Urėdijose, kurių, nepaisant tarptautinių organizacijų rekomendacijų, Lietuvoje šiuo metu veikia net 42 savarankiškos įmonės ir generalinė urėdija, klesti neskaidri, bet itin pelninga prekyba mišku, kurią iš esmės kontroliuoja keli tarpininkai. Už tų firmų tarpininkių per šeimos narius ir susijusius asmenis stovi dalis tų pačių urėdų, kurie kartu su įtakingais užtarėjais bene labiausiai priešinasi šalyje planuojamai reformai.
Siūlo pertvarkyti urėdijas
Kadangi urėdijose klesti stambaus sukčiavimo schema, pasišildyti rankų nepraleidžia progos ir politikai bei aukšti valdininkai: mainais į tai valdžia prekiauja brangiai vertinamais urėdų postais.
Naujoji Vyriausybė bando urėdijas pertvarkyti. Aplinkos ministras teigia matantis problemų, kurias reikia spręsti.
„Iš korupcijos prevencinių ataskaitų arba kur tos pačios ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos mums ženklus sako, į ką mums atkreipti dėmesį, tai yra keli: vienas yra galimos sąsajos tarp pirkėjų ir pardavėjų per įmonių valdymą, per akcijas, giminaičius, artimus giminystės ryšius, ir čia jau reikia galvoti, kaip tai išskaidrinti“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Jam pritaria ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virgis Sinkevičius.
„Labai keista, kai tokioje mažoje valstybėje kiekvienas susikuriam po UAB’ą. Ir ypatingai kai tas UAB’as yra valstybinis, aš suprantu, labai patogu, tačiau manau, kad visa tai turi būti tvarkoma centralizuotai, ir tai pridėtų skaidrumo, nes žinome, kad kampuose labai dažnai voratinkliai užsiveisia“, – sako V. Sinkevičius.
Klesti tarpininkai
Dabartinė prekybos mediena sutvarkyta taip, kad aukcionus laimi perpardavimu užsiimančios įmonės, tokios kaip „Litforina“ ir „Timbex“. Tarpininkai žaliavą eksportuoja į kaimynines šalis ir maksimaliai užpildo jų gamybinius pajėgumus, o Lietuvos gamybininkai skundžiasi, kad dėl žaliavos stokos susidaro prastovų, jų produkcija brangsta.
„Akivaizdu, kad dabar mediena yra superkama kelių didesnių įmonių, plius eksportas, nes mes žinome, kad Lenkijoje 80 procentų rinkos patenkina iš vidaus, bet 20 procentų perka iš Lietuvos. Tai jie iš mūsų perka nebrangiai, ir mūsų mažesnės lentpjūvės nuo to kenčia. Jos negauna ilgalaikių sutarčių, medienos kaina šoka kas pusmetį. Tada tenka paleisti žmones, į techniką būna investuota, ir stovima be darbo ir panašiai“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Sinkevičius.
Reformą remia ir konservatoriai
Urėdijų reformos šalininkai tikina, kad šiuo metu Lietuvos pramonė negali palankiai įsigyti medienos kaimyninėse šalyse. O Lietuvos urėdijų rengiamuose aukcionuose dalyvauja visi norintys. Didžiausia opozicinė frakcija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – Seime remia reformą bei įspėja, kad reformos įgyvendinimas gali turėti ir netiesioginių padarinių Lietuvos planams.
„Esminis dalykas yra tai, kad mūsų įsipareigojimas įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją – tos organizacijos keliami tikslai kalba apie tai, kad valstybinės įmonės turi būti valdomos efektyviai. Tai reiškia, kad ne Seimo nariai turi nuspręsti įstatymu, kokios tos įmonės turi būti, kiek jose turi dirbti žmonių, į kiek padalinių tokios įmonės turi būti padalintos, o tai turi nuspręsti Vyriausybė, vadybininkai, kurie efektyviausiu būdu prižiūrės tą įmonę ir grąžins didžiausią grąžą valstybei. Tai šiandien, kada mes turime įstatymu valdomą įmonę, iš esmės tai visiškai prieštarauja nuostatai ir greičiausiai užkirs kelią mums įstoti į tą organizaciją“, – įspėja TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Priešinasi mažasis koalicijos partneris
Tačiau urėdijų reformai priešinasi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai, ypač tie, kurie yra medžiotojai. Labiausiai jie gąsdina, kad įvykdžius reformą bus iš darbo atleista daug žmonių.
„Ženkliai sumažėtų darbo vietų, nukentėtų ne tik tiesiogiai dirbantys miškuose, bet ir tos smulkesnės regioninės įmonės, būtų sunkiau subalansuoti ekonominę naudą ir ekologinį mūsų saugumą ir miškų vystymą. Na ir, mūsų supratimu, nukentėtų regionai, dėl kurių mes kaip tik norėtume, kad ne visi suvažiuotų į Vilnių, o dar šiek tiek liktų ir mažesniuose miesteliuose“, –aiškina LSDP frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Juozas Olekas.
„Na, aš negaliu pritarti tokiai reformai, kuri griauna iš pagrindų viską. Taip netyčia buvau frakcijoje, kai ministras pristatinėjo tos reformos metmenis, tai ten pagal jį atleidžiama 400 darbuotojų, o miškininkai sako, kad ir daugiau, bet kur regionuose, miesteliuose, kur tie darbuotojai dings, jie atsidurs Darbo biržoje. Jūs įsivaizduokite, 400 darbuotojų, kas mėnesį bedarbio pašalpos sudarys 120 tūkstančių eurų. Tai ar išloš iš tos reformos kas, ar ne, tai sunku pasakyt“, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas.
Tačiau tokius socialdemokratų argumentus reformos šalininkai atmeta.
„Ar per 10 pastarųjų metų vyko kažkokia plėtra lentpjūvių? Ar medienos apdirbimo cechų ir panašiai? Nevyko. Pasakymas, kad štai mes daug eksportuojam, nėra pagrindinis rodiklis, nes vis dėlto skaičiuokim darbo vietas, kiek jų sukuriama regionuose, ir jų nėra sukuriama. Kasmet patenkiname 20 procentų Lenkijos medienos poreikio – tai nėra man pirminis rodiklis. Aš norėčiau, kad mūsų lentpjūvės gautų žaliavą, būtent ir kurtų darbo vietas ir sėkmingai dirbtų trimis pamainomis mūsų regionuose, o ne žmonėms reikėtų ieškoti darbo kitose valstybėse“, – sako V. Sinkevičius.
Nomenklatūriniai ryšiai
Urėdai turi daug užtarėjų Seime. Vadovaujantis nomenklatūrinėmis tradicijomis Seimo nariams, merams ir kitiems politikams organizuojamos prabangios medžioklės, teikiamos paslaugos, dovanojama mediena, statomos pirtys.
Urėdijas kontroliuojančioje Aplinkos ministerijoje taip pat klesti prezidentės Dalios Grybauskaitės pasmerktos nomenklatūrinių medžioklių tradicijos: aukščiausi pareigūnai su ministerijos kancleriu Robertu Klovu priešakyje taip pat susibūrę į elitinį medžioklės klubą „Girios“, kuriam priklauso aukščiausi miškotvarkos vadovai.
Kartu su ministerijos kancleriu R. Klovu ir svarbiausiais miškų biurokratais medžioja ne kas kitas, o ir įtakingo prekybos mediena tarpininko „Timbex“ vadovas Robertas Ašmonas, kiti miško prekeiviai.
Konkursą į ministerijos miškų departamento direktoriaus vietą taip pat laimėjo to paties būrelio narys Donatas Dudutis. Konkurso komisijos pirmininku buvo medžioklės draugas kancleris R. Klovas. Šias medžiokles ir neskaidrius paskyrimus žada aiškintis Seimo Antikorupcijos komisija.
Įžvelgia neskaidrius ryšius
„Kai teko dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tai mes atlikinėjome tyrimą, kuris buvo susijęs su Panevėžio urėdija, tai akivaizdžiai teko įsitikinti, kad tos komercinės medžioklės tampa susitarimų vieta. Ir tikrai neskaidrių, nes šiai dienai būtent ir baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas buvęs Panevėžio urėdijos urėdas ir politikas, ir tai, kad tai sukuria neskaidrų kontekstą, akivaizdu“, – sako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.
Net nomenklatūrines medžiokles ginantis socialdemokratas ir medžiotojų prezidentas B. Bradauskas pripažįsta, kad medžiotojų ryšiai yra glaudūs.
„Be abejo, tos pažintys padeda užmegzti ryšių, padeda išspręsti vieną ar kitą problemą, kada bendrauji betarpiai“, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas B. Bradauskas.
„Turėtume galų gale po tiek metų, po 27 metų, turėtume išsivaduoti iš to savų dengimo, kažkokių paslaugėlių gavimo, tokia baisiai neteisinga atmosfera Lietuvoje, kai yra saviškiams organizuojamos medžioklės, vėliau priimami įstatymai. Tokią sistemą ginantys, tai nėra teisinga. Aš kviečiu tuos, kurie yra susiję, tai tikrai nusišalinti nuo tų klausimų, nekomentuoti viešumoje, geriausiai gal netgi trauktis iš pareigų, jei yra kokių nors įtarimų neskaidrumais“, – sako TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis.
Jei Seimas balandžio pradžioje nepritars urėdijų reformai, Lietuva nebus priimta į elitinę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD), vienijančią ekonomiškai labiausiai išsivysčiusias šalis. Organizacijai jau priklauso tiek Estija, tiek Latvija.
