Jau šeštus metus rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę – Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną Trakus užpildo orkestro muzika, o gatvėmis nusidriekia ilgiausia eisena.
Klebono žodžiais, taip į savo istorines žemes išeina gėlėmis išsipuošusi Trakų Marija, tiksliau išnešamas prieš šimtmečius nutapytas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Jį kunigaikštis Vytautas krikšto proga gavo iš Bizantijos imperatoriaus Emanuelio 2-ojo Paleologo.
Prieš 300 metų šis paveikslas pirmasis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje vainikuotas popiežiaus atsiųstomis karūnomis, taip paliudijant jo iki šių dienų daromus stebuklus – stebuklingai išgyjant ar išsivaduojant iš velnio pinklių.
Ruošėsi iš anksto
Žolinės iškilmėms Trakų parapijos bendruomenė ruošiasi iš anksto. Krūvon suėję lietuviai ir lenkai į bažnyčią aptaria šventės planą, suneša gėlynus, pina vainikus.
Žolinės ištakos slypi pagonybėje, kai nudirbus svarbiausius ūkio darbus Žemei buvo dėkojama už derlių, aukojami gyvuliai, iš naujų miltų kepama duona. Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.
Pasakojama, kad tądien Jėzaus Motina prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Karste liko tik daugybė gražių gėlių. Todėl ir dabar į Bažnyčią nešamos šventinti lauko ar sodo puokštės, o katalikams tai - svarbi šventė.
Rugpjūčio 15-oji valstybine švente ir nedarbo diena paskelbta prieš 17 metų, pagal Lietuvos sutartį su Šventuoju Sostu. Tokius pat įsipareigojimus turi Lenkija ir Portugalija. Šią šventę mini daugiau kaip trisdešimt pasaulio valstybių. Daugiausia tai katalikiškos šalys ir jų kolonijos Afrikoje ar Pietų Amerikoje. Lietuvoje valstybinės religijos nėra, apie 80 procentų lietuvių deklaruoja esantys katalikai, tačiau dauguma nepraktikuojantys, todėl šiandien tiesiog tinginiauja.
Plačiau – reportaže.
