Savo siūlymu nusispjauti į fiskalinės drausmės įstatymus LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikriausiai siekia sudrebinti Lietuvos, kaip patikimos ES valstybės, pagrindus. Toks sprendimas būtų grubus Lietuvos ratifikuotos sutarties su ES pažeidimas. Kam jam parūpo diskredituoti Lietuvą? Juk būdamas verslininkas, puikiai žino, kad fiskalinės drausmės įstatymai skirti apsaugoti valstybės, tai yra mūsų visų, piniginę nuo beprotiškų politikų užgaidų didinti valstybės skolą, gyventi ne iš savo kišenės. Kad perteklių būtina atidėti juodai dienai, bauginančiai parodė Graikija. Regis, ponas R. Karbauskis nusprendė imtis valstybės ekonomikos pagrindų destabilizacijos.
Belieka tikėtis, kad LSDP ir TS-LKD Seime parodys atsakomybę, blokuodami LVŽS vedlio R. Karbauskio iniciatyvą kėsintis į fiskalinę drausmę. Konservatoriai su tuo neturėtų sutikti, bet kaip su socdemais? Jų 2016 metų rinkimų programoje „Ilgoji rinkimų programa: Mūsų vertybinės nuostatos“ buvo įrašyta, kad valstybė laikysis fiskalinės drausmės. Tai reiškia, kad ir jie pasisakys prieš, ir tas nepritarimas taps dar viena vinimi į koalicijos karstą. Bet tai jau kita istorija.
Šios LVŽS vedlio, prekiaujančio trąšomis su Rusija ir kovojusio už Lietuvos „žemeeelės“ nepardavimą užsieniečiams, naujausios idėjos neiškrenta iš bendros žaliavalstiečių anti-ES filosofijos konteksto. Tiesa, ši žinia buvo kiek nublankusi, jiems perėmus valdžią. Mat LVŽS valdymo pradžia buvo chaotiška ir labai panaši į kadaise iškilusią ir tuojau pat pranykusią Arūno Valinsko „Tautos prisikėlimo partiją“. Kuo? Kaip nauja diena, taip ir naujiena. Politinis šou garantuotas. Pradžioje jis buvo liūdnai juokingas ir net tapo serialu. Getos Kildišienės, R. Karbauskio ir neaiškių lėšų meilės trikampis, lyg kokia pigi muilo opera, nukreipė dėmesį. Žmonės šaipėsi, o valstybei kaip ir nieko. Atsilaikė.
Rimtesni dalykai prasidėjo, kai LVŽS viršūnėlės „intelektualai“ Agnė Širinskienė ir Rima Baškienė pradėjo aiškinti Lietuvai, jog dvasingumo mokytis reikia iš Rusijos, o medicinos – iš bažnytinių dogmų. Dar karščiau tapo, kai paaiškėjo, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas prieš šešerius metus laiške Rusijos ambasadoriui Lietuvoje prašė pasidalinti su juo Vladimiro Putino teisėsaugos reformos subtilybėmis. Pagautas už rankos, ramiu veidu gynėsi, kad čia juk nieko tokio, kad jis tik tikrino rusus, „pamiršdamas“ paminėti pagyrimus Kremliaus įvykdytai teisėsaugos reformai ir savo ryžtą vykti į Maskvą.
Gal taip ir yra? Juk JAV nuo Lietuvos toli, mums visada arčiau Rusijos, ar taip suprasti? Štai ir Seimo narė „valstietė“ Aušra Papirtienė, gindama kolegą, viešai paskelbė: „Tik jau, Vytautai, nesiteisinkite! Nieko blogo nepadarėte. Tegul tie, kurie puola, į savo kreivus snukius veidrodyje lai įdėmiai pasižiūri!“ Kas kas, o jau pati A. Papirtienė turėtų pasižiūrėti į savo, anot jos – snukį, veidrodyje. Mat buvusi Kauno švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė prieš metus po vizito į Maskvą, kur dalyvavo Rusijos „nepriklausomų“ profesinių sąjungų federacijos (RNPSF) vadinamuose kvalifikacijos kėlimo seminaruose profsąjungos aktyvui, džiūgavo: „Į Lietuvą visi grįžo kupini nuostabių ir nepamirštamų įspūdžių, sužinoję daug naujo, susipažinę su naujais žmonėmis bei prižadėję vienas kitam ir toliau tarpusavyje bendradarbiauti“.
Kolega Tomas Dapkus, kalbėdamas apie „Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federaciją“, pastebi, kad ši organizacija nepriklausoma tik žodžiais: „Iš tiesų tai yra centralizuotas Kremliaus įrankis kontroliuoti Rusijos dirbančiuosius, stebėti nuotaikas visuomenėje ir jomis manipuliuoti. Ši organizacija vienija net 95 proc. Rusijos profesinių sąjungų narių, valdo didesnį nei 7 mlrd. JAV dolerių vertės turtą, yra gausiai finansuojama. RNPSF atvirai remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą ir jo politiką, taip pat ir agresiją prieš Ukrainą. Valstybės saugumo departamentas yra informavęs valstybės vadovus apie Lietuvos profsąjungų bendradarbiavimą su RNPSF kaip grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.“
Nepaisant to, V. Bako lojalumu Lietuvai nesuabejojo ir LVŽS deleguotas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – tai esą įrodo Valstybės saugumo departamento atlikta patikra dėl jo tinkamumo dirbti su slapta informacija.
Kalbant apie LVŽS, nėra jokio pagrindo nekreipti dėmesio į šias įtartinas tendencijas, vyraujančias partijos vadovybėje. Galima su pašaipa pastebėti, kad naudingų idiotų pasitaiko Lietuvoje. Bet tiek daug vienoje partijoje ir dar jos vadovybėje? Tai jau nebejuokinga. Nes minėti jų veiksmai nuosekliai linksta į Lietuvos valstybės diskreditaciją. Matyt, ne šiaip sau naujausia BNS/RAIT 2017 m. liepos 15-27 apklausa parodė, kad 19 proc. apklaustųjų pasisakė norintys pirmalaikių rinkimų, o 25 proc. palaiko koaliciją tarp LVŽS ir LSDP. Kitaip tariant, žmonės nėra akli.