Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) skelbia karą Lietuvos televizijose karaliaujantiems rusiškiems serialams ir laidoms. Konservatoriai įsitikinę – bent pusę transliacijų laiko turi užimti europietiška, o ne Kremliaus propagandos persunkta produkcija. Tuo metu opoziciniai liberalai šią idėją lygina su liūdnai pagarsėjusia Dovilės Šakalienės „50 ant 50“ iniciatyva, o valdantieji baiminasi, kad tokiais suvaržymais žiūrovus dar labiau pastūmėsime į rusiškų programų glėbį.
2017 m. kovą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) atliktas tyrimas atskleidė, kad per savaitę (kovo 6–12 d.) iš pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų nacionalinei produkcijai didžiąją programos laiko dalį skiria LRT ir LRT „Kultūra“ – atitinkamai 60,2 ir 77 proc. Europos kūriniai sudaro 23,3 proc. LRT ir 11,1 proc. LRT „Kultūros“ produkcijos.
Tuo metu didieji komerciniai kanalai TV3 ir LNK lietuviškai produkcijai atitinkamai skyrė 28,1 ir 35 proc., europinei produkcijai – 11,6 ir 16 proc., o rusiškos produkcijos per minėtą laikotarpį aptikta tik TV3 – 1,9 proc.
Rusiška produkcija labiau išsiskiria du kanalai – BTV ir „Lietuvos ryto“ televizija. Rusiški filmai, serialai ir kitos produkcija per minėtą laikotarpį netgi užėmė atitinkamai 35,5 ir 38 proc. Nacionalinė produkcija sudarė 31proc. „Lietuvos ryto“ televizijoje ir 10,7 proc. BTV. Pastarasis kanalas taip pat gausiai naudojo kitose šalyse sukurtą produkciją – 38,8 proc. Tuo metu kovo 6-ąją rusiška produkcija dominavo „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje ir sudarė net 49 proc.
Daugiau negu pusė produkcijos – europietiška
Šią statistiką išvydę TS-LKD frakcijos Seime nariai pasišovė sumažinti rusiškos produkcijos antplūdį Lietuvos televizijose.
„2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, o 2016 m. – 151 valandą, 2017 m. – 198 valandas. Daugiausia tai Rusijoje sukurti serialai“, – savo skaičiavimus papildomai pateikia konservatoriai.
Šiuo metu Visuomenės informavimo televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. Taip pat numatoma, kad televizijos programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus.
Antradienį Seime konservatoriai pristatys šio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo išbraukti iš minėtų nuostatų frazę „kai tai įmanoma“, tai yra įpareigoti televizijas daugiau kaip pusę savo programos laiko skirti Europos kūriniams.
Alfa.lt kalbintas vienas iš pataisų autorių TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis pabrėžė, kad įpareigojimas televizijoms skirti daugiau laiko Europos kūriniams taptų rinkos apsaugos priemone nuo Kremliaus propagandos persunktų rusiškų laidų, serialų.
„Kaip žinia, 95 procentai gaminamos rusiškos produkcijos yra tiesiogiai susijusi su Kremliumi, tai yra valstybiniai produktai, kurių tikslas yra kiek įmanoma labiau pasipriešinti, pašiepti europines vertybes, valstybingumą, sukurti nostalgiją buvusiems laikams“, – aiškino konservatorius.
Dievagojasi: kontroliuoti turinio nesiekia
Anot Ž. Pavilionio, tokie siūlymai neturėtų būti traktuojami kaip draudimai ar bandymas kontroliuoti televizijų turinį.
„Jeigu mes sukurtume tam tikras rinkos apsaugos priemones, manau, mūsų vartotojams būtų galimybė pasirinkti geresnės kokybės europietišką, o tai reiškia – ir lietuvišką, ir lenkišką, ir vokišką produkciją, kuri yra, tačiau jai sudaromos nelygios sąlygos konkuruoti, kadangi pas mus Kremliaus nėra, kuris finansuotų ar remtų tokias programas propagandiniais tikslais.
Ta produkcija nėra uždraudžiama, tačiau įvedamas didesnis balansas. Žinant, kad Kremlius daro viską, kad maksimaliai būtų daug informacijos buvusiose sovietų respublikose, nes turi įvairių tikslų, tai čia yra tam tikra apsaugos priemonė, kurios galbūt ir nereikia kitose, Vakarų Europos šalyse, kur tos produkcijos yra mažiau“, – tvirtino TS-LKD narys.
Ž. Pavilionis tvirtino, kad kuo daugiau eterio skirti Europos Sąjungos (ES) šalių audiovizualinei produkcijai, siekiant kurti alternatyvą rusų propagandai, rekomenduojama ir ES direktyvose.
„Mes apsaugome vartotoją, kad jis kaip tik turėtų galimybę pasirinkti, nes šiuo metu kai kuriose televizijose jis neturi tokios galimybės – jis faktiškai nuo ryto iki vakaro žiūri rusišką produkciją.
Kremlius, įsitvirtindamas sąmonėje ir mūsų tautinių mažumų, turi visas sąlygas palengva nukreipti jų vertybės sau tinkama linkme ir po trupučiuką tas kolonas formuoti“, – perspėjo konservatorius.
Ragino neiti Šakalienės pėdomis
Liberalų sąjūdžio frakcijos parlamente seniūnas Eugenijus Gentvilas neslėpė manantis, kad konservatorių idėja šalies televizijose įvesti Europos šalių kūrinių kvotą beveik nesiskiria nuo „valstietės“ D. Šakalienės siūlymo įpareigoti, kad 50 procentų žiniasklaidos turinio būtų „teigiamos naujienos“.
„Nelabai kuo skiriasi nuo D. Šakalienės, R. Šarknicko, Z. Streikaus siūlymų – „50 ant 50“. Tai čia 50 procentų Europos produkcijos ir 50 procentų ne Europos produkcijos. <...> D. Šakalienė, atrodo, irgi turėjo šventus tikslus, bet... Toks kišimasis tampa labai dviprasmiškas spaudos, žiniasklaidos kontrolės ir cenzūros požiūriu, o problemų, kurias nori išspręsti, neišsprendžia“, – kritikos TS-LKD siūlymams negailėjo liberalas.
E. Gentvilas atkreipė dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių kūrėjai gali savo produkciją transliuoti ir iš ES šalių, taigi konservatorių siūlomą nuostatą nesunku apeiti.
Be to, liberalo įsitikinimu, eliminuojant dalį rusiškos produkcijos iš televizijos, propagandos problema nebus išspręsta.
„Ar tikrai, ar būtinai Europos produkcija yra geresnė, kokybiškesnė negu kitos, pavyzdžiui, lietuviškos ar Holivudo produkcijos? Ne visada, negalima automatiškai sakyti.
Jei čia stengiamasi išvengti Rusijos propagandinių programų, tai aš sakyčiau, kad tas nepadeda išvengti. Sakysime, kad, jei „Lietuvos ryto“ televizija transliuotų 56 procentus (rusiškos produkcijos – Alfa.lt), tai transliuos 46 procentus, bet propaganda gali būti dar intensyvesnė. Tas automatiškai jokių problemų nesprendžia“, – komentavo E. Gentvilas.
Siūlo neapsigauti – padarysime meškos paslaugą
Alfa.lt kalbintas valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos narys Povilas Urbšys neabejojo, kad kovoti su „minkštąja galia“ tapusia Rusijos produkcija būtina, tačiau ne draudimų keliu.
„Valstiečių“ atstovo teigimu, visų pirma, reikėtų susimąstyti apie alternatyvą rusiškai produkcijai. Pasak P. Urbšio, ta alternatyva Europos Sąjungos kalbomis Lietuvos televizijose jau yra pateikiama ir dabar, tačiau užmirštant elementarias prieinamumo priemones – vertimą į lietuvių kalbą, subtitrus.
„Estijoje žinių laidos užsienio kalba be vertimo į estų kalbą negali sudaryti daugiau negu 10 procentų produkcijos. Tai reiškia, kad 90 procentų turi būti su subtitrais arba versta. Latvijoje iš viso yra taip, kad visos laidos ar filmai, jei yra užsienio kalba, gali būti tik su subtitrais. Tai jeigu mes norime, kad Europos Sąjungoje pagamintos laidos būtų transliuojamos, reikia padidinti tų laidų prieinamumą, tai yra mes turime pasirūpinti tų laidų vertimu, subtitrais. Nes pas mus radijo ir televizijos programos, kurios transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su subtitrais.
O mes turime tokį kuriozą. Ne kartą teko matyti Lietuvos televizijos kultūros kanale filmus, kurie transliuojami įvairiomis užsienio kalbomis – anglų, vokiečių, prancūzų – be subtitrų ir be vertimo. Ir mes tada stebimės, kodėl žiūri Lietuvos žiūrovas rusiškus kanalus. Tai mes patys padarome taip, kad jis į tuos kanalus persijungtų“, – stebėjosi pašnekovas.
P. Urbšio teigimu, kvotos Europos kūriniams Lietuvos televizijose gali suveikti netgi priešingai – rusiškos produkcijos norintys žiūrovai gali iš viso pereiti prie rusiškų, o ne lietuviškų televizijų.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Žiūrovas, kuris žiūri rusiškas laidas ir dėl to įsijungia lietuvišką komercinį kanalą, dalį informacijos, kuris gauna, yra ne vien Rusijoje paruoštos laidos. Taigi jis lieka Lietuvos informaciniame lauke. <...>
Jeigu bus padaryti tik administraciniai sprendimai, nesprendžiant problemos iš esmės, nesiekiant suinteresuoti žiūrovų žiūrėti ne rusų parengtų laidų ar filmų, tai mes padarysime meškos paslaugą. Tokios pataisos gali negrįžtamai nublokšti Lietuvos žiūrovą į Rusijos informacinę erdvę“, – įspėjo P. Urbšys.
Perspėjo apie nepalankų laiką
LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, kurį šiame poste palikti dirbti siūlo valdantieji, neabejoja, kad Kremliaus propaganda yra juntama ne tik televizijoje transliuojamose laidose.
„Propagandos prasme žiūrint, ji yra jaučiama ne tik informacinėse, analitinėse, politinėse laidose, bet ir kultūroje, ir per sportą, ir per tuos pačius filmus. Tiesiog reikia ją sugebėti atskirti, įvertinti. Tai nėra taip paprasta“, – Alfa.lt teigė E. Vaitekūnas.
Tiesa, ar reikėtų dėl to įvedinėti kvotas ir reguliuoti, kokios kilmės produkcija turi būti pateikiama TV žiūrovams, LRTK vadovas komentuoti nesiėmė.
„Tai yra politinis dalykas. <...> Šalys gali ir griežtinti situaciją, bet ar tai priimtina, ar ne, nesiruošiu komentuoti. <...>
Dėl paties turinio tai mūsų komisija negali nurodyti nei kokias programas transliuoti, nei kada ir kaip. Mūsų komisijos tikslas yra stebėti, kad nebūtų tose programose skleidžiama įstatymų draudžiama informacija“, – aiškino E. Vaitekūnas.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Nerijus Maliukevičius teigė matantis dvejopą iššūkį.
„Iš vienos pusės mes matome, kad diskusijos dėl Rusijos produkcijos, Rusijos propagandos netyla, o kaip tik aštrėja, situacija nelabai keičiasi, užtat akivaizdu, kad kyla tokios formalios administracinės iniciatyvos.
O iš kitos pusės, man atrodo, irgi yra įdomus fenomenas, kad tas pasiūlymas randasi apskritai žiniasklaidos tokių keistų pasiūlymų kontekste. Turiu omeny neseniai vykusius „50 ir 50 procentų naujienų“ siūlymus. Aš manau, kad tai nėra dėkingas laikas projekto teikėjams, bet tai nepaneigia pačios problemos“, – Alfa.lt aiškino politologas.
