių ataskaitos versija anksčiau buvo paskelbta, dalį informacijos įslaptinant. Išsamią 6700 puslapių ataskaitą Žvalgybos komitetas perdavė Teisingumo departamentui, o šis – CŽV generaliniam inspektoriui, kuris turėjo tęsti tyrimą.

JAV Senato Žvalgybos komiteto ataskaitoje buvo išsamiai aprašytos sustiprinto tardymo priemonės, kurias naudojo CŽV pareigūnai: imituojamas skandinimas, maitinimas per išeinamąją angą, ilgalaikis trukdymas miegoti, laikymas itin žemoje temperatūroje, mušimas, laikymas ankštose (karsto dydžio) patalpoje. Ataskaitoje taip pat buvo nustatytos konkrečios vietos (kalėjimai), kuriuose buvo laikomi įtariamieji.

Naujienų tarnybos „Fox News”, pranešusios apie „per klaidą” sunaikintą ataskaitos kopiją, duomenimis, Žvalgybos komiteto ataskaitos kopijų gali turėti kitos federalinės agentūros. Nepasitenkinimą dėl CŽV sunaikintos ataskaitos kopijos reiškė komiteto pirmininkė demokratė Dianne Feinstein.

JAV Senato Žvalgybos komiteto pirmininkė Dianne Feinstein daug nuveikė rengiant CŽV tardymo metodų ataskaitą

Lenkijos saugumas galėjo sekti 52 žymius žurnalistus

Lenkijos parlamento narys, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ atstovas, buvęs Centrinio antikorupcinio biuro (CBA) vadovas Mariuszas Kaminskis spaudos konferencijoje pareiškė, kad Lenkijos saugumo tarnyba (ABW) 2007 – 2015 metais, šalį valdant Piliečių platformai ir Lenkijos liaudies partijai, nepagrįstai sekė 52 žymius Lenkijos žurnalistus.

M. Kaminskio teigimu, buvo renkama informacija apie žiniasklaidos atstovus ir jų šeimos narius, domimasi jų ryšiais, jie fiziškai sekami, klausomasi jų telefoninių pokalbių.

Buvęs CBA vadovas Mariuszas Kaminskis

CBA kovoja su korupcija valstybės ir privačiame sektoriuje. Taip pat šis biuras atlieka Lenkijos žvalgybos agentūrų veiklos kontrolę. Biuras įkurtas 2006 metais tuometinio Lenkijos ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio iniciatyva.

CBA ne pirmą kartą pakliūva į skandalą. Prieš keletą metų dešinioji Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partija buvo apkaltina naudojanti biurą kovai prieš politinius konkurentus. Neva biuro pagalba buvo renkama informacija apie šimtus žmonių: politikus, verslininkus ir kultūros elitą. Netgi buvo sudarytas 1000 žmonių sąrašas, kurie turėję būti nuolat stebimi. Šių žmonių sąrašas buvo saugomas ne Generalinėje prokuratūroje, bet Katovicų prokuratūroje – esą tam, kad būtų sunkiau tyrėjams jį atrasti.

Buvusiai valdančiajai centristo dešinės Piliečių platformos partijai labai pakenkė žurnalui „Wprost” nutekinti slapta 2013-2014 metais daryti aukštų pareigūnų pokalbių įrašai, atskleidę nemažai jiems garbės nedarančių detalių apie asmeninius požiūrius ir veiklos metodus. Tuo metu teko pasitraukti parlamento pirmininkui Radoslawui Sikorskiui ir trims vyriausybės ministrams, tačiau tai nepadėjo Piliečių platformai išvengti skausmingo pralaimėjimo rinkimuose tai pačiai „Teisės ir teisingumo” partijai.

Pats M. Kaminskis anksčiau buvo nuteistas tris metus kalėti už įgaliojimų viršijimą, einant CBA vadovo pareigas. Šalies prezidento Andrzejaus Dudos sprendimas suteikti jam malonę sukėlė didelį „Teisės ir teisingumo” oponentų pasipiktinimą.

Lenkijos saugumas areštavo prorusiškos partijos lyderį

Lenkijos saugumas areštavo Lenkijos prorusiškos partijos „Zmiana“ lyderį Mateuszą Piskorskį ir pateikė jam įtarimus dėl šnipinėjimo Rusijos bei Kinijos valstybių naudai. Įtarimai taip pat pareikšti partijos nariams Konradui Rekui, Tomaszui Jankowskiui ir Nabiliui Malazii. Partijos biure ir šių asmenų namuose saugumiečiai atliko kratas, paėmė dokumentus, kompiuterių kietuosius diskus, atmintines.

Lenkijos partija „Zmiana“ ir jos lyderis M. Piskorskis aktyviai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą politiką. Politikas asmeniškai kelis kartus lankėsi Donbase ir Luganske, be to, kaip „užsienio atstovas” stebėjo vadinamąjį Krymo referendumą.

Lenkų partijos „Zmiana” lyderio Piskorskio susitikimas su Donecko separatistų vadeiva Zacharčenka 2014 metais

M. Piskorskis aktyviai prisideda prie Rusijos propagandos platinimo, dažnai dalyvauja užsienio auditorijai skirtos rusų televizijos RT laidose. Visapusiškai remdamas V. Putino politiką, M. Piskorskis taip pat žavisi Hitleriu ir Trečiuoju Reichu. Ukraina šį asmenį yra paskelbusi persona non grata.

„Zmiana“ partijos atstovai pasmerkė Lenkijos saugumo veiksmus, įvardindami juos nedemokratiškais ir grubiai pažeidžiančiais žmogaus teises bei laisves. K. Rekas pareiškė: „Mes nepaliksime šių represinių veiksmų prieš disidentus užmarštyje. Mes reaguosime į juos. Mes ginsime savo teises teisme. Mes nebijome. Jie mūsų nenutildys.“ Rusijos spauda, skirta europiečių auditorijai, pranešė, kad Lenkijos saugumas siekia susidoroti su asmenimis, kurie turi kitokią nuomonę, nei NATO ir JAV.

Rusijos saugumas sulaikė Estijos šnipą

Rusijos saugumas (FSB) paskelbė sulaikęs Estijos šnipą, kuris neva rinko informaciją apie Rusijos karines pajėgas. Asmeniui pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo, jis uždarytas Lubiankos areštinėje.

Rusijos spauda pranešė, kad saugumiečiai sulaikė Arseną Mardaleišvilį, kuris nuolat gyvena Estijoje, tačiau oficialiai neturi pilietybės. Teigiama, kad jis vykdęs Estijos kontržvalgybos uždavinius. Per televiziją buvo parodytas trumpas filmukas apie šnipą ir jo prisipažinimą.

Priminsiu, kad šių metų balandžio 5 dieną Rusijos teismas 12 metų laisvės atėmimo bausme dėl šnipinėjimo nuteisė Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį. Jis taip pat neva rinkęs informaciją apie Rusijos karines pajėgas. Kiek vėliau, balandžio 12 dieną, Rusijos teismas 13 metų laisvės atėmimo bausme dėl šnipinėjimo nuteisė Lietuvos ir Rusijos pilietį Jevgenijų Mataitį, kuris taip pat rinkęs informaciją apie Rusijos karines pajėgas.

Darosi baugu važiuoti į Rusiją ir ypač į tuos miestus ir miestelius, kuriuose dislokuoti kariniai daliniai. Jei netyčia prie vaišių stalo užklausi apie dalinį, ar prisimindamas karinę tarnybą sovietinėje armijoje, pasidomėsi, kokia ji yra dabar, panašu, kad gali būti kaipmat areštuotas ir apkaltintas šnipinėjimu, nes rinkai informaciją apie Rusijos karines pajėgas.

Portugalijos ir Italijos saugumo tinkluose – rusų šnipai

Portugalijos ir Italijos kontržvalgyba šių metų gegužės 21 dieną Romoje sulaikė neįvardytą Rusijos žvalgą ir jo agentą, Portugalijos pilietį Frederico Carvalhao Gilą. Jiems pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo. Nežiūrint į tai, kad operacija surengta kitoje šalyje, Portugalijos kontržvalgybos pareigūnai F. Carvalhao Gilo namuose atliko kratą.

Rusijos žvalgas ir jo agentas, kaip praneša spauda, sulaikyti ne dokumentų perdavimo metu. Vis dėlto Portugalijos kontržvalgyba teigia turinti pakankamai duomenų apie F. Carvalhao Gilo nusikalstamą veiklą.

Portugalijos pilietis F. Carvalhao Gilo prieš dešimt metų dirbo Portugalijos informacijos ir saugumo tarnyboje (SIS). Skelbiama, kad jis užėmė vidurinės grandies vadovo pareigas, turėjo leidimus dirbti ir susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Šiuo metu Portugalijos pilietis neturi prieigos prie slaptos informacijos.

Įtariama, kad Portugalijos pilietis ir buvęs saugumo darbuotojas Rusijos žvalgybai dirbo nuo 2014 metų. Jis rinko informaciją apie NATO ir Europos Sąjungą. Už kiekvieną svarbų dokumentą, spaudos teigimu, jis iš Rusijos žvalgybos gaudavo 10 tūkst. eurų atlygį.

Rusijos užsienio reikalų ministerija šio įvykio nekomentuoja.

ALFA.TV REKOMENDUOJA