Socialdemokratų politinis elitas neatlaikė psichologinio spaudimo. Pasijusti buvusiais nėra lengva. Buvę pirmininkai Gediminas Kirkilas, Algirdas Butkevičius ir Česlovas Juršėnas nusprendė imtis rimtų veiksmų prieš koalicijos su LVŽS nutraukimo šalininkus. „Trojka“ laiške LSDP nariams pareiškė, esą be partijos dalyvavimo koalicijoje Lietuvos valstybės stabilumui – šakės. Tačiau šis iš piršto laužtas pareiškimas yra ne ka kita, kaip Lietuvos demokratijos savireguliacijos mechanizmų menkinimas. Tų mechanizmų, kurie neleidžia nei vienai politinei partijai susitapatinti su valstybe. „Valstybė – tai aš!“ šūkiui demokratinėje Lietuvoje vietos nebėra. Todėl toks gąsdinimas kvepia naftalinu.
Kas staiga tokio baisaus nutiko, kad valstybė, pasak buvusių pirmininkų, atsidūrė tokiame pavojuje, kad be LSDP koalicijoje su LVŽS žemelė apsivers? Bent jau sprendžiant iš autorių laiško, regis, tas pavojus yra tiesiog jiems likti be valdžios. Pavojus – partijai pūti opozicijoje. O likti valdžioje norisi bet kokia kaina. Pasiteisinimas vadinasi „Atsakomybė už Lietuvą“. Todėl esminis šių politikų kaltinimas oponentams – tariamas jų nenoras prisiimti atsakomybės dėl valstybės gelbėjimo.
Su patosu teigiama, kad sudarydami koaliciją su LVŽS, socialdemokratai įsipareigojo Lietuvai: „Socialdemokratai visuomet buvo solidi, valstybiškai mąstanti partija. Kas prisiims atsakomybę, jei mums išėjus Lietuva trejiems metams bus įstumta į politinę krizę ir „buksuos“ visi taip reikalingi ir žmonių laukiami sprendimai?“ Laiške pateikiamas ir darbų sąrašas, turintis įrodyti LSDP svarbą koalicijoje gelbėjant valstybę.
Peržiūrėjus sąrašą, bent jau man, piliečiui, kyla pasipiktinimas. Ką šie visi LSDP politiniai gigantai veikė, kur buvo jų atsakomybė, kai valdžia buvo jų rankose? Juk šituos „socialdemokratinius pasiūlymus, kuriuos priėmė LVŽS“ jie galėjo patys, dar būdami valdžioje, be jokių problemų įgyvendinti, ir dar su kaupu. O tas darbas koalicijoje su LVŽS atliktas tik per devynis mėnesius! Jeigu tada būtų prisiėmę atsakomybę, pirmiausiai už skurdžiuosius visuomenės sluoksnius, šiandien šalį valdytų LSDP. Tad apie kokią atsakomybę kalbama? Juk „atsakomybė už valstybę“ – tai visų pirma atsakomybė už gyvus žmones. Tai reiškia, kad partijos rankose turėjo atsidurti mažiausiai Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pateikto konteksto šviesoje dabar nori nenori peršasi įtarimas, kad valstybė jiems – ne kas kita, kaip jų rankose esantys postai, kurių jie žūtbūt nenori prarasti. Nieko asmeniško, tiesiog taip atrodo.
LSDP atstovai Seime taip pat teigia, kad dalyvavimas koalicijoje kažkaip mažina LVŽS priimamų sprendimų radikalizmą tik jiems esant tandeme su šia partija. Tačiau tai neatitinka politinės tikrovės. Kai turtuoliai gelbėjami nuo aukštesnių mokesčių, įvedant jiems „Sodros lubas“, arba priešinant skirtingas visuomenes grupes ir taip pažeidžiant solidarumo principą, kai pilietis tampa pastumdėliu ant ciniškos politinės šaškių lentos, kur čia kas mato neradikalią LVŽS politiką? Ir ką ji turi bendro su socialdemokratine ideologija? Net ir suprantant, kad politika yra kompromisų menas, galai nesueina.
Galiausiai, apie LSDP buvimą opozicijoje. Visas laiškas tiesiog dvelkia baime atsidurti opozicijoje: „… apskritai niekas nėra įvardijęs, kokie būtų LSDP darbo opozicijoje privalumai. O jų praktiškai nėra – juk LSDP net nebūtų opozicijos lyderė ir privalėtų tenkintis trečiaeilėmis rolėmis.“ Ką gi, jeigu esi nusiteikęs „trečiaeilėms rolėms“, tai taip ir atsitiks.
Nors gal kažkokios prošvaistės esama? Akivaizdu, kad be socdemų, kaip atpirkimo ožio, LVŽS turės dar jauriau reaguoti į visuomenės priekaištus už savo neadekvačią ekonominę politiką ir kitas „dvasingas“ reformas. Taip pat LVŽS, pasitraukus socdemams, bus priversti anksčiau ar vėliau siekti socdemų paramos savo politikai. Žiūrėkite, kaip staigiai jie susitarė su konservatoriais dėl PVM mažinimo šildymui. Todėl kitaip nebus, tarsis ir su socdemais. O ir LVŽS patys teigia, kad širdis jiems taip pat plaka kairėje pusėje. Todėl konservatoriai jiems būtų tik akmuo po kaklu – jie yra rimčiausiai konkurentai. Todėl „trečias laimi“ pamokymas neatitinka tikrovės.
Nebent LŽVS sudarytų koaliciją su TS-LKD, kuri taip pat pristato save, buvusių LSDP vadovų žodžiais tariant, „visuomet solidžia, valstybiškai mąstančia partija“. Klausimas abiem politinėms jėgoms: kur buvo tos valstybiškai mąstančios partijos, kai nuo to mąstymo šalį palikdavo ir palieka po 40-50 tūkst. piliečių per metus? Žemiau skurdo ribos vis dar vegetuoja apie 600 tūkst. žmonių.
Socialdemokratų buvimas opozicijoje, atvirkščiai, tik sustiprins jų svorį, o pačiai partijai leis sugrįžti prie savo ideologinių ištakų bei konsolidacijos partijoje. Buvimas opozicijoje leistų aktyviai pozicionuoti save, nesiskaitant su koalicijos partneriu. Taip pat derėtų prisiminti seną tiesą, kad politikoje egzistuoja tik rezultatai. Deja, rinkimų baigtis parodė, ką visuomenė manė apie LSDP, ir ką mano šiandien. Tereikia pasižiūrėti į visuomenės nuomonės apklausas. Jos rodo, kad LSDP sugebėjimu stumti socialdemokratinę politiką koalicijoje su LVŽS žmonės tiesiog netiki. Vadinasi, toks dalinis buvimas valdžioje naudos partijai neduoda. Likus koalicijoje, ją gali ištikti ir Darbo partijos likimas.
Apibendrinimui. LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas yra teisus, kreipdamamasis į partijos skyrius su klausimu, ar LSDP turi likti koalicijoje. Kaltinimas pirmininkui, esą jis vengia prisiimti atsakomybę, neturi pagrindo. G. Paluckas ją prisiima pačiu demokratiškiausiu būdu. Šito partijoje anksčiau nebuvo. Teiginys „svarbiausia stabilumas valstybėje“ absurdiškas, kai LSDP neturi veik jokios įtakos koalicijos partneriui LVŽS. Kai partija neturi jokios įtakos tokioms svarbioms ministerijoms, kaip SAM, ŠMM, SADM. Kai LVŽS kartu su TS-LKD perima socdemų šūkį „Svarbiausia žmogus“. Tokiomis aplinkybėmis buvimas opozicijoje yra pats geriausias būdas partijai sugrįžti prie savo ideologinių ištakų, taip pamirštant buko biurokrato valdžioje aroganciją. Atsijungimas nuo jau menamos valdžios adatos tik į naudą. Ar įvyktų chaosas valstybėje, LSDP pasitraukus iš koalicijos? Su sąlyga, kad opozicija Seime paprasčiausiai neegzistuoja. Tokiu atveju – verk, Lietuva!
Socdemų frakcijai Seime laikas susitaikyti su tikrove, kurią jiems primina LSDP pirmininkas G. Paluckas. Jis tai daro, nevyniodamas žodžių į vatą: „[Seimo] frakcija turi vadovautis statutu ir žinoti – ne partija kyla iš frakcijos, bet atvirkščiai“. Laiško autoriams nereikėtų spekuliuoti atsakomybe valstybei, praradus valdžią kaip tik dėl tos socialdemokratinės atsakomybės stokos. Deja, šis buvusių LSDP pirmininkų laiškas yra „šūvis“ pro šalį.
Autorius yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
