Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, metų pradžioje registruotų transporto priemonių skaičius šalyje siekė daugiau nei 1,5 mln. Kiekvienai iš jų neišvengiamai reikalingos dalys, kurios, panaudojus jas, tampa pavojingosiomis atliekomis. Deja, šiandien to nežino, o kartais galbūt žinoti nelabai ir nori dar pakankamai nemaža visuomenės dalis. Dėl šios priežasties pamiškėse ir laukuose ar šalia buitinių atliekų konteinerių daugiabučių kiemuose vis dar galima išvysti vaizdų, nuo kurių bet kuriam sąmoningam piliečiui šiaušiasi plaukai.
Kur nors gamtoje sumestos ir likimo valiai paliktos padangos, akumuliatoriai, alyvos pakuotės, tepaluoti skudurai, oro ar kuro filtrai – Lietuvoje, deja, dar nėra retenybė. Kartu su buitinėmis atliekomis į šioms skirtus konteinerius išmetamos automobilinės atliekos – taip pat ne retenybė. Viena pagrindinių to priežasčių yra žmonių nežinojimas, kokį pavojų visuomenei ir gamtai kelia toks neatsakingas elgesys, bei informacijos apie tinkamą atsikratymą šiomis atliekomis trūkumas.
Gali sukelti net vėžį
Pradėkime nuo to, kodėl automobilinės atliekos, jei tinkamai nesutvarkomos, gali tapti grėsme žmonių sveikatai ir ekosistemų stabilumui? Galbūt ne visuomet tai suvokiama, tačiau kai kurioms automobilio dalims pagaminti yra naudojamos žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos. Štai akumuliatoriuose gausu sunkiųjų metalų, elektrolitų, rūgščių, kurios kontakto su organizmu metu gali rimtai pažeisti audinius. Sunkieji metalai, tokie kaip švinas, gali kauptis organizme, o neigiamas jų poveikis pasijusti tik po daugelio metų. Be to, sunkieji metalai kurių taip pat netrūksta alyvoje, kuro, tepalų ir oro filtruose, gali pakenkti žmogaus nervų sistemai, inkstams ar netgi sukelti vėžinius susirgimus.
Galbūt kartais automobilines atliekas gamtoje ar kartu su buitinėmis atliekomis šalinantys gyventojai mano, kad tai daro atokiose vietose, kur jos pavojaus žmonėms nekelia, bet tai toli gražu nėra tiesa. Likimo valiai paliktos automobilinės atliekos tampa nesandarios, jose esančios kenksmingos atliekos patenka į gruntą, vandens telkinius, atmosferą – taigi užteršia visą ekosistemą. Pavyzdžiui, išpiltas vienas litras alyvos ne vienam dešimtmečiui užteršia pusę hektaro žemės.
Įsivaizduokite situaciją – įsiruošėte į mišką grybauti, prisirinkote grybų, tačiau nepastebėjote už keliolikos metrų duobėje suverstų automobilinių atliekų krūvos, kurioje galimų rasti medžiagų užtektų kone visai periodinei cheminių elementų lentelei užpildyti. Ar tikrai drįstumėte tokius grybus valgyti?
Netinkamai atsikračius gresia baudos
Ką jau kalbėti apie galimybę, kad kur nors išmėtytas atliekas ras vaikai ir sumanys su jomis „pažaisti“. Nuo tokios minties šiurpas kūnu turėtų perbėgti bet kuriam mamai ar tėčiui. Ne jei manytume, kad pavojingosios atliekos yra išmestos sunkiai žmonių prieinamose vietose, turėtume prisiminti ir gamtą. Gyvūnai bei augalai, visa gimtoji gamta labai nukenčia dėl lengvabūdiško žmonių elgesio su atliekomis – ypač pavojingosiomis.
Verta pabrėžti, kad minėtos automobilinių atliekų atsikratymo praktikos yra visiškai nelegalios, o už jas gali grėsti nemenkos baudos. Lietuvos Respublikos įstatymai aiškiai apibrėžia, kaip turi būti sutvarkomos automobilių eksploatavimo metu susidarančios pavojingosios atliekos, kad jos nekeltų pavojaus žmonėms ir gamtai. Be abejo, privatūs automobilių savininkai neturi galimybės patys tinkamais būdais sutvarkyti susidariusių pavojingųjų atliekų, tačiau jie turi pareigą šias atliekas perduoti teisę tai daryti turintiems tvarkytojams. Ir daugeliu atvejų tai padaryti yra labai paprasta.
Situacija gerėja
Štai alyvų, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių atliekas gyventojai gali nemokamai priduoti toje įmonėje, kurioje jie buvo keisti, ar buvo atlikta transporto priemonės apžiūra. Jas taip pat galima atiduoti tiesiogiai teisę tokias atliekas tvarkyti turintiems ūkio subjektams.
Panašiai ir su panaudotomis padangomis – jas gyventojai gali priduoti jų prikimo vietose, jei tik tokių atliekų priduodama ne daugiau nei pirkta. Tai pat padangas galima priduoti jų platinimo vietose, transporto priemonės remontą ar techninę apžiūrą atliekančioms įmonėms bei atvežti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų aikšteles. Analogiška tvarka galioja ir priduodant tvarkyti elektronikos, baterijų ar akumuliatorių atliekas. Automobilines atliekas priduoti savivaldybėse įrengtų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ketinantys gyventojai jų sąrašus gali rasti interneto adresu: www.am.lt.
Reikia pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais situacija šalyje smarkiai gerėja, o atliekų tvarkytojams perduodama ir sutvarkoma vis daugiau automobilinių atliekų. Didžioji dalis jų yra perdirbama ir paverčiama žaliava naujų detalių gamybai arba panaudojama šilumos energijos išgauti – taip kaip ir numatoma pasaulyje priimtoje atliekų tvarkymo hierarchijoje.
Norėdami gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje kiekvienas turime rūpintis ir daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad atliekos būtų šalinamos ir tvarkomos tinkamai. Kai visi gyventojai su susidarančiomis atliekomis atsakingai elgsis ne dėl priešingu atveju gresiančių baudų, bet pilnai suvokdami savo atsakomybę prieš kitus žmones ir gamtą, tuomet galėsime vadintis ekologiškai sąmoninga visuomene. Linkiu mums visiems drauge to pasiekti kuo greičiau.