Kai kažkokie hakeriai, pasivadinę „Anonymous“, save rimtais ir atsakingais laikančiuose stambiausiuose Lietuvos naujienų portaluose paskleidžia žinią, jog trečiasis pasaulinis karas – ne už kalnų, o lrytas.lt dar prideda seniai žeme pavirtusios visažinės bobutės Vangos autoritetingą patvirtinimą, tai tas pasaulinis karas tikrai bus! Na, gerai, ne šiandien ir ne rytoj, bet kai bus, tada jie sakys „O ką mes sakėme?“. Deja, astrologė Palmira dar tyli, todėl kinkos jau tikrai pradėjo drebėti.
Kuriozas? Iš pirmo žvilgsnio – taip. Bet, suvokus geopolitinį Lietuvos padėties kontekstą, nereaguoti negalima. Naujienų portalų skleidžiamos žinios apie jau visai greitai ateisiantį pasaulinį karą patenka į dezinformacijos ir psichologinio karo prieš Lietuvą sritį.
Pasekmių ilgai laukti nereikėjo. Išsigandę penktokai vienoje mokykloje neramiai klausinėjo mokytojų, o namuose – tėvų. Politika nesidomintys tėvai nerišliai bandė vaikus nuraminti. Tai nėra paprasta, žinant, kad visos Lietuvos žiniasklaidos priemonės, tik vienos daugiau, o kitos mažiau, platina skaitytojams ir žiūrovams „ekstrasensų mūšius“, nes „šito nori žiniasklaidos vartotojai, todėl būtina patenkinti visų skonius“. Žinant, kad visuomenėje ir taip esama pakankamai tikinčiųjų pseudoreliginėmis „tiesomis“, kurias Seime platina Lietuvos vaidilutė numeris vienas Agnė Širinskienė, taip tiesiamas tiesus kelias į paniką.
Po mano piktos kritikos feisbuke minėtiems portalams buvo susigriebta ir pateikta rimtesnė informacija apie „Anonymous“ veiklą, ir tik keliais žodžiais 15min.lt paaiškino, kaip reaguoti į paskleistą žinią. Dėkui už tai, bet reikia daugiau ir išsamiau savikritiškai apžvelgti grėsmingas žinias apie artėjantį pasaulinį armagedoną ir kas, kodėl bei kokiame laiko kontekste jas skleidžia.
Taip, „Anonymous“ teigia turintys taurius tikslus, tačiau bet kas gali jais apsimesti ir veikti bet kokiais kriminaliniais ar politiniais kėslais. Jeigu tiesa, kaip teigia šie programišiai, esą jie yra kovotojai už demokratiją nepolitiniais būdais (!), tai kas tada jų vardu skleidžia paniką Lietuvoje ir pasaulyje? Kodėl kaip tik šiandien? Ir kodėl stambieji portalai, skelbdami šią žinią, prarado atsakomybės jausmą?
Atsakant į šiuos klausimus, būtina aptarti galimo karo pasaulyje bei mūsų hemisferoje galimybes. Komentaro formatas neleidžia išsiplėsti, todėl sudėliosiu kuo glausčiau.
Pirmiausiai – apie pasaulinio karo prielaidas šiandien. Teigiu, kad tokių prielaidų nėra, nebent suveiks kurio nors diktatoriaus iracionalus suicidinis faktorius. Per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus tokių prielaidų buvo. Juose dalyvavo agresyvios imperijos – Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, stalinistinė sovietų imperija, taip pat JAV ir Japonija, buvo įtraukta Kinija ir Artimieji Rytai. Didžiosios valstybės turėjo savo kolonijų įvairiose pasaulio vietose.
Ir šiandien įtampos tarp kai kurių valstybių netrūksta, bet turime aiškų bloką šalių, veikiančių kaip stabdis pasauliniam karui. Tai Europos Sąjunga ir JAV (NATO blokas), Japonija, Pietų Korėja, Izraelis, Australija ir, paradoksaliai, Kinija. Kol Iranas neįsigijo branduolinio ginklo, Artimuosiuose Rytuose taip pat santykinai ramu: Siriją alina pilietinis karas ir IS, Irake viena kitas naikina vietinės sektos, „Hizbullah“ Libane žino, kuo baigtųsi naujas karas prieš Izraelį, Saudo Arabija tyliai bendrauja su Izraeliu, „Hamas“ neturi galimybių, o dėl palestiniečių kariauti prieš Izraelį niekas nesiruošia. Jie tai supranta. Trumpai tariant, nei naftos, nei dujų rinkoje nestinga.
Kitoje pusėje – tik viena neprognozuojama valstybė, kuri šiandien turi mažiau galimybių pradėti karą prieš Vakarų armadą. Tai Rusija. Taip, 2014-aisiais aneksavęs Krymą ir užpuolęs Ukrainą, Rusijos režimas patyrė pavojingą neoimperialistinę euforiją, kuri pagrįstai kėlė grėsmę Baltijos valstybėms. Bejėgė JAV prezidento Baracko Obamos politika ir, mūsų supratimu, nepakankamai griežta Prancūzijos bei Vokietijos pozicija mums kėlė didžiulį nerimą. Štai kodėl mes Lietuvoje ėmėmės atgaivinti savo karinius pajėgumus. Pagaliau atkuto ir JAV, nusprendusios siųsti savo dalinius į Baltijos valstybes ir Lenkiją. Taip pat atsitokėjo ES ir NATO šalys, Švedija bei Suomija. Bet visų pirma reikia dėkoti Ukrainai, kurioje Rusija įstrigo.
Tuo pat metu Turkija numušė Rusijos karinį lėktuvą, ir kas nutiko? Dabar abi šalys jau vėl draugauja. JAV subombardavo Sirijos karinę bazę, ir kas nutiko? Nieko. Izraelis Sirijoje nuolat naikina Irano per Sirijos teritoriją į Libaną siunčiamus ginklus. Ar Rusija imasi kokių nors priemonių prieš Izraelį? Jokių, nes negali, o negali, nes neturi nei politinių, nei karinių svertų.
Kinijos pozicija – taip pat adekvati ir pragmatiška. Taip, jos siekis įsitvirtinti vakarinėse Ramiojo vandenyno dalyje kelią grėsmę kaimynėms, bet Kinija sureagavo į kietą Donaldo Trumpo administracijos poziciją bei jos demonstruojamą ryžtą naudoti JAV karinę galią. Todėl Pekinas nusprendė verčiau pasirinkti gerus santykius su JAV. Kinijai dėl suprantamų priežasčių mažiausiai reikia karo Šiaurės Korėjoje. Šiame kontekste Kinijai pasaulinis karas nėra naudingas, kaip ir karas su Rusija. Dideles jos teritorijas Kinija su Vladimiro Putino režimo žinia gauna veik dykai. Kitaip nei Rusija, Kinija naudoja savo ekonominę galią pasaulyje per investicijas, o ne grasindama pasauliniu karu.
O ar reikia Šiaurės Korėjai karo su Vakarais? Ne. Jie gali šaukti kiek nori, drabstytis prakeiksmais, bet, vos JAV nusprendus link Šiaurės Korėjos pasiųsti savo armadą ir D. Trumpui pasiūlius susitikti su Šiaurės Korėjos vadais, tonas tuojau šiek tiek pasikeitė, nors Pchenjanas savo branduolinės programos neatsisakys, ir jo niekas šito neprivers padaryti. Žinoma, suveikė ir Kinijos kieta reakcija į Šiaurės Korėjos išsidirbinėjimą. Šiaurės Korėjos karas prieš JAV baigtųsi visišku komunistinės šalies sunaikinimu (ypač jei ji panaudotų branduolinį ginklą). Ir niekas tokiu atveju nestotų Pchenjano ginti. Net ir konvencinis karas prieš kaimynus pačiai Šiaurės Korėjai nėra naudingas (žiūrėkite prielaidas aukščiau). Šiame kontekste Rusijai leidžiama vaidinti „įtakingą supervalstybę, gelbėjančią taiką“. Jeigu ne jos branduoliniai ginklai, Rusija jau seniai nieko nebevaidintų.
Tad kas lieka? Rusija. Ar jos vadai gali pasiduoti tragiškai avantiūrai? Taip gali nutikti dėl dviejų priežasčių: dėl grėsmės prarasti valdžią pačioje Rusijoje bei pernelyg menkų Vakarų atgrasymo priemonių. Kas dėl pastarųjų, Rusijos vadams, panašu, pagaliau atėjo į galvą, jog Vakarų intencijos gintis pradėtos rimtai įgyvendinti. Net jeigu dėl ryšių su Rusija D. Trumpas prarastų valdžią, Rusijos atgrasymo politika nesikeistų, nes sistema, prieš kurią neva norėjo kovoti dabartinis JAV prezidentas, jį suvalgytų ir pati išliktų. Rusijai taip pat nenuskilo Austrijoje, Juodkalnijoje, Prancūzijoje, Olandijoje. „Brexit“ nedavė jokios apčiuopiamos naudos, britai liko ištikimi NATO, švedai ir suomiai didina savo karinius pajėgumus. Liko neaiškumų su rinkimais Vokietijoje. Atėjo laikas mėginti paveikti Vokietijos rinkimus?
Kuo greičiau bus didinami NATO kariniai pajėgumai Baltijos valstybėse bei Lenkijoje (o jie nuolat didinami), tuo labiau tūš Rusijos vadai. Jie suvokia, kad jokio naujo Europos padalijimo jiems naudinga linkme be tikro karo nebus (o tai būtų vienos Rusijos karas prieš visus.) Maskvoje tai suprantama, todėl ir vyksta susitikimai su Vašingtono pareigūnais, siekiant atkurti „business as usual“ santykius arba bent dalinį sankcijų panaikinimą.
Kas belieka Rusijai? Toliau rodyti savo karinę galią ore, jūroje ir sausumoje, taip siekiant pareikšti, kad Baltijos valstybės neva yra jos įtakos zonoje. Taip pat užsiimti psichologiniu bei elektroniniu karu prieš Vakarus – ypač prieš mus, Baltijos valstybes. Ar mes atsilaikysime, priklausys visų pirma nuo gebėjimo įtikinti savo tautas, kad ginti savo šalį būtina imantis visų visuotinei gynybai būdingų priemonių. Toks psichologinis ir faktinis pasiruošimas – svarbi žinia agresoriui. Apie visuotinę gynybą – kitos savaitės komentare „Ar ginkluotas civilis turi teisę nušauti žalią žmogeliuką?“
Rusijai reikalinga nuolatinė įtampa santykiuose su Vakarais. Ji yra kurstoma daugiau dėl baimės prarasti valdžią savo šalyje, nei dėl menamos baimės būti užpultai Vakarų. Rusija šiandien yra diktatūra, kuriai būtinas priešas, bet ir ši diktatūra nėra savižudė. Štai šiame kontekste ir pasirodė „Anonymous“ pareiškimas apie esą tuoj tuoj atidundėsiantį III pasaulinį karą, kurį taip dėkingai be jokios atsakomybės ir komentarų išplatino didieji Lietuvos žinių portalai. Suklupta monumentaliai. Belieka tikėtis, kad viskas galiausiai išeis į naudą.
