Pramonininkai pasigenda atsakymų, kaip naujoji Nacionalinė energetikos strategija gali prisidėti pritraukiant investicijas, didinant Lietuvos konkurencingumą ir užtikrinant ne tik pramonės, bet visos šalies ekonomikos plėtrą. Energetikos ministras sutinka, kad Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Tai neabejotinai mažina ir šalies konkurencingumą.
„Visuomet pabrėžiame, kad pramonininkams svarbu ne konkrečios kainos, bet kad elektros kaina pramonei, lyginant su regionu, būtų konkurencinga. Jeigu prioritetas yra socialiai aprūpinti pigia energija gyventojus, tuomet nereikia tikėtis ekonomikos plėtros Lietuvoje. Matome, kad kitos šalys yra priekyje mūsų: ne šiaip sau švedai šiandien mažina mokesčius elektrai – jie nori padidinti savo šalies konkurencingumą. Jeigu mes aukštomis kainomis pramonei lenkiame kaimynus, tuomet tiek pramonės plėtra, tiek investicijų pritraukimas tampa sudėtingi“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, situacija mažinti kainas pramonei yra pakankamai dėkinga, nes, įgyvendinus energetikos projektus, energetinių resursų kainos krenta.
„Mes turime tą galimybę ir ja naudojamės, siekdami sumažinti pramonei naštą, nes iš tiesų Lietuvoje našta pramonei, palyginus su kitomis ES valstybėmis, yra žymiai didesnė. Matome, kad už latvius mūsų kainos pramonei yra geresnės, bet už estus – prastesnės, už lenkus – dar šiek tiek prastesnės“, – vakar LPK nariams, pristatydamas naujai parengtas Nacionalinės energetikos strategijos gaires sakė energetikos ministras.
Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis, pristatydamas NES, pabrėžė, kad NES projekte laikomasi principinės nuostatos, kuri turėtų išlikti ir galutiniame jos variante: energetikos sektorių reikia orientuoti didesnio lankstumo, veiklos efektyvumo ir racionalumo linkme.
NES scenarijai dabar orientuoti į vietinių konkurencingų energijos generavimo šaltinių plėtrą, 55 proc. atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą ir energijos importą. Pasak R.Dargio, strategijoje trūksta prielaidų, kaip atrodys visos valstybės raidos scenarijus – tik jį aiškiai apsibrėžus galima planuoti veiksmus ir energetikos sektoriuje.
„Pasigendu prielaidų NES siūlomai sistemai ir įvertinimų, kaip keisis energijos vartojimas per ateinančius 10-20 metų, kai Lietuvos gyventojų skaičius sumažėja po miestą per metus. Taip pat nebegalime nagrinėti Lietuvos kaip uždaros salos, kai esame integruoti į Europos Sąjungą ir ta intergraciija tik stiprės. Lietuvos NES reikia nagrinėti, pasidėjus ant stalo Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono strategijas, nes tai yra sudedamosios Lietuvos energetikos strategijos dalys. Tik tada galėsime matyti scenarijus, kurie atitiktų ir mūsų energetikos plėtrą“, – pabrėžia LPK prezidentas.
LPK viceprezidentas Dalius Misiūnas atkreipia dėmesį, kad išorės veiksniai ir jų įtaka kainoms turi būti tinkamai įvertinti, taip pat atkreiptas dėmesys ir į mažąją gamybą, kuri populiarėja pasaulyje – dėl jos gali brangti energetikos infrastruktūros išlaikymas ir kilti kainos likusiems vartotojams.
Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija patvirtinta 2012 metais. Joje didžiausias dėmesys buvo skiriamas energetikos projektų įgyvendinimui ir energetinio saugumo užtikrinimui. VDU ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas dr. Juozas Augutis pabrėžia, kad „šiuo metu Lietuvos energetikos sistema yra pakankamai prisodrinta įvairiais projektais, užtikrinančiais energetinį saugumą, todėl atskiri projektai, išskyrus sinchroninį sujungimą, jau sunkiai begali labai stipriai paveikti energetinio saugumo situaciją.“
Nauja NES nusakys svarbiausius energetikos tikslus ir galimas jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 m. bei plėtros gairės iki 2030 ir 2050 metų.
