„Darną tiek individualiame – žmogiškajame lygmenyje, tiek visuomenės, valstybės ar atskiros ūkinės veiklos srityje mes matome kaip tikslą, kurį turime pasiekti. Darnią Lietuvą kurti mes siūlome penkiais lygmenimis – darnus žmogus, darni visuomenė, darnus švietimas ir kultūra, darni ekonomika bei darnus valstybės valdymas“, skelbia Ramūno Karbauskio postulatas tautai. Valstybės lygmenyje darnos siekiama, pasirodo, per apynasrį žodžio laisvei. Ar norima, einant Jaroslawo Kaczynskio lenkišku keliu, užlipti ant grėblio?
Ką į tai atsako vienas iš žodžio laisvės garantų, demokratinės valstybės premjeras Saulius Skvernelis? Tas pats, pasirašantis po R. Karbauskio „darnos filosofija“. Premjeras teigia nematantis jokios grėsmės dėl Seimo priimto Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių asmens garbės ir orumo gynimą. Nemato? Tai siūlau premjerui pasižiūrėti, kas vyksta jau kelinta diena Lenkijos gatvėse. Ar tai jis ir jo vadas vadina darna valstybės lygmenyje?
Lenkijos visuomenėje vienas po kito štampuojami „visuomenės pasikeitimo į gerą pusę“ projektai tik sukelia nerimą. Turiu omenyje mąstančios visuomenės dalies nerimą. Nes nemąstanti dalis ir Lietuvoje, apie 31,5 proc. („Vilmorus“, 2016-ųjų gruodis), alpsta dėl mūsų vyriausybės. Matyt, nežino, kad šalį per valandą palieka penki lietuviai. Taip, per anksti matyti visą darnios filosofijos žąlą visuomenei, nepraėjus nei 100 dienų, bet geriau skambinti varpais dabar, o ne mosikuoti kumščiais, kai žąla padaryta.
Tačiau Teisingumo ministerijos Civilinio kodekso priežiūros komitetas varpais neskambino. Nors, anot Vilniaus universiteto profesoriaus, civilinės teisės eksperto Valentino Mikelėno, komitetas turėjo vertinti Civilinio kodekso pataisas. O kaip Teisingumo ministerija galėjo vertinti CK pataisų žalą ir grėsmę laisvai visuomenei, jeigu buvęs ministras Juozas Bernatonis slėpė savo pavaldinių nusikaltimus? Štai ir naujoji ministrė profesorė Milda Vainiutė, apsistačiusi buvusios vyriausybės kadrais, į elementarų klausimą kol kas atsako vien nesuprantamais sapaliojimais. Šiek tiek parafrazavus Biblijos kalbos manierą tema „Sakau tau, iš tiesų sakau tau...“, telieka pasakyti: „Sakau tau, iš tiesų sakau tau, kad aukštasis išsilavinimas Lietuvoje nuo durnumo neapsaugo“.
Tikrai, nes net aštraus žodžio neieškanti kišenėje Seimo narė Aušra Maldeikienė balsavo už apynasrį žurnalistui, dievagodamasi, kad balsuotų taip pat dar kartą. Anot A. Maldeikienės, „juk 90 procentų žurnalistų yra debilai“. Tai ar man dabar kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo, reikalaujant užblokuoti visas A. Maldeikienės sąskaitas? Tai leistų naujos CK pataisos. Beje, ši jos mintis buvo pasakyta man tarp keturių akių, taip sakant, mums susidūrus Seimo koridoriuje. Taigi Seimo narė, jeigu nesąžininga, gali siekti paneigti mano pareiškimą teisminiu keliu. O jau teismas būtų naujojo CK priverstas atsisakyti nekaltumo prezumpcijos areštuojant mano, žurnalisto, turtą.
Ar apie tokią darną valstybėje kalba R. Karbauskis ir Co, kai naujieji ministrai viceministrais skiria susimovusios vyriausybės biurokratus? Apie kokią darnią ekonomiką kalba žaliavalstiečių idealistai, naikindami lengvatas šildymui šalyje, kurioje 660 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos? Akyse nykstantys „socialdemokratai“ tam pritaria – priešingu atveju pasitrauktų iš koalicijos.
Kokia kultūros vizija dalinamasi ir kurią bus siekiama įgyvendinti? Aprengti vaikus drabužių dizainerio Juozo Statkevičiaus pseudotautiniais drabužiais už milijonus? Ir čia nesvarbu, valstybinėmis ar verslininkų lėšomis. Jeigu parama verslo, tai tuo blogiau, nes negi dabar verslą pradės reketuoti su valstybės pagalba?
Tūkstančiams vaikų reikia drabužių žiemai, bibliotekoms – knygų, mokytojams – didesnių algų. Aš kategoriškai atsisakau rengti savo vaikus bet kokios tautos tautiniais drabužiais, jeigu mane tai verčia daryti prievarta. Per Lietuvos šimtmečio šventimą kiekviena šeima, jeigu norės, galės nusipirkti už kelis centus kažkokį tautinį akcentą, niekas juk nedraudžia, tačiau skirti milijonus skurdžios Lietuvos kontekste šiai idée fixe? Tai jau kvepia fašistine politine patologija. Ar šia liga R. Karbauskis užsikrėtė, darydamas milijoninį verslą su Vladimiro Putino Rusija? Meniniai performansai ir jų finansavimas – Kultūros ministerijos prerogatyva. Įdomu, ką apie tai mano naujoji kultūros ministrė Liana Ruokytė –Jonsson? Sakė, kad elgsis savarankiškai. Žiūrėsime.
Taip, tikrai, kaip ir kiekvienas žmogus, pasiilgstu politikų su vizijomis, idealais ir norais tuos idealus įgyvendinti. Bet, sutikite, rinkimuose į Seimą dalyvavo tik apie 50 procentų rinkėjų, o 30 procentų dabar pasirengę balsuoti už vieną partiją. Kaip bežiūrėsi, už borto lieka beveik 70 procentų rinkėjų, ir jau vien dėl to revoliucinių idėjų įgyvendinimo arklius derėtų kiek pristabdyti. Kaip sakė premjeras S. Skvernelis, kalbėdamas apie ydingas CK pataisas: „Tačiau atsiradus įvairioms interpretacijoms, reikia pasirinkti tokias formuluotes, kurios nekeltų jokių abejonių.“ Žmogau, ne formuluotes keisti reikia, o pačių idėjų įgyvendinimo kriterijus! Ypač, jeigu jie prieštarauja sveikam protui, demokratiniams principams. Ypač, kai griebiamasi butaforinių idėjų, kurias prilyginčiau romėniškai „duonos ir žaidimų“ politikai. Ji neturi nieko bendra su siekiu pagerinti Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį, visų pirma mažinant ekonominę bei socialinę atskirtį.
Tiems 31,5 procentams LVŽS rėmėjų „duonos ir žaidimai“ filosofija lengviau suprantama, lengviau sukramtoma, ji tapatinama su tikromis reformomis. Deja, LVŽS darnos filosofijos įgyvendinimas, regis, labiau kelia grėsmę Lietuvos laisvei. Kitaip tariant, gerais norais kelias į pragarą grįstas. Akivaizdu, kad kai kas tai pamiršta.
Kreipiuosi šia proga į Kalėdų Senelį: būk geras, daiktų man nedovanok. Tik padaryk taip, kad 2017 metais LVŽS idėjos ir liktų idėjomis. Būsiu dėkingas ir, žinau, ne aš vienas. Dėkui.
