Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama geresnės sostinės infrastruktūros, parengė Šiaurinės gatvės pirmojo etapo statybos projektą – nauja gatvė prasidės nuo Vakarinio aplinkkelio ir baigsis prie Ukmergės gatvės.
Remiantis Šiaurinės gatvės detaliojo plano sprendiniais projektuojama 6 (3+3) eismo juostų (su skiriamąja juosta 2,0–5,0 m), B1 kategorijos gatvė nuo Vakarinio aplinkkelio iki jungties su Fabijoniškių g. Prie gatvės numatomi šaligatviai, dviračių takai abiejose gatvės pusėse (2 x 2 m). Kraštinės juostos skiriamos visuomeninio transporto eismui ir dešiniesiems posūkiams.
Atkarpa Vakarinis aplinkkelis – Justiniškių g.
Projektuojami įsijungimai į Pušaloto ir Grigalaukio gatves dešiniaisiais posūkiais, šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų ir dviratininkų perėja prie Pušaloto gatvės ir nuovaža į greta gatvės esančių daugiaaukščių garažų teritoriją.
Projektuojama Šiaurinės gatvės ir Justiniškių gatvės vieno lygio šviesoforais reguliuojama sankryža.
Atkarpa Justiniškių g. – Laisvės pr.
Projektuojama jungtis su Žemynos gatve, šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų ir dviratininkų perėja prie Žemynos gatvės, šviesoforais reguliuojama jungtis su Laisvės pr. bei nuovažos į greta gatvės esančius sklypus pagal detaliojo plano sprendinius.
Projektuojama Šiaurinės gatvės ir Laisvės pr. dviejų lygių sankryžą su viaduku ir nuovažomis.
Atkarpa Laisvės pr. – Ukmergės g.
Projektuojami įsijungimai į Čiobiškio ir Baltrušaičio gatves dešiniaisiais posūkiais, šviesoforais reguliuojama pėsčiųjų ir dviratininkų perėja prie Čiobiškio gatvės.
Projektuojama Šiaurinės gatvės ir Ukmergės g. dviejų lygių sankryža ir viadukas su nuovažomis ir projektuojama šviesoforais reguliuojama jungtis su Fabijoniškių gatve.
Taip pat būtų statoma požeminė pėsčiųjų perėja prie Ukmergės g. 240 ir rekonstruojama Fabijoniškių g. atkarpa (raudonųjų linijų ribose) tarp jungties su Šiaurine g. ir S. Stanevičiaus g., įrengiant šviesoforais reguliuojamą sankryžą.
Magistralinio tinklo nėra, o urbanistika – viena intensyviausių
Rengiant Šiaurinės gatvės detalųjį planą akcentuota – Vakarinio aplinkkelio III etapo apkrovimas ir reikšmė žymia dalimi priklausys nuo jį „maitinančių“ miestų gatvių, iš kurių svarbiausia Šiaurinė, jungianti su aplinkkeliu Žirmūnų, Fabijoniškių, Šeškinės, Pašilaičių, Justiniškių gyvenamuosius rajonus.
„Ši jungtis leistų išvengti tiesioginio transporto srautų į pietinius miesto rajonus, kertančių centrinę miesto dalį. Šiaurinė gatvė – neatskiriama Vakarinio greitkelio sudedamojo dalis, tiesiogiai įtakojanti ekonominį greitkelio atsiperkamumą“, – teigiama parengtame statybos projekte.
Ilgą laiką pagrindinis gatvių tinklas Vilniuje buvo vystomas pietinėje miesto dalyje, dėl to kentėjo šiaurinės miesto dalies gyventojai. Šiuo metu čia yra mažiausiai išvystytas magistralinių gatvių tinklas, nors miesto urbanistinė plėtra šia užmiesčio kryptimi yra viena iš intensyviausių.
„Ozo ir Ateities gatvės nesugeba saugiai ir greitai praleisti transporto srautų rytų ir vakarų kryptimi ir nukreipti juos nuo miesto centrinės dalies“, – pažymima projekte.
Planuojamos Šiaurinės miesto gatvės vieta esamoje Vilniaus šiaurinės dalies miesto gatvių tinklo struktūroje yra nauja rytų bei vakarų jungtis tarp jau esamų Ateities ir Ozo / Kareivių gatvių.
Šiuo metu atstumas tarp minėtų esamų jungčių yra neleistinai didelis ir siekia net 2,3–2,8 km. Tai yra pagrindinė didelio Ozo bei Kareivių gatvių apkrovimo priežastis. Šiaurės pietų kryptimi esamas gatvių tinklas yra nepalyginamai tankesnis ir atstumas tarp šių jungčių vidutiniškai siekia 700–800 metrų t. y. didesnis nei 3 kartai.
Pagrindinės šiaurės‐pietų jungtys nagrinėjamoje teritorijoje yra Justiniškių g., Laisvės pr., Ukmergės g., Gelvonų‐Stanevičiaus g., Geležinio Vilko g., Kalvarijų gatvės. Toks skirtingas svarbiausių gatvių geografinis išvystymo lygis jau šiuo metu sukelia vieną didžiausių Vilniaus mieste susisiekimo problemų – nuo centro ateinančios Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvės šiauriau esamos Ozo gatvės turi skirtingą apkrovimą, nes Geležinio Vilko gatvė neturi skersinio paskirstomojo tinklo, dėl ko ir transporto srautai yra gerokai mažesni.
Daugiafunkcio stadiono vizija
„Šiaurinė gatvė dubliuoja Ozo gatvę, kurioje dar iki 2020 metų turėtų atsirasti naujas didelės traukos objektas – daugiafunkcinis centras su stadionu šalia jau esančio PPC „Akropolis“. Įvertinant tai, kad jau šiuo metu Ozo gatvė yra pasiekusi savo pralaidumo ribą, būtina dar viena vakarų-rytų jungtis, leisianti realizuoti papildomą transportą srautą link / iš šio objekto“, – rašoma projekte.
Teigiama, kad ribota susisiekimo galimybė šiaurinėje miesto dalyje sumažino eismo saugumą dėl sudėtingų eismo sąlygų ir sukėlė didesnį avaringumą. Neplečiant gatvių tinklo šioje miesto dalyje (turima omenyje ir Mykolo Lietuvio gatvė) avaringumo situacija tik blogės, nes artimiausiu laiku masiškai persėsti į miesto viešąjį transportą ar važiuoti dviračiais nepavyks, nes šis procesas reikalauja kelių dešimtmečių.
Šiuo metu juodųjų dėmių grandinė nepriklausomai nuo gatvės kategorijos ir sankryžų tipo formuojasi Ozo, Ukmergės, Ateities, Kareivių ir Kalvarijų gatvėse. Įskaitinių eismo įvykių skaičiau tiesiogiai koreliuoja su eismo intensyvumo lygiu, viešojo transporto intensyvumu ir sankryžų tankiu (išskyrus greito eismo gatves).
„Pateikta išsami esamos būklės analizė leidžia teigti, kad Šiaurinės gatvės įvedimas į Vilniaus miesto perspektyvinę susisiekimo sistemą yra svarbus ir reikalingas žingsnis optimizuojant miesto šiaurinės dalies susisiekimo tinklą, leidžiantis išspręsti jau šiuo metu esančias susisiekimo problemas: mažinti avaringumą, perskirstyti esamus transporto srautus ir padidinti transporto srautų greitį“, – teigiama projekte.
Taip pat projekto rengėjai rašo, kad Šiaurinė gatvė, skirtingai nuo jau esamų ar galimų jungčių, visiškai nepažeidžia esamų gyvenamųjų rajonų urbanistinės struktūros, daro mažiausią poveikį gyventojams, nes planuojant šiuos rajonus ši gatvė buvo numatyta senesniuose teritorinio planavimo dokumentuose – specialiuose planuose, kompleksinėje transporto schemoje, generaliniuose planuose.
Detaliau susipažinti su Šiaurinės gatvės projektiniu siūlymu galima Vilniaus miesto savivaldybėje. Viešasis susirinkimas dėl projekto vyks liepos 12 dieną 17:30 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 215 kab., Konstitucijos pr. 3.
