Meilė be prisirišimo – tai anaiptol ne silpnas ryšys su mylimu žmogumi. Prieraišumą galima lengvai supainioti su kitomis sąvokomis.
Tai visai ne tas prieraišumas, kuris būtinas motinos ir vaiko santykiuose, kad padėtų vaikui normaliai vytytis ir augti.
Poros santykiuose prieraišumas būna susijęs su tam tikra priklausomybe, dėl kurios prarandame dalį savo orumo ir savo vertės pojūčio.
O savęs atsižadėjimas ar asmenybės praradimas, kuris pasitaiko santykiuose su mylimu žmogumi, tikrai nėra geras ir pateisinamas dalykas. Anksčiau ar vėliau jo pasekmės bus nusivylimai, bandymai išsireikalauti meilės šantažo metodais, emocinis vakuumas, skausmas, kančia.
Siūlome pamąstyti apie penkias galimybes išmokti mylėti be prisirišimo ir sukurti tvirtus, laimingus santykius, kurie tenkintų abi puses.
1.Griežtai pasakykite „Ne“ prisirišimui, kuris sukelia skausmą.
Yra žmonių, kuriems reikia jaustis mylimiems. Toks yra jų poreikis, kurį lengva supainioti su visiška kontrole, o jų aistrą – su pavydu.
Reikia įsidėmėti, kad tas, kuris tikrai myli, bus pasiaukojantis, jis negailės sugaišto laiko ir jėgų, kad suteiktų laimės kitam.
Tikra meilė nesukelia skausmo. Meilė turi teikti džiaugsmą ir harmoniją, padėti dalintis ir skatinti abiejų partnerių asmenybės vystymąsi.
Emocionaliai priklausomiems žmonėms meilė būna tarsi narkotikai. Jų nejaudina šalutiniai efektai, skausmas ir lėtas savęs naikinimo procesas.
Žinoma, geriau neprieiti prie tokių kraštutinumų. Supraskite, kad bet kokia priklausomybė pažeidžia mūsų asmenybę, mes nustojame būti savimi ir virstame marionetėmis.
2.Prisirišimo nebuvimas – tai ne abejingumas, o brandi meilė
Elena (28 m.) jau trejus metus susitikinėja su Rapolu. Per tą laiką jos gyvenimas smarkiai pasikeitė. Ji liovėsi leisti laiką su draugėmis ir draugais, o jos profesiniai projektai įstrigo vietoje.
Ji sako, kad dabar jos vienintelis poreikis ir rūpestis yra Rapolo laimė. Tiesa, ji pripažįsta, kad jai trūksta susitikimų su draugais ir darbo (anksčiau ji dirbo žurnaliste).
Elena periodiškai klausinėja savęs, ar viską padarė teisingai. Ji myli savo partnerį, bet jaučia, kad jos padėtis ją vis labiau slegia. Jai ima trūkti oro.
Ką reikėtų patarti Elenai tokiu atveju? Tikrai ne pamesti Rapolą, o išsivaduoti nuo šios emocinės priklausomybės ir pradėti mylėti brandžiai.
Juk mylėti kitą žmogų nereiškia pamiršti savęs. Jeigu išsižadėsite visko dėl mylimo žmogaus, anksčiau ar vėliau patirsite nusivylimą.
Tam reikia teisingai nustatyti prioritetus ir sakyti: „Aš myliu save ir myliu tave“.
3.Meilė turi ribą, kuri vadinasi „savo vertės pojūtis“
Taip, bet kokia meilė turi ribas, neįveikiamas kliūtis. Jeigu žinosite apie jas santykių pradžioje, tai padės išvengti nereikalingų kančių.
Svarbiausias barjeras yra savivertė. Jeigu kitas žemina jus, išjuokia ir verčia jaustis silpnu, tai nėra meilė. Jeigu kitas menkina jūsų vertybes ir negerbia jų, tai jūsų santykiai nėra sveiki.
Savo vertės pojūtis nedaro nuolaidų niekam. Tai yra mūsų asmeninio augimo pagrindas. Niekas neturi jo pažeisti.
4.Saugokitės savanaudiškos ir „vaikiškos“ meilės
Pasitaiko žmonių, kurie priima santykius kaip „mitybos“ šaltinį. Jie reikalingi jiems, kad užpildytų tuštumą, gelbėtų nuo vienatvės. Jie elgiasi kaip vaikai, kuriems nuolat reikalingas kitų rūpestis, bet jie patys nesugeba atsilyginti tuo pačiu.
Sveikus ir laimingus santykius galima prilyginti šokiui, kuriame partneriai duoda ir dovanoja, kalbasi ir klausosi, juokiasi ir prajuokina kitą, atsižvelgia į smulkmenas, rūpinasi ir mėgaujasi kito rūpesčiu.
Nebrandūs žmonės verčia kitus tenkinti jų asmeninius poreikius ir jų emocinį alkį.
5.Tapkite tuo žmogumi, kurį norite sutikti
Kai žmogus sukuria prieraišumo ir priklausomybės santykius, jo mąstyseną galima apibendrinti viena fraze: „Be jo/jos aš neišgyvensiu“. Tokie kraštutinumai suformuoja „prarają:, į kurią tas žmogus kada nors neišvengiamai įkris. Ta praraja – gilios depresijos būsena.
Svarbu vengti tokio emocinio prisirišimo ir pradėti kelią atgal. Užuot ieškoję idealaus partnerio, pasistenkite patys tapti tokiu žmogumi. Žmogumi, kuris pirmiausia myli save ir nebijo vienatvės.
Užpildykite savo vidinę tuštumą patys, tapkite brandžia asmenybe – emociškai stipria ir laiminga. Džiaukitės, svajokite, judėkite pirmyn. Tokios savybės suteiks energijos ir jums, ir jūsų mylimajam. Tada galėsite kurti laimingą bendrą ateitį.
