Slidi riba tarp įrodymų padarius eismo įvykį ar Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą bei asmens ir privatumo įstatymo pamynimo vis dar kelia nežinomybę vairuotojams. Naudoti vaizdo registratorių ar nenaudoti? Galima ar negalima? Pagelbės ir pakenks? Tai klausimai, kurie nuolat sukasi vairuotojų galvose. Ir ne be reikalo.
Neapgalvotas elgesys su vaizdo registratoriaus užfiksuota medžiaga kai kuriais atvejais gali labiau pakenkti, nei pagelbėti. O kai kuriais atvejais iš tokios vaizdinės medžiagos tiesiog nebus naudos, nes teismas jos nepalaikys kaip patikimu įrodymu.
Tai visgi ar naudinga savo automobilyje turėti vaizdo registratorių? Naujienų portalas Alfa.lt atsako – naudinga, tik šiuo atveju reikia žinoti keletą niuansų, kuriuos įvardijo advokatas Arnas Paliukėnas. Kitaip galite patys turėti bėdos.
Kartais policija pati paprašo
Vaizdo registratorių užfiksuota medžiaga tam tikrais atvejais išties gali būti naudinga ir tą pripažįsta patys policijos pareigūnai. Kartais policija netgi pati ieško liudininkų, kurie turi vertingos vaizdinės medžiagos.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje atliekamas tyrimas dėl eismo įvykio.
Vasario 23 d. apie 20.15 val. Kaune, V. Krėvės pr., netoliese namo nr. 97, automobilis „Hyundai Elantra“ kliudė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią moterį (gimusią 1961 m.). Pėsčioji buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, vėliau prisistatė pareigūnams ir teigė vairavęs automobilį eismo įvykio metu. Vairuotojui (gimusiam 1975 m.) nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,27 prom.
Asmenų, užfiksavusių minėtą eismo įvykį vaizdo registratoriumi, prašome kreiptis į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tyrėjus.
Tokių ir panašių pranešimų naujienų portalas Alfa.lt gauna tikrai nemažai. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė atsakyme teigė, kad policija vaizdo registratorių naudojimą vertina teigiamai.
„Užfiksuotas vaizdas gali būti įrodymu tiriant eismo įvykio (Kelių eismo taisyklių pažeidimo) bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis teisės aktais, visus įrodymus vertina pareigūnas (teismas), tiriantis teisės pažeidimo bylą“, – tvirtino D. Žilinskė.
Inicijuoti tyrimų nepatartina
Advokato A. Paliukėno teigimu, Lietuvoje teismų praktika, kalbant apie vaizdo registratorių teikiamą naudą, nėra vienoda. Vairuotojų užfiksuota medžiaga gali būti panaudota inicijuoti tyrimus, apkaltinti kitus, tačiau teismas į tai žiūri tikrai atsargiai, o ir pats advokatas to nerekomenduoja daryti.
„Inicijuoti tyrimus, tai yra ne šiaip tyrimą kaip tokį, bet tokį, kuris būtų pavadintas byla, už kurį būtų patrauktas pažeidėjas atsakomybėn, tai neturėtų būti naudojama inicijavimui. <...> Tai bet kokiu atveju tas buitinių prietaisų naudojimas byloms inicijuoti ir kad pradėti kažką persekioti dėl to patraukiant administracinėn atsakomybėn ir panašiai, nesu to šalininkas ir teismai kol kas naudoja panašią praktiką kaip aš sakiau“, – Alfa.lt kalbėjo pašnekovas.
A. Paliukėnas pridūrė, kad daugiausia klausimų kelia vaizdinės medžiagos patikimumas, kadangi buitiniai vaizdo registratoriai nėra tikrinami ekspertų ir jais tiesiog gali būti manipuliuojama norint kažką apkaltinti ir patraukti atsakomybėn.
„Jeigu mes reikalaujame iš pareigūnų, kad jų naudojama įranga būtų metrologiškai tikrinama ir licencijuota, kad žinotume, jog ten jokio falsifikato nėra, tai akivaizdu, kad tas pat turi būti taikoma ir visai įrangai, kuri yra mūsų naudojama bet kurio iš vairuotojų.
<...> Turėtų būti (atliekama vaizdo registratorių – red. past.) metrologinė patikra <...> ir tie patikrinimai turėtų būti periodiškai atliekami, taip turėtų būti aišku, kad jais negalima manipuliuoti, <...> iškarpyti (vaizdo medžiagos – red. past.) ir panašiai. Tada tokie įrodymai, manau, kad jau yra patikimi“, – akcentavo advokatas.
Panaudoti gynybai
Visgi vaizdo registratoriai gali praversti tyrimo metu kaip gynybos priemonė, kai kažkas nori apkaltinti žmogų už padarytą KET pažeidimą ar eismo įvykį, su kuo jis nesutinka. Tokiu atveju vaizdo medžiagą teismas ar tyrimą atliekanti kita institucija gali traktuoti kaip svarų įrodymą.
„Jeigu esi apkaltintas nepagrįstai, kad padarei pažeidimą ar nesutinki su pareigūnų paaiškinimais, ar nesutinki su kažkokiu kitu liudytoju ir panašiai – tai tada, kai kažkas turi gintis, tokiu atveju, manau, tai tikrai yra perspektyvu ir iš tikrųjų teismuose tai yra laikoma kaip įrodymu. Na, ne svarbiausiais, bet vienu iš įrodymų, kuriuos vis tik nuginčyti yra sunku“, – kalbėjo A. Paliukėnas.
Šioje vietoje derėtų akcentuoti, kad vaizdo registratoriaus užfiksuota medžiaga turi būti kokybiška, joje turėtų aiškiai matytis incidento vieta, laikas, vaizdo medžiaga neturėtų būti kažkaip redaguota, iškarpyta. Tačiau net ir tai negarantuoja ramybės.
„Jeigu iškvies policija tokį asmenį pasiaiškinti, kuris yra kažkur užfiksuotas ir policijai kažkas anonimiškai persiuntė medžiagą, jisai arba prisipažins, arba bus kažkokie įrodymai kiti, kad jis iš tikrųjų tą padarė, tai aišku, kad tada klausimų, matyt, nekils. Bet viskas turi būti kartu. Bet vien tik pagal tai, kad asmuo nepripažįsta kaltės, pagal vaizdo registratorių nubausti aš nematau galimybės“, – aiškino advokatas.
Nereikia tapti baudėjais
Internete, ypač socialiniuose tinkluose dažnai galima atrasti vaizdo įrašų, kuriuos paskelbia eiliniai vairuotojai, o vaizdinėje medžiagoje užfiksuoti galimi pažeidėjai. Tokios praktikos A. Paliukėnas tikrai nepateisina ir netgi perspėja, kad už šiuos darbelius galima prisidaryti nemalonumų patiems.
„Žinau, kad yra ir susikūrę atskiri portalai internete, kur žmonės dalijasi ta medžiaga, tai tą galbūt iš moralinės pusės gal ir galima būtų pateisinti, ypač kai Lietuvoje yra kelias tas ažiotažas dėl kelių gaidelių, bet visada yra rizika peržengti asmens privatumo ribą“, – perspėja pašnekovas.
Administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 4 dalis aiškina, kad neeiliniai vairuotojai, o būtent teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Todėl bandymas „nuplakti“ kažkokį pažeidėją savo nuožiūra gali baigtis teisme. „Manau, kad tikrai gali, nes asmens duomenimis pagal teismų praktiką yra laikomi netgi automobilio valstybiniai numeriai. Tai jeigu iki šiol tas, kas viešina, neturėjo problemų, tai nereiškia, kad negalėtų turėti problemų teoriškai. Ir jeigu kas noras tas nufilmuotasis ir paviešintas asmuo kreiptųsi dėl teisminės gynybos, labai tikėtina, kad jis ir galėtų laimėti bylą“, – sakė A. Paliukėnas.
„Visą laiką žinau, kad kontrargumentas prieš mano tokius argumentus yra, kad tegu nepažeidžia ir bus neviešinami. Taip, bet pažeidimą nustatome ne mes, pažeidimai yra nustatomi institucijose. Kaip aš sakau, greičio įranga, alkoholio kiekio matavimo įranga, alkotesteriai ir taip toliau ir tai yra ginčijami dėl sertifikavimo.
<...> Ir staiga mes sakome, kad buitinis vaizdo registratorius, kaip teisiškai pasakius, vada pradėti tyrimą. Tai neturėtų būti vada pradėti tyrimą arba jeigu tai galėtų būti pradedamas tyrimas, tai negalėtų būti baudžiamas asmuo vien pagal tokią medžiagą“, – reziumavo advokatas.
Tuo metu Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė D. Žilinskė Alfa.lt teigė, kad už saugumą kelyje atsakinga ne tik policija, atitinkamos institucijos, bet ir mes patys – visuomenė, todėl policija skatina tinkamą pilietiškumą, t. y. vairuotojus, kurie užfiksuoja KET pažeidėjus ir medžiagą siunčia policijai.
