Atsakydamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Vakarų valstybės įvedė daugybę įvairių sankcijų, nukreiptų prieš Rusiją ir jos ekonomiką. Kremlius kirto atgal, uždrausdamas į Rusiją importuoti žemės ūkio produktus iš Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų. Kada reikia sankcijų ir kada jos suveikia? Ar sankcijos parklupdys Rusiją ir privers ją pakeisti kryptį? Kam labiausiai smogs Rusijos įvestos kontrsankcijos? Ar pasaulis grįžta į Šaltojo karo laikus? Naujienų portalas Alfa.lt išskirtiniame interviu paklausė Jungtinių Valstijų Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatoriaus ambasadoriaus Danielio Friedo.
Primename, kad ambasadorius D. Friedas, užimdamas ankstesnes pareigas Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo aparate, reikšmingai prisidėjo prie sprendimo priimti Lietuvą į NATO nares.
Alfa.lt: Turite didžiulę diplomatinio darbo patirtį, Jūsų vertinimu, kokioms aplinkybėms esant sankcijos suveikia?
D. Friedas: Jos gali suveikti, bet suveikia ne visais atvejais. Sankcijos suveikia geriausiai, kai jos daugiašalės, įskaitant, tačiau tai nėra būtina aplinkybė, kai jos palaimintos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos. Tai aiškiai geriausias kelias. Jos suveikia, kai svarbiausi pasaulio ekonominės galios centrai daugiau ar mažiau yra vieningi ir kai pagrindinės vyriausybės, kurios jas taiko, skiria reikalingus resursus užtikrinti, kad sankcijos būtų įgyvendinamos.
Mums užtruko ne vienerius metus, procesas buvo labai komplikuotas, tačiau galų gale pavyko įdiegti daugiašalį sankcijų prieš Iraną režimą, kuris galiausiai tapo veiksmingas. Taip pat svarbu suprasti, kad sankcijos nėra politika, o instrumentas, kuris turi būti platesnės politikos dalimi. Sankcijos yra naudingos, tačiau visada turime prisiminti skirtumą tarp priemonių ir tikslo, nepamiršti, ko sankcijomis siekiama. Manau, kad sankcijos, kurias Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga (ES), Kanada, Australija, Japonija aptarė ir įvedė prieš Rusiją dėl jos agresyvių veiksmų, nukreiptų prieš Ukrainą, yra veiksmingos, nes atitinka daugelį mano išvardytų kriterijų.
Alfa.lt: Paminėjote, kad kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga sankcijas prieš Rusiją dėl jos agresijos prieš Ukrainą taip pat palaikė Kanada, Australija, Japonija. Kurios dar valstybės įves arba reikia, kad įvestų sankcijas, kad jos būtų veiksmingos?
D. Friedas: Paprastai Europos Sąjungos sankcijas dažniausiai palaiko Norvegija, nors ir nėra ES narė. Kaip suprantu, Norvegija tai daro ir šiuo atveju. Šveicarija taip pat ne ES narė, bet palaiko (Europos Sąjungos – Alfa.lt) sankcijas, taip pat ir šiuo atveju. Tai labai gerai. Kalbamės ir su Pietų Korėja, Singapūru, turėjome konsultacijų su Kinija. Jas tęsime ir toliau. Kuo daugiau šiuo klausimu pasaulyje bus solidarumo, tuo geriau.
Alfa.lt: Rusija Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai atsakė kontrsankcijomis. Rytų Europa draudimą eksportuoti žemės ūkio produktus į Rusiją sutiko kiek skausmingai. Tačiau daugelio ekspertų vertinimu, šios Rusijos įvestos sankcijos prieš Vakarus bus pačiai Rusijai skausmingesnės nei Europos Sąjungai ar Jungtinėms Valstijoms.
D. Friedas: Būtent taip gali ir nutikti. Niekaip negaliu suprasti, kodėl Rusijos vadovybė mano, kad atimti iš Rusijos žmonių kokybiškus maisto produktus yra puiki mintis. Jie tai turėtų paaiškinti. Gal kai kurie Jūsų skaitytojai pamena sovietinį laikotarpį. Aš pamenu. Tai atsimena ilgas eiles prie maisto produktų, prie bananų ir apelsinų, specialias parduotuves valdančiajai nomenklatūrai, kuriose buvo paprastiems gyventojams neprieinamų produktų, kainų skirtumus turguose, kolūkiniuose turguose ir valstybinėse parduotuvėse. 1991 metais šie dalykai pranyko. Jūsų valstybėje jie niekada nebesugrįš. O kodėl Rusijos vadovai žengė žingsnį atgal į tuos laikus, niekam nėra suvokiama. Įtariu, kad Rusija bandys rasti būdų mažinti jų pačių įvestų sankcijų poveikį, kad išvengtų tokių problemų.
Alfa.lt: Europos Sąjunga buvo daug kritikuojama dėl to, kad nesugeba įvesti griežtų sankcijų prieš Rusiją. Dabar šios sankcijos jau ir iš ES pusės yra rimtos, tačiau Rusija ir toliau siunčia ginkluotę ir kovotojus į Rytų Ukrainą, Ukrainos karininkai, tarp jų pilotė Nadija Savčenko, yra pagrobti ir neteisėtai laikomi kalėjimuose Rusijoje.
D. Friedas: Tai tiesa, kad, nepaisant sankcijų, ginklai ir kovotojai iš Rusijos plūsta per sieną į Ukrainą. Tai turi liautis. Pasaulio lyderiai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paragino Rusiją liautis. Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, sakydami, kad jei Rusija nori prisidėti prie humanitarinės padėties gerinimo Lugansko ir Donecko srityse, jie galėtų tai pradėti daryti, stabdydami papildomų kovotojų ir ginklų plūdimą per sieną savo remiamiems kovotojams (Ukrainos rytiniuose reginiuose – Alfa.lt).
ES nusipelnė pagyrų dėl savo lyderystės ir pasiryžimo tikrai sunkiomis aplinkybėmis. Jungtinės Valstijos ir Europa po ilgų konsultacijų veikė išvien, įvesdama labai panašias, jei ne identiškas, sankcijas ir, be abejonės, sveikintinas. Tai lyderystės ženklas, ir tie, kurie to nesitikėjo iš ES, liko neteisūs. Europa įrodė esanti veiksminga. Tai nereiškia, kad sankcijos nedelsiant vienu žingsniu išspręs problemas. Šiuo atveju aiškiai jos to nepajėgė padaryti. Gaila. Rusija turi gerai pagalvoti, ką ir kodėl daro.
Alfa.lt: Viešoje erdvėje daug informacijos apie tai, kas remia teroristus Rytų Ukrainoje. Štai, pavyzdžiui, oligarchas Konstantinas Malofejevas neslepia, kad yra įsitraukęs į Ukrainos suvereniteto pažeidimus, jo darbuotojai Igoris Girkinas-Strelkovas, Aleksandras Barodajus yra kovotojų vadai Donecke. Ar galima tikėtis, kad ateityje tie, kurie rėmė terorizmą ar kovotojus prieš Ukrainą, bus nubausti, jiems pritaikant sankcijas?
D. Friedas: Mes nuolat stebime savo sankcijas, svarstome, kaip jas atnaujinti. Sankcijos suveikia bėgant laikui. Iždo departamentas tvarko daugumą Jungtinių Valstijų finansinių sankcijų. Jie turi labai veiksmingą padalinį – Užsienio lėšų kontrolės biurą (angl. Office of Foreign Assets Control – OFAC), kuris tuo užsiima. Jie nuolat ieško potencialių taikinių sankcijoms. Nekomentuosiu jokių konkrečių atvejų, bet turime įgaliojimus ir ketiname jais pasinaudoti. Tai nėra sankcijų eskalavimas įdiegti sankcijas įgaliojimų, kuriuos jau turime, rėmuose. Galime dėl to dirbti, tai užtrunka. Kaip jau minėjau, sankcijos suveikia tik laikui bėgant, tai, žinoma, erzina, nes ukrainiečiai užpulti dabar. Bet sankcijos negali ir nėra mūsų politikos vienintelis instrumentas. Matome, kad Prancūzija ir Vokietija ėmėsi ryžtingų veiksmų, šią savaitę Berlyne buvo suorganizuotas (Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos – Alfa.lt) užsienio reikalų ministrų susitikimas. Europos Sąjungos valstybių lyderiai, Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama ir kiti vadovai aiškiai Rusijai sako, kad ji yra giliai izoliuota ir ši izoliacija tik didės, turėdama ir didėjančią įtaką Rusijai.
Alfa.lt: Ar galima prognozuoti, kiek Jungtinių Valstijų, Europos ir kitų partnerių įvestos sankcijos pinigine išraiška kainuos Rusijai?
D. Friedas: Minimi skirtingi skaičiai. 100 milijardų dolerių kapitalo pasitraukimas iš Rusijos, tai, berods, Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais. Sunku tai paskaičiuoti, nes susiduriama su esminiu pasitikėjimo praradimu iš investuotojų pusės ir esminiu netikrumo dėl Rusijos jausmo atsiradimu. Tas nepasitikėjimo jausmas Rusijai kainuos daugybę dešimčių milijardų dolerių neįvyksiančių investicijų, kurios priešingu atveju būtų buvusios. Liepos mėnesio pabaigoje Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos įvestos finansinės sankcijos po kurio laiko turės itin didėjantį poveikį. Šiuos dalykus sunku apskaičiuoti, tačiau, mūsų vertinimu, tiesioginė įtaka bus reikšminga, o netiesioginė bus dar didesnė.
Alfa.lt: Rusija ieško stambių Europos verslininkų, norėdama jų investicijų aneksuotame Kryme. Kaip tokias investicijas sustabdyti, ką jos reikštų sankcijų kontekste?
D. Friedas: ES įvedė labai griežtas sankcijas Krymui, kurios turėtų apsunkinti tokio pobūdžio investicijas. Turiu pripažinti, kad šiuo atveju Europa lenkia Jungtines Valstijas. Įvedėme tam tikras sankcijas dėl Rusijos neteisėto bandymo aneksuoti Krymą, bet Europa žengė ir tolesnius žingsnius, todėl manau, kad, bėgant laikui, taps itin sunku bet kam investuoti Kryme. Tai paprasčiausiai taps komplikuota ir rizikinga. Krymas netaps jokiu pavyzdžiu, o, deja, labai nukentės nuo to, ką padarė Rusija.
Alfa.lt: Ar galėtumėte palyginti dabartinę santykių su Rusija situaciją ir tai, kas vyko per Šaltąjį karą. Nors prezidentas B. Obama pabrėžė, kad tai nėra naujasis Šaltasis karas, tačiau daugelis ekspertų tai, kas vyksta, ir įvardija kaip naująjį Šaltąjį karą.
D. Friedas: Prezidentas B. Obama buvo tikrai teisus. Tai nėra naujasis Šaltasis karas. Tai Rusijos agresijos prieš savo kaimynę atvejis, o pasaulio reakcija į šią agresiją – gilėjanti Rusijos izoliacija. Panašu, kad Rusija duobėje ir, deja, atrodo, kad toliau kasasi gilyn. Daugelis žmonių, tarp jų ir aš, tikėjomės, kad susiklostys nauji pasaulio ir Rusijos santykiai. Mes vis dar tuo tikime. Yra daugybė sričių, kur Rusija turi sutampančių ar net bendrų interesų su Jungtinėmis Valstijomis. Bet antiamerikietiška retorika, kuri skamba iš Maskvos, autoritariniai veiksmai, represijos prieš nepriklausomas institucijas ir politinę opoziciją – visa tai yra problemos. Rusija yra didi šalis su didžia kultūra ir didžiuliu intelektualiniu kapitalu, fantastišku potencialu tapti viena iš svarbiausių gėrio jėgų XXI amžiuje. Tiems, kurie tai supranta, yra tiesiog tragedija matyti, kokią kryptį dabar pasirinko Rusija. Nežinau, kokį pavadinimą tam suteikti, tačiau tai nelaimė. Manau, kad vieną dieną rusai supras, kokia tai nelaimė, ir grįšime prie labiau konstruktyvių santykių. Bet tai nėra šiandiena.
Alfa.lt: Ačiū už pokalbį.
