Pradžioje išversiu į lietuvių kalbą terminą „totalinė gynyba“. Tai – visuotinė gynyba. Aiškiau netapo? Ne. Nes plačioji visuomenė neturi žalio supratimo, kas ta Lietuvos visuotinės gynybos doktrina yra ir kas joje surašyta. Pagal apibrėžimą, visuotinė gynyba yra karinės ir civilinės gynybos sąveika karo metu. Kitaip tariant, visa visuomenė dalyvauja šalies gynyboje. Ar karas prasidėjo? Ne, bet grėsmė reali.
Yra vienas radikalus būdas visuomenei apčiuopiamai suvokti, kokioje pavojingoje padėtyje šiandien esame: tik baigę gimnaziją, visi aštuoniolikmečiai vaikinai ir merginos turėtų atlikti karinį paruošimą Lietuvos karinėse pajėgose.
IŠŠŪKIS NAUJAM MINISTRUI – TOTALINĖ GYNYBA
Būsiu tuojau apkaltintas panikos skleidimu, ypač, kai politologas Kęstutis Girnius yra pareiškęs, kad Rusijos karinė agresija prieš Lietuvą šiandien lygi nuliui. Kitaip tariant, Rusija nėra mums priešas. Jis teisus. Lietuva priešų neturi. Rusija nėra priešas, Baltarusija nėra priešas, Skandinavija nėra priešas, tiesą sakant, nei viena Jungtinių Tautų (JT) narė nėra Lietuvai priešas. Mes norime taikos su visomis šalimis. Norime prekiauti su visomis šalimis, be baimės lankytis visose šalyse.
Tačiau yra vienas „bet“: reikia būti kvailiu arba išdaviku (o tai vienas ir tas pat), kad nematytum Rusijos režimo keliamos grėsmės pasaulio taikai. Ji kyla iš aktyvios dezinformacijos, propagandos, psichologinio bei elektroninio karo, karinių veiksmų prieš savo kaimynes „artimajame užsienyje“ ir toliau. Nuosekliai didinama karinė galia okupuotame Karaliaučiuje ir prie mūsų sienų Baltarusijoje. Ar aš išsigalvoju? Regis, ne. Juk ne mes savo valstybėje skatiname „psichotropiniais chemtreilais“ paveiktas neoimperialistines kalbas tema „Lietuva nuo Baltijos iki Juodosios jūros!“.
Esu įsitikinęs, kad K. Girnius neturi telepatinių gebėjimų prisijungti prie Rusijos režimo vadovų smegenų. Belieka spręsti iš jų veiksmų ir kalbų – ir priimti juos už gryną pinigą.
O tos kalbos ir veiksmai tokie, kad jau dabar metas imtis visuotinės gynybos doktrinos įgyvendinimo kiekviename Lietuvos kampelyje. Visuotinės gynybos viena iš šakų yra civilinė sauga, civilinė gynyba. Keli civilinės saugos užduočių pavyzdžiai: „Laiku įspėti gyventojus apie ekstremalią būklę ir galimas jos pasekmes bei pateikti tikslią informaciją; organizuoti ir atlikti gyventojų evakavimą; aprūpinti gyventojus individualiomis apsaugos priemonėmis (IAP); suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems.“ Gražu? Gražu. Pridedu šiokį tokį šaltinį platesniam susipažinimu su Civilinės saugos tikslais, užduotimis ir taip toliau.
Reikia pastebėti, kad po to, kai 2002 metais sugrįžau į Lietuvą, iki šios dienos nesu regėjęs nei vieno visuotinio civilinės saugos mokymo Lietuvoje. Mokymų reikėjo jau 2008 metais, Rusijai pradėjus karą prieš Gruziją. Jų reikėjo 2014-aisiais, Rusijai iš pasalų užpuolus savo „brolius“ ukrainiečius. Ir dabar nėra per vėlu. Bet prieš tai derėtų modifikuoti Civilinės saugos tikslus ir užduotis, tai yra kuo detaliau pateikti visuomenei elgesio ir veiksmų planą karo atveju. Knyga gerai, bet būtina praktika. Juolab, kad Lietuvos Konstitucijos 139 straipsnis nurodo kiekvieno piliečio atsakomybę karo atveju: „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai.“ Šiame KT straipsnyje kalbama konkrečiai apie ginkluotas kovos priemones, tai yra karines pajėgas.
Kokios būtų nekarinės kovos priemonės? Pilietinis (civilinis) nepaklusnumas? Taip, bet kas tai yra? Ir su šiuo, ir su kitais elementariais, bet svarbiais klausimais mokinius reikėtų pradėti supažindinti jau dešimtoje vidurinės mokyklos klasėje. Ir pradėti reikėtų nuo kitų mokslų metų, tai yra nuo 2017-ųjų rugsėjo. O taip pat atsakingiems už nacionalinį saugumą politikams, Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertams, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės, Šaulių organizacijos ir Civilinės saugos vadovams reikėtų bendrai aptarti galimybę kviesti į karinę ar alternatyviąją tarnybą merginas ir vaikinus, vos baigusius vidurinę mokyklą – visus iki vieno. Geresnio, efektyvesnio, greitesnio būdo įprasminti visuomenėje Konstitucijos 139 straipsnį nematau. Žinoma, jeigu manoma, kad grėsmė yra ne virtuali, o tikra.
Mano manymu, grėsmė yra tikra. Mes ne Prancūzija, ne Vokietija, ne Lenkija. Mūsų teritorija neturi rimtos teritorinės gilumos ir tik mažiau nei tris milijonus gyventojų. Esame ten, kur esame, ir turime tokias karines pajėgas, kurias turime. Apsimesti, kad mums nieko neatsitiks, nes mums niekas negresia iš dokumentuotai agresyvios ir neprognozuojamos Rusijos vadovybės, nėra atsakinga.
Be abejo, būtų puiku tą milijardą eurų, tuos 2 proc. BVP skirti socialinėms problemoms mūsų visuomenėje spręsti, o ne tankams, patrankoms, kariuomenei. Tačiau yra kaip yra. Dar 50 metų vergovės po Rusijos padu, ir Lietuvos neliktų nei kvapo. Taip, taip, 800 000 jau išbildėjo be jokio karo, nes Lietuvai vis nesiseka su politikais. Paraleliai su didžiųjų projektų, kaip antai ES, NATO, Šengeno erdvė, euras, energetinė nepriklausomybė, šauktinių kariuomenės atkūrimas, įgyvendinimu, kažkaip nei viena partija nesugebėjo sustabdyti masinės emigracijos ir ženkliai sumažinti skurdo Lietuvoje. Nelygybė bado akis.
Ar nuolat pikta visuomenės dalis pasiruošusi ginti savo tautą, savo kalbą, savo kultūrą, o svarbiausia – demokratinę santvarką? Jie juk mato korupcijoje ir švogerizme skendinčias partijas, mato, kad į svarbiausius valstybės postus patenka asmenys erudicija nepaliestais veidais. Aukštasis išsilavinimas čia – niekuo dėtas, nes Lietuvoje jis nuo durnumo neapsaugo.
Antai, valstiečiai-žalieji Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku paskyrė violetinių nusikaltėlių rėmėją, vieną dezinformacijos ir nesąmonių portalo įkūrėjų Vytautą Baką. Jis siekė sumažinti referendumui reikalingų parašų kiekį nuo 300 000 iki 100 000, taip atveriant kelią politiniam chaosui ir violetiniam fašizmui Lietuvoje. Ir dabar šis žmogus turės teisę susipažinti su slaptomis pažymomis?
Pabaigai: siekiant užsitikrinti jaunimo paramą demokratinės Lietuvos valstybės projekto įgyvendinimui ir gynimui, tarnavimas karinėse pajėgose tuojau po mokyklos yra efektyviausias būdas formuoti atsakingą už savo šalį ir jos gynimą pilietį. Izraelis tik dėka tokios politikos sugebėjo sukurti stiprų pilietinį stuburą. Jo visuomenė puikiai supranta visuotinės gynybos doktrinos reikšmę laisvei, nepriklausomybei ir galiausiai – fiziniam tautos išlikimui. Lietuva šiandien atsidūrė prieš tokius pačius iššūkius. Be visuotinės gynybos doktrinos suvokimo ir jos įgyvendinimo, gintis bus daug sunkiau.
