Kinijai švenčiant 90-ąsias Žmonių išlaisvinimo armijos įkūrimo metines, šalies prezidentas Xi Jinpingas Didžiojoje Pekino žmonių salėje pasveikino susirinkusiuosius ir pabrėžė „absoliučią komunistų partijos valdžią“.
„Privalome tęsti absoliučios partijos lyderystės įgyvendinimą“, – Komunistų partijos ir armijos pareigūnams sakė Xi Jinpingas.
Apžvalgininkai neabejoja – šalies prezidento perspėjimas buvo svarbi žinutė prieš artėjantį Politinio biuro komiteto susitikimą, kuriame bus nuspręsta, kas Kiniją valdys ateinančius penkerius metus.
„Kaip draugas Mao Zedongas yra sakęs, kad mūsų principas yra kariuomenei vadovaujanti partija, o ne partiją valdanti kariuomenė“, – sakė Xi Jinpingas.
Kinijos prezidento kariuomenei skirtas perspėjimas nuskambėjo po sekmadienį įvykusio masinio karinio parado, kuriame dalyvavo maždaug 12 tūkst. karių, mažiausiai 100 lėktuvų ir daugybė kitos karinės technikos. Pats Xi Jinpingas ne tik stebėjo, bet ir dalyvavo parade.
Politologų nuomone, šiuo metu pareigas einantis prezidentas pasinaudojo armijos įkūrimo metinėmis, kad įtvirtintų politinį autoritetą prieš lapkritį vyksiantį Politinio biuro nuolatinio komiteto (įtakingiausio Kinijos valdymo organo) susitikimą. Tiksli data, kada susirinks komitetas, kurio „galva“ yra pats Xi Jinpingas, neįvardijama.
Partijos „šerdies lyderiu“ Xi Jinpingas buvo tituluotas praėjusių metų spalį. Tai tapo galingu politiniu simboliu, kuriuo pasigirti negalėjo jo pirmtakas Hu Jintao. Beje, šio prezidento valdymas rėmėsi labiau konsensuso pagrindu, palyginti su dabartiniu „visagaliu“ Xi valdymo stiliumi.
Honkongo universiteto politikos mokslų profesorius Yvonne Chiu tikina, kad dabartinio prezidento kalboje nuskambėjo priminimas apie kariuomenės lojalumą partijai, o ne šaliai.
„Jis siuntė žinią visiems kinams, kad kariuomenė yra jo pusėje. Ypač dabar, kai prieš dabartinę valdžią inicijuojami antikorupciniai tyrimai, vis purtantys susiklosčiusią situaciją ir apsunkinantys Kinijos elito gyvenimus“, – aiškino Yvonne Chiu.
Plati ir netgi populiaria tapusi antikorupcijos kampanija Kinijoje jau sužlugdė ne vieną dabartinio prezidento varžovą ar potencialų įpėdinį.
Jokio kompromiso
„Kinija įnirtingai gins savo suverenumą nuo bet kokių žmonių, organizacijos ar politinės partijos“, – Didžiojoje žmonių salėje sakė Xi Jinpingas
Pastaroji mintis buvo išsakyta valdančiajai Komunistų partijai susiduriant su politiniu pasipriešinimu pusiau autonominiame Honkonge ir Taivane. Honkonge didžioji dalis vietinių baiminasi, kad Pekinas sugriežtins kontrolę. Tuo metu Kinija laiko Taivaną atskilusia sukilėlių provincija, kuri, jos manymu, galiausiai vėl prisijungs prie Kinijos.
Azijos gigantė Kinija taip pat yra įsitraukusi į kelis ginčus dėl sienos su savo kaimynėmis, pavyzdžiui, Kinija atsidūrė aklavietėje su Indija dėl teritorijos Kinijos pasienyje su Butanu.
„Niekada neleisime bet kokiems žmonėms, organizacijai ar politinei partijai bet kuriuo metu ir bet kokia forma atskirti nuo Kinijos teritorijos bet kurią dalį. Niekas neturėtų tikėtis, kad nurysime karčius vaisius, kenksmingus mūsų suverenumui, saugumui ir vystymosi interesams“, – sakė Kinijos lyderis.
Vadovauti Kinijai Xi Jinpingas pradėjo 2012 metais, tuomet jis centralizavo valdžią, prieš valdančiosios partijos kritikus ėmėsi griežtų priemonių, o teritoriniuose ginčuose užėmė griežtą poziciją.
Šiandien praktiškai neabejojama, kad partijos komitetas vėl patvirtins 64-erių Xi Jinpingą aukščiausiuoju lyderiu. Negana to, vis dažniau pasigirsta gandų, kad prezidentas siekia įtvirtinti normą, kai šalies lyderis iš posto pasitraukia po dviejų kadencijų.
