„Valstiečių“ parengta miškų urėdijų reforma taps pirmu rimtu išbandymu valdančiųjų koalicijai. Socialdemokratai jau pareiškė, kad reformos, kuria 42 urėdijas siekiama sujungti į vieną, nepalaikys. Be to, jie skundžiasi, kad „valstiečiai“ apskritai neinformuoja partnerių, kokių pertvarkų planuoja, ir diktuoja sąlygas, neatsiklausdami jų nuomonės. Ar įmanoma urėdijų reformą įgyvendinti ir kodėl mūru prieš pertvarką stoja socialdemokratai?
INFO TV studijoje viešėjęs socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad partija šiuo atveju turi pakankamą patirtį pasakyti savo nuomonę, kaip turėtų atrodyti ši ūkinė veikla. Tiesa, politikas pripažįsta, kad ginčų buvo nemažai ir per praėjusią kadenciją, jos išsiskyrė ir partijos viduje.
„Įsiklausę į miškininkų, specialistų nuomonę šiuo metu pateikėme savo pataisas, jos užregistruotos, kaip siūloma pertvarkyti šią sritį, kad ji būtų ir ekonomiškai efektyvi ir socialiai gebanti prisitaikyti, atitinka ekologinius dalykus“, – laidoje kalbėjo J. Olekas.
Socialdemokratas sutinka, kad socialdemokratų vizija skiriasi nuo aplinkos ministro siūlomos pertvarkos, tačiau čia pat pažeria kritikos ministrui, kad urėdijų perkėlimas į vieną įmonę atitiktų ateityje keliamus tikslus.
„Man teko susipažinti su jo pateikta versija, aš manau, kad tie sujungimai į vieną neįvykdytų tikslų, kad ir būtų stabili ekonomiškai veikla, kad būtų stiprinami regionai“, – sakė politikas.
Tiesa, laidoje J. Olekas atmetė viešojoje erdvėje esančias kalbas, kad socdemai suinteresuoti stoti mūru prieš urėdijų pertvarką, kad „nebūtų išnaikintas partijos ratelis“.
Laidoje viešėjusi žurnalistė Birutė Davidonytė sakė, kad socialdemokratų partijos gretose daugiausia urėdų – tokių turi net septynis.
„Kad socialdemokratai prieštarauja, čia visiškai nėra staigmenos. Socialdemokratai visą laiką prieštaravo šiai reformai, tai buvo ir praeitą kadenciją. Mano versija yra tokia, kad tiesiog daugiausia urėdų priklauso šiai politinei organizacijai. Negi partijos narys Seime skriaus partijos narius miške“, – ironišką išvadą laidoje išsakė žurnalistė.
J. Oleko teigimu, jis pateikė savo variantą, koks būtų sėkmingiausias urėdijų pertvarkų mechanizmas, galima diskutuoti ir eiti prie tinkamiausių.
Savo ruožtu INFO TV laidoje žurnalistė pateikė skaičius, kurie gali sukelti nemažai klausimų. Vienas tokių yra urėdijų, kurioms vadovauja asmenys, šiuose postuose sėdintys ne po vieną dešimtį metų.
„Seniausias urėdas yra priimtas 1985 metais. Jis dirba 30 metų šiltoje vietoje. Yra dešimt urėdų, kurie įsidarbino iki 1995 metų. Aštuoni urėdai yra pensininkai, jų atleisti neišeina, nes juos gina įstatymas“, – konkrečius skaičius pateikė žurnalistė B. Davidonytė.
Žurnalistės teigimu, urėdai Lietuvoje bent jau rajonų kontekste yra vieni įtakingiausių asmenų, dažnu atveju turintys ir politinį užnugarį, todėl vadovų kėdėse nepajudinami išbūna daugelį metų.
„Rajonuose urėdai yra visuomet labai įtakingi. Visų pirma, jie valdo pinigus, nes urėdijos pačios dabar organizuoja viešuosius pirkimus, kas, mano nuomone, visai nesuprantama. Jei iš regionų perkeliame į centrą, jau yra užkardoma korupcijos grėsmė, nes kai dirba vietiniai pareigūnai ir vietinės įmonės, susitarti nebūna itin sudėtinga“, – laidoje kalbėjo žurnalistė.
B. Davidonytė taip pat pridūrė, kad sumos, kurios „vaikšto“ urėdijų viešuosiuose pirkimuose, įspūdingos ir siekia milijonus eurų.
Apie tai, kodėl socialdemokratai mūru stoja prieš urėdijų pertvarką, žiūrėkite INFO TV laidos „Komentarai su I. Makaraityte“ reportaže.
