Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje dalyvavo NATO viršūnių susitikime, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Baltijos šalių ir Lenkijos bei Juodosios jūros regiono šalių saugumo užtikrinimui.
NATO šalių lyderiai vieningai pripažįsta, kad rytiniame NATO flange Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus sutarta stiprinti atgrasymo pajėgumus visomis sąjungininkų turimomis priemonėmis - nuo įprastinės ginkluotės iki raketinių pajėgumų ir branduolinės gynybos.
Pirmą kartą patvirtintas visas kompleksas konkrečių ilgalaikių karinių kolektyvinės gynybos priemonių, kurios padės atgrasyti Rusiją nuo kėsinimosi į Baltijos ir kitas NATO šalis.
,,Galime šią dieną pavadinti istorine Lietuvos saugumui. Nuo šiandien mūsų žmonės tikrai gali jaustis ramesni ir saugesni, nes patvirtintas visas arsenalas konkrečių karinių priemonių grėsmėms atgrasyti ir taikai užtikrinti. Iškilus būtinybei galėsime pasitelkti visokeriopą sąjungininkų pagalbą ir pastiprinimą. Pirmą kartą nuo įstojimo į NATO turime garantuotus rimtus ir ilgalaikius karinius pajėgumus", - Prezidentės spaudos tarnyba pranešime cituoja šalies vadovę.
NATO viršūnių susitikime patvirtinta, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje ir Lenkijoje bus dislokuota po 1000 karių daugianacionalinį sąjungininkų batalioną, kuriuos formuos JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Lietuvoje bataliono formavimui vadovaus Vokietija, savo pajėgomis prie jo prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija. Latvijos bataliono formavimui vadovaus Kanada, Estijos - Jungtinė Karalystė, Lenkijos - JAV.
Lenkijoje bus dislokuotas ir brigados dydžio (3-4 tūkst. karių) sunkiosios karinės technikos karinis junginys, kad esant būtinybei bet kurią regiono šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas.
Taip pat NATO viršūnių susitikime patvirtintos priemonės, kurios apsaugos Baltijos šalis nuo galimos karinės izoliacijos ir NATO pastiprinimo atėjimo blokados. Šios priemonės įtrauktos į NATO gynybos planus ir bus patikrintos per simuliacijas pratybose.
Sutarta ir dėl NATO gynybos planų atnaujinimo pagal realius grėsmių scenarijus ir nuolatinio jų testavimo intensyviose pratybose. Taip pat užsitikrintas greitesnis Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas - nuo šiol sprendimus dėl greitojo reagavimo pajėgų panaudojimo priims NATO karinių pajėgų vadas Europoje, o ne Šiaurės Atlanto Taryba.
Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumui taip pat labai svarbūs susitarimai dėl raketinės gynybos sistemų Rumunijoje ir Lenkijoje naudojimo viso Aljanso saugumui bei dėl išankstinės karinės įrangos dislokavimo vietų Rytų flange, taip pat ir Lietuvoje.
Prancūzija gina Rusiją, bet siunčia gynybines priemones atgrasymui
NATO viršūnių susitikime Varšuvoje Prancūzija, viena vertus, pateisina Rusiją nevadindama jos grėsme, kita vertus, siunčia gynybines pajėgas į Lietuvoje įsikursiantį tarptautinį batalioną, kuris būtent ir skirtas Rusijai atgrasyti.Lenkijoje bus amerikiečių batalionas ir brigada.
Tarptautiniai batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus dislokuoti kitais metais, penktadienį paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas
NATO vadovas: nenorime naujo Šaltojo karo
NATO, stiprindamas savo kolektyvinę gynybą, nesiekia įsivelti į naujas ginklavimosi varžybas, patikino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Varšuvos viršūnių susitikimą, kur be kitko buvo patvirtinti sprendimai dėl besirotuojančių daugianacionalinių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
„Mes nenorime naujojo Šaltojo karo, naujų ginklavimosi varžybų ir nesiekiame konfrontacijos. Stiprindami atgrasymą ir gynybą, mes toliau siekiame konstruktyvaus dialogo su Rusija. Rusija yra mūsų didžiausias kaimynas, ji yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, ir jos vaidmuo yra svarbus, kalbant apie saugumo iššūkius Europoje ir aplink. Rusija negali ir neturėtų būti izoliuota“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją penktadienį.
NATO generalinis sekretorius informavo ketinąs kitą savaitę sušaukti NATO – Rusijos tarybą ir jos metu informuoti apie pasiektus sprendimus.
Penktadienį Varšuvoje Aljanso lyderiai nusprendė patrigubinti NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 14 tūkst. karių, sustiprinti Turkiją, nusiunčiant ten AWACS orlaivį ir raketinėmis sistemomis, paspartino sprendimų priėmimą ir sukūrė strategijas, kaip tvarkytis su hibridinėmis grėsmėmis ir kompleksiniais iššūkiais pietuose.
„Mes nusprendėme padidinti karinį dalyvimą rytinėje Aljanso dalyje keturiais batalionais – Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje, kurie veiks rotaciniu pagrindu. (…) Šie batalionai demonstruoja transatlantinių ryšių stiprybę ir jie parodo, kad puolimas vienos narės, būtų suprantami , kaip viso Aljanso puolimas“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis taip pat paminėjo, kad ketinama sukurti daugianacionalinę brigadą Rumunijoje bei informavo apie tai, kad NATO balistinė raketinės gynybos sistema jau pasiekė pradinius pajėgumus.
„Tai reiškia, kad JAV laivai dislokuoti Ispanijoje , radaras Turkijoje ir perėmėjai Rumunijoje gali dirbti kartu kontroliuojami ir vadovaujami NATO. Tai yra visiškai gynybinė sistema , ji skirta apsiginti nuo puolimo iš už euroatlantinės erdvės, ir nekuria jokios grėsmės Rusijos strateginiai branduoliniams pajėgumams“, – sakė J. Stoltenbergas.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, daugiau dėmesio skirta ir kibernetinėms grėsmėms atremti.
„Narės įsipareigojo stiprinti savo atsparumą, padidinti civilinį pasirengimą ir užtikrinti, kad turėsime reikalingus pajėgumus naujiems iššūkiams, tame tarpe ir hibridiniam karui“, – sakė J. Stoltenbergas.
Merkel: NATO nelaužo susitarimų su Rusija
Vokietijos kanclerė Angela Merkel parvirtino, kad jos šalis vadovaus tarptautiniam batalionui Lietuvoje, tačiau jos teigimu NATO sprendimai dėl karių siuntimo į rytines kaimynes nelaužo Aljanso ir Rusijos susitarimo nedislokuoti NATO bazių arti Rusijos sienų.
„Vokietija, kaip vadovaujanti šalis, kartu su Norvegija, Prancūzijos-Vokietijos brigada ir Beneliukso šalimis prisidės Lietuvoje. Kitos šalys prisiims atsakomybę už kitas Baltijos šalis ir Lenkiją. Tuo pačiu mes susitelksime į dialogą, tarp kitko šįvakar lyderių vakarienė bus tam paskirta, ir Vokietija pabrėžė, kad NATO Rusijos susitarimas tebegalioja, net ir su priemonėmis, kurių mes dabar ėmėmės“, – sakė A. Merkel, kurią cituoja agentūra „Reuters“, per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.
Vokietijos kanclerė pažymėjo, kad kitą savaitę viršūnių susitikimo rezultatai bus aptarti NATO -Rusijos taryboje.
