„Lietuvos energija“, finansuojant Europos Komisijai, Vilniuje ketina statyti kogeneracinę jėgainę, kurioje būtų deginamos atliekos ir biokuras šilumai ir elektrai gaminti. Tačiau Europos Sąjungos remiamas projektas, kuris turėtų sostinėje išspręsti atliekų tvarkymo krizę ir gerokai sumažinti šilumos kainas, ėmė buksuoti dėl savivaldybės ir interesų grupių veiksmų. Projektui besipriešinantys veikėjai dar neseniai slapta per su Rusijos žvalgybos interesams Lietuvoje atstovaujančiu tarpininku derėjosi su Rusijos valstybiniu branduolinės energetikos koncernu „Rosatom“ dėl elektros tiekimo iš statomos Astravo ir planuotos Kaliningrado atominių elektrinių.
Blokuoja miesto taryba
„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas pateikia keletą nelabai malonių pavyzdžių, kaip iki šiol buvo sprendžiami kai kurie su elektrinės statyba susiję darbai. Jis užsimena, kaip procesas stringa Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
„Kogeneracinė jėgainė sprendžia tris dalykus. Pirma, tai atliekų tvarkymo klausimas – problema, krizė realiai, kuri ir šiandien akivaizdi. Antra, tai šilumos kainos klausimas – tai pigesnė šiluma už stabilią kainą. Ir trečia – elektros gamyba. Esame parengę projektą, atlikę jo derinimus, įvykdę tarptautinį rangos konkursą, atrinkę rangovą, pradėję projektavimo netgi darbus. Šiuo metu vienintelis dalykas, kuris dar stabdo mus, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas dėl padidinimo aukštingumo pastatų. Šiuo metu ten galiojantis reglamentas riboja pastatų aukštį, o mūsų jėgainė projektuojama yra aukštesnė, tad mums reikalingas toks sprendimas. Dėl jo esame kreipęsi į savivaldybę. Iš tiesų tą padarėme dar 2015 metais, 2016 metais praėjome visus komitetus, tris kartus tas klausimas buvo įtrauktas į tarybos darbotvarkę, deja, visus kartus išimtas. Jau šiandien dienai galim sakyti, kad mums procesą tai stabdo, ir tai lemia vėlavimą“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas D. Misiūnas.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad „Lietuvos energijai“ bus leista statyti šią jėgainę, ir teigia, kad jokių dirbtinių kliūčių nėra daroma.
„Mes tikrai turėjome detalias šnekas su „Lietuvos energija“, ir galiu pasakyti tik viena, kad jokių dirbtinių kliūčių nedaroma yra. Projektavimo sąlygos yra išduotos, projektavimo darbai, tikiuosi, vyksta, tai yra „Lietuvos energijos“ rankose, ir natūralu, kad mes priimsim sprendimą leisti statyti tą elektrinę, nes kitos išeities galiausiai ir nėra“, – sako sostinės meras R. Šimašius.
Meras taip pat pritaria, kad elektrinė miestui reikalinga. Anot jo, tai yra sudėtinė Vilniaus miesto atliekų tvarkymo schemos dalis.
„Tas projektas būtinas, būtent atliekų rūšiavimo gamykla pastatyta. Šiuo metu yra kaupiamos tos išrūšiuotos atliekos, ir jų apskritai galiojimo terminas yra treji metai, tai juo nuo rudenį paleistos rūšiavimo gamyklos per trejus metus gerai būtų, kad ta gamykla atsirastų, nes kitaip beprasmiški tampa anksčiau kažkada išleisti pinigai“, – sako Vilniaus miesto meras R. Šimašius.
Įspėja dėl konkurencijos ribojimo
Tačiau nors Vilniaus meras teigia, kad palaiko projekto įgyvendinimą ir nėra jokių trukdžių, laidos „Alfa“ savaitė“ žiniomis, atrinkti projekto rangovai – žinomų Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos kompanijų konsorciumas – valstybines institucijas jau raštu informavo, kad į projekto parengiamuosius darbus, pagal sudarytą sutartį, investavo daugiau nei 11 mln. eurų, tačiau, artimiausiu metu neišsprendus problemų, savivaldybėje ketina stabdyti darbus, dėl ko vėluos jėgainės statybos.
Savo ruožtu Konkurencijos taryba (KT) sako, kad panašūs savivaldybės trukdymai gali būti traktuojami kaip konkurencijos ribojimas.
„Bendras principas yra toks, kad administracinės kliūtys verslo steigimuisi ir plėtrai, įskaitant ir delsimą priimti sprendimą, ar papildomų reikalavimų, kurių teisės aktai nenumato reikalavimą ir iš verslo, galėtų būti laikoma kaip kliūtis įeiti į rinką, veikti rinkoje, dėl ko, be abejo, galėtų būti ribojama konkurencija“, – sako KT pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Europos pinigai ir parama
Šis „Lietuvos energijos“ projektas yra remiamas EK, jam jau yra patvirtinta ES struktūrinių fondų parama, taip pat gauta Europos investicinio banko paskola.
„Šiam projektui yra numatyta 190 milijonų eurų paskola, dėl kurios susitarta tarp Europos investicinio banko ir „Lietuvos energijos“ praeitų metų gruodžio 5 dieną. Tie pinigai bus skirti iš vadinamojo Junkerio investicijų fondo, ir mes tikimės, kad šis projektas, naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje projektas, tiek stengsis užtikrinti didesnį energijos efektyvumą, tiek ir skatins didesnę konkurenciją vietos rinkoje. Kartu ir kurs naujas darbo vietas statant jėgainę ir jau jai veikiant“, – sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Prezidentė remia projektą
Projekto svarbą pabrėžia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Anot valstybės vadovės, „Vyriausybė turi rasti greitus sprendimus, kaip užtikrinti šalies gyventojams pigesnį šildymą ir švaresnę aplinką, nes 60 procentų atliekų vis dar laidojama sąvartynuose“.
Būtent šią problemą padėtų spręsti pastatyta elektrinė.
Intensyviai veikia interesų grupės
„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas D. Misiūnas įžvelgia ir aktyvius interesų grupių veiksmus stabdant valstybinį projektą, kuris sudarys rimtą konkurenciją ir atims pelnus iš nereguliuojamų šilumos gamintojų.
„Mūsų projektu nėra patenkinti kiti šilumos gamintojai. Tą jaučiame Kaune (kur „Lietuvos energija“ taip pat vykdo kitą kogeneracinės elektrinės projektą – Alfa.lt past.), panašiai yra ir Vilniuje. Tą patvirtina ir tai, kad pats projektas ir Vyriausybės sprendimai buvo keletą kartą apskųsti Europos Komisijai. Komisija tuos skundus atmetė ir neturi priekaištų mums dėl projekto vykdymo, tačiau interesai ir galimai prarastas pelnas skatina vienus ir kitus veiksmus“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas D. Misiūnas.
Alfa.lt žiniomis, projekto sužlugdymu labiausiai yra suinteresuotas ir aktyviausiai lobistinę veiklą vykdo buvusio premjero Andriaus Kubiliaus tuometis patarėjas ir Lietuvoje didžiausio nepriklausomo šilumos gamintojo bendros Lietuvos ir Vokietijos kompanijos „Danpower Baltic“ vienas iš akcininkų Alvydas Žabolis.
Interesai iš po ekspremjero Kubiliaus skverno
A. Žabolio interesai energetikos sektoriuje siekia 2011 metus, kai dar būdamas premjero patarėju įsigijo trečdalį bendrovės „GECO Investicijos“ akcijų ir pradėjo ruošti pirmosios Lietuvoje privačios biokuro katilinės, kuri tiektų šilumą į miesto šilumos tinklus, projektą.
Per Arvydo Sekmoko tuomet vadovaujamą Energetikos ministeriją 2011 m. buvo inicijuojamas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, kuriame numatytas įpareigojimas šilumos tiekėjui iš privačių nepriklausomų šilumos gamintojų privalomai supirkti iš biokuro pagamintą šilumą už ne didesnę kainą, nei ją pasigamina pats šilumos tiekėjas, t. y. sudaroma galimybė nepriklausomam šilumos gamintojui iš biokuro pagamintą gerokai pigesnę šilumą šilumos tiekėjui parduoti už kelis kartus didesnę „dujinę“ kainą.
Nenuostabu, bet būtent A. Žabolio ir partnerių kompanija „GECO investicijos“ pirmieji Lietuvoje pastatė ir pradėjo eksploatuoti biokuro katilinę Kaune. Katilinės statybos baigtos 2012 m. rugsėjį, o nuo 2012 m. spalio ji pradėjo veiklą ir gamina šilumą Kauno gyventojams.
Tačiau kompanija neištesėjo valstybei duoto pažado sumažinti tuo metu didžiausias Lietuvoje šilumos kainas Kauno mieste. Iš biokuro pagaminta šiluma sumažinama tik simboliškai – keliais procentais – ir pardavinėjama už „dujinę“ kainą. Ekspertiniu vertinimu, į 20 MW katilinę buvo investuota apie 20 mln. litų, o dėl „dujinės“ kainodaros ji atsipirko per 2–2,5 metų.
Dėl tokios sėkmės euforijos ši kompanija planavo stipriai plėstis, tačiau, pasikeitus Vyriausybei, kompanija susidūrė su politinio palaikymo problemomis ir nauji projektai įstrigo. Siekdamas spręsti susidariusias problemas, A. Žabolis aktyviai ieško užsienio investuotojų ir į partnerius 2014 m. pritraukė Vokietijos kompaniją „Danpower“, kuriai pardavė 50 proc. UAB „GECO Investicijos“ akcijų. A. Žabolio įtikinti vokiečiai iš su kompanija ICOR susijusių bendrovių Vilniuje ir Kaune įsigijo 3 biokuro katilines, papildomai pasistatė biokuro katilines Vilniuje ir biokuro elektrinę Kaune bei tapo didžiausiu Lietuvoje (taip pat Vilniuje ir Kaune) nepriklausomu šilumos gamintoju.
Dalyvavo sau naudingų įstatymų prastūmime
Savo buvusį patarėją, o šiuo metu „Danpower Baltic“ akcininką A. Žabolį prisimena ir buvęs ministras pirmininkas A. Kubilius, kuris neneigia, kad A. Žabolis dalyvavo ir domėjosi energetikos sektoriaus klausimais.
„Jis buvo kažkiek... Mes bendraudavome, tada ypač pačiame pradiniame etape, bet jis labiau dirbo su Energetikos ministerija“, – prisimena buvęs premjeras A. Kubilius.
A. Sekmokas patvirtina, kad, dirbant energetikos ministru, teko bendrauti su A. Žaboliu, o 2011 m. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, sudarę sąlygas šilumos prekybos veikloje dalyvauti privatiems šilumos gamintojams, numatant pareigą šilumos tiekėjui iš jų supirkti šilumą, buvo inicijuoti būtent šių gamintojų.
„Su A. Žaboliu teko susidurti: jis konsultavo LEO likvidavimo klausimais. Iš tikro Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, be abejo, daugiausiai iš šilumos gamintojų pusės“, – pripažįsta buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.
Nusitaikė į Vilniaus šilumos tinklus
Šių metų balandžio mėnesį baigia galioti Vilniaus miesto šilumos tinklų nuomos sutartis su „Vilniaus energija“ ir pasitraukia prancūzų kompanija „Dalkia“ (dabar – „Veolia“). Alfa.lt žiniomis, „Danpower Baltic“ turi interesą organizuoti naują miesto šilumos tinklų konkursą ir tapti nauju Vilniaus šilumos tinklų nuomininku.
Taip pat kompanija ieško galimybių Vilniuje papildomai pastatyti 50 MW biokuro katilą (projektą rengia su ICOR susijusi kompanija „Forest invest“), tačiau toks planas neatitinka Vyriausybės patvirtintos Šilumos ūkio plėtros programos, taip pat jam trukdo valstybės įgyvendinamas kogeneracinės jėgainės projektas.
Sostinės tarybos narys A. Sekmokas aiškina, kad Vilniaus kogeneracinės elektrinės projektas turi būti įgyvendinamas konkurso tvarka, sudarant sąlygas ir kitiems dalyviams, o projektui nepritariantys Vilniaus konservatoriai turi alternatyvų projektą. A. Sekmokas taip pat neneigia, kad bendrauja ir su energetikos bendrovės „Danpower Baltic“ atstovais.
„Vilniaus šilumos tinklai svarsto, nagrinėja ir planuoja statyti biokuro katilą. Esant stebėtojų pirmininku ir nuomos priežiūros komisijos pirmininku, mes analizavome, kokios galėtų ir turėtų būti Vilniaus šilumos ūkio vystymo perspektyvos, lankėmės Hanoveryje, bendravom su „Danpowerio“ atstovais“, – aiškina Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas A. Sekmokas.
Rusiškas pėdsakas
Alfa.lt žiniomis, A. Žabolio veikla neapsiribojo tik savo verslo interesų protegavimu šilumos sektoriuje.
Turimais itin patikimais duomenimis, A. Žabolis su kai kuriais kitais verslininkais apie metus per Jevgenijų Kostiną, su kuriuo neseniai įkliuvo Seimo narys Mindaugas Bastys, kurį Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvardija kaip Rusijos energetiniams interesams atstovaujantį asmenį, aktyviai derėjosi su Rusijos valstybiniu atominės energetikos koncernu „Rosatom“ dėl bendros įmonės steigimo, kuri taptų Baltarusijoje statomos Astravo ir Kaliningrade planuotos „Baltijskaja“ branduolinėse elektrinėse pagamintos elektros eksportuotoja į Baltijos šalis, Lenkiją ir Skandinavijos valstybes.
Tiek A. Kubilius, tiek A. Sekmokas teigia nieko apie tai nežinantys.
